- Diana Krapavickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šleifas: antstolė R.Stašenienė ne pirmą kartą įsipainioja į prieštaringai vertinamą situaciją, todėl jos veikla jau buvo užkliuvusi teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui.
-
Įžvalga: advokato padėjėjas E.Pavlovičius įsitikinęs, kad antstolė turėjo galimybę išieškoti skolą gerokai anksčiau, o ne laikyti bylą stalčiuje.
-
Situacija: Violeta neneigia skolinusis pinigų, tačiau tikina, kad, kreditorius, kuris vėliau mirė, grąžinamas sumas žymėjo savo žiniaraščiuose.
Beveik dešimt metų antstolės Redos Stašenienės stalčiuje pragulėjusi byla, kaip įtariama, neteisėta veikla užsiėmusiai šeimai garantavo nesibaigiantį pajamų šaltinį.
Šokiruojantys signalai
Atrodo, kad galima taip įvelti žmogų į finansinės aferos pinkles, kad jis tik po daugelio metų sužino esąs skolingas nemenką sumą?
"Kaip kilo klausimas? Man užblokavo sąskaitą", – siūlo galą, kuris į kamuolį vynioja ne tik į teismų maratonus, bet ir Finansinių nusikaltimų tarnyboje (FNTT) pradėtą ikiteisminį tyrimą, mini kaunietė Violeta (pavardė redakcijai žinoma).
Užblokuota sąskaita – tik dalis bėdų puokštės. Dar viena naujiena buvo ne mažiau šokiruojanti: jai priklausantis nekilnojamasis turtas – namas – buvo areštuotas. "Turiu bėdų dėl pinigų, kurių akyse nemačiau", – šyptelėjo aklavietėje atsidūrusi moteris.
Violeta neneigia skolinusis pinigų, tačiau tikina, kad, kreditorius, kuris vėliau mirė, grąžinamas sumas žymėjo savo žiniaraščiuose.
Iš pirmo žvilgsnio – banali paskolos istorija. Tačiau visas paveikslas susideda iš painių detalių: Violetos buvusio sutuoktinio veiksmų, vekselio, paskolos raštelio, daug klausimų keliančių kreditoriaus ir antstolės santykių bylos dėl skolos, FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo.
Keturių vaikų mama mintimis grįžta į 2010-uosius, kai du vyresnieji vaikai buvo paaugliško amžiaus, mažoji – metukų, o Violeta laukėsi ketvirtosios dukrelės. Moters pasakojimu, tuo metu vyko teismai dėl žemės. Užsitęsęs procesas pareikalavo nenumatytų lėšų, kurių šeima pristigo. Tuometinio sutuoktinio siūlymui užstatyti namą moteris nepritarė.
Tada jis pasiūlė kitą išeitį – pasiskolinti pinigų iš jo vaikystės draugo Henriko Antano P.(pavardė redakcijai žinoma). Vyrai sutarė dėl 30 tūkst. litų.
"Man aiškino, kad čia viskas daroma draugiškai, tačiau dėl viso pikto reikia pasirašyti vekselį. Esą jį geriau man pasirašyti. Viską, kas buvo surašyta, skaičiau būdama pas notarę: 30 tūkst. litų, jokių procentų nenurodyta. Mėnesiui laiko. Aiškino, kad paskui sutvarkysime dokumentus, kažką pakeisime. Žinoma, neturėjau jokios praktikos paskolų reikaluose, su teisininkais nesikonsultavau. Fiksuota suma, procentų nėra – lyg ir viskas aišku", – tuometę situaciją dėstė Violeta.
Pasak moters, nuo 2010 m. Henriko Antano P. pinigai buvo mokami kiekvieną mėnesį. Pinigus kreditoriui perduodavo arba Violetos buvęs sutuoktinis, arba ji pati.
"Buvo kartojama, kad čia viskas daroma draugiškai, o nurodytas mėnesio terminas tėra nieko nereiškiantis formalumas", – susitarimus su Henriku Antanu P. minėjo Violeta.
Apie bylą nepranešė
Tačiau dar 2010 m., kitą dieną, kai suėjo mėnesio paskolos grąžinimo terminas, Henrikas Antanas P. kreipėsi į notarę. Pastaroji išdavė vykdomąjį raštą skolos išieškojimui, o antstolės Redos Stašenienės kontoroje ėmė suktis Violetos bylos reikalai. Dar po kelių mėnesių į antstolės kontoroje užvestą bylą Henrikas Antanas P. įrašė, kad sumokėta 444 litų, o skliausteliuose brūkštelėjo "atleisti". Violetos bylos, esančios pas antstolę, viršelį papuošė užrašas pieštuku "nieko nedaryti išieškotojo prašymu".
Įdomu tai, kad apie užsisukusią skolos išieškojimo procedūrą Violeta sužinojo tik 2018 m., nuvykusi į antstolės R.Stašenienės kontorą ir paprašiusi susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Jokių užuominų, jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad Violeta susipažinusi su dar nuo 2010-ųjų antstolės atliekamais veiksmais, esą nebuvo. Kaunietė tikino, kad nebuvo ir Henriko Antano P. oficialaus prašymo nevykdyti išieškojimo veiksmų.
"Kreditorius (Henrikas Antanas P. – red.past.) turėjo siųsti skolininkui priminimą ar reikalavimą sumokėti skolą. Tada tuos laiškus, į kuriuos skolininkas nekreipė dėmesio, turėjo nešti notarui, taip pat – vekselį ar skolos lapelį ir tik tada prašyti notaro išduoti vykdomąjį išrašą. Notaras privalėjo įvertinti, ar nepažeistos procedūros. Išdavus vykdomąjį išrašą, vekselis tampa aktyvuotas ir tada dokumentas nešamas antstoliui. Šiuo atveju toli gražu ne viskas buvo padaryta", – situaciją komentavo advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius.
Užrašas pieštuku ant bylos viršelio "nieko nedaryti" lyg ir patvirtina, kad tarp kreditoriaus ir skolininko finansiniai susitarimai vyko taip, kaip jie buvo sutarę.
Pasak Violetos, buvęs sutuoktinis arba ji kartą per mėnesį Henrikui Antanui P. grąžindavo dalį sumos, kaip ir buvo sutarę žodžiu. Pastarasis apie grąžintus pinigus žymėdavosi savo žurnale.
Įtartina antstolės pozicija
Dabar Violetą stebina, kodėl antstolė, paleidusi skolos išieškojimo mechanizmą ir areštavusi namą, nieko nedarė maždaug septynerius metus? "Septynerius metus aiškinama, kad nieko nereikia, o po septynerių metų atsibunda – oi, grąžinkite", – antstolės ir kreditoriaus veiksmais stebėjosi ir teisininkas E.Pavlovičius.
Pasak advokato padėjėjo, antstolio veiksmus apibrėžiančiose taisyklėse aiškūs terminai ir žingsniai, kaip greitai jis privalo veikti. "Jie turi staigiai išieškoti skolą, bet šiuo atveju delsiama septynerius metus. Kodėl?" – retoriškai klausė E.Pavlovičius. Hipotetiškai tokius neatsakomus klausimus galimai pridengia keliaženklės sumos, stiprinančios kreditorių ir antstolių susitarimus.
Violetos vardu pažymėtame bylos segtuve – vos keli popierėliai. Tarp jų – iš Lietuvoje veikusių bankų gauti atsakymai. Pastarieji byloja, kad viename banke Violeta turi dvi sąskaitas.
"Tuo metu mano atlyginimas siekė 6 tūkst. litų. Jei jau aš piktybiškai nemokėjau skolos, antstolė galėjo atlikti procesinius veiksmus ir nuo mano sąskaitos nurašyti tam tikrą sumą. Skola būtų buvusi seniai išieškota. Kodėl antstolė iš karto nesiėmė išieškoti? Kodėl ta byla šitiek metų tiesiog gulėjo?" – klausimus kėlė Violeta.
Aiškėja tikslas
Moteriai atstovaujantis E.Pavlovičius dėlioja teisinius akcentus: "Antstolė negalėjo areštuoti namo, nes sąskaitoje buvo pakankamai lėšų. Ji turėjo kreiptis į darbdavį, kad lėšos būtų nusiųstos į antstolės sąskaitą. Būtų pakakę kelių mėnesių, ir skolos neliktų. Tačiau, matyt, tokio tikslo nebuvo", – svarstė E.Pavlovičius.
Iš padrikų gabaliukų dėliojasi, kad Henrikas Antanas P. turėjo visai kitą tikslą. Užrašas ant bylos "nieko nedaryti", regis, leidžia daryti prielaidą, kad pirmąkart paskolinta buvo tam, kad, turėdamas antstolės garantą, kreditorius skolininką prisirištų kone visam likusiam gyvenimui.
Pasak E.Pavlovičiaus, apie bet kokius procesinius veiksmus Violeta turėjo būti informuota, tačiau jokie laiškai su antstolio patvarkymais jos nepasiekė. Moteris visą laiką gyveno toje pačioje vietoje, augino vaikus ir didžiąją laiko dalį leido namuose. Ir per septynerius metus iš antstolės – jokių žinių.
"Galų gale, prieš imdamasis veiksmų, antstolis privalo įsitikinti, kad pašalintos visos kliūtys jo patvarkymams vykdyti. Įsitikino? Kaip?" – stebėjosi E.Pavlovičius. Jo teigimu, nėra jokių dokumentų, liudijančių, kad jo klientė žinojo apie galimą išieškojimą .
Advokato padėjėjas E.Pavlovičius įsitikinęs, kad antstolė turėjo galimybę išieškoti skolą gerokai anksčiau, o ne laikyti bylą stalčiuje.
Grąžinta dvigubai?
Po pirmojo vekselio, pasirašyto 2010 m., 2011-aisiais buvo surašytas skolos lapelis dar 20 tūkst. litų. Sunku patikėti, kad Henrikas Antanas P. būtų skolinęs dar vieną sumą asmeniui, kuris negrąžina to, ką jau buvo pasiskolinęs.
"Nuolat mokėta po 1 000 litų, o nuo 2015 m., pasikeitus nacionalinei valiutai, mokėta po 300 eurų. Pinigai buvo perduodami ne tik Henrikui Antanui P., bet ir jo sutuoktinei Vidai P. (pavardė redakcijai žinoma) arba dukrai Jūratei S. (pavardė redakcijai žinoma). Tai vyko jų namuose, mūsų namuose, buvusioje mano darbovietėje", – pasakoja Violeta.
Išeina, kad Violeta iš Henriko Antano P. iš viso pasiskolino 50 tūkst. litų tuomete valiuta (14 481 eurų). Aiškinama, kad mokėta nuo pirmo paskolos mėnesio dar 2010 m., tad, kaunietės skaičiavimu, pasiskolinta suma grąžinta du kartus, t.y. sumokėta beveik 29 tūkst. eurų. Violeta tikina, kad visus šiuos mokėjimus Henrikas Antanas P. žymėjosi savo užrašuose, tačiau neteikė jokių pakvitavimų.
2017 m. spalį Henrikas Antanas P. mirė. Jo turto ir suteiktų paskolų paveldėtojomis tapo žmona ir dukra. Štai tada Violetos bėdų karuselė įgavo pagreitį. Paveldėtojos ėmė raginti moterį grąžinti skolą ir pasirašyti skolos lapelį velionio žmonos vardu.
Iškalbinga medžiaga
Violeta tikina, kad ne vieną kartą kalbėjosi su paveldėtojomis apie tai, jog pinigai buvo mokami ir paskola atiduota. Šiuos pokalbiu filmavo Violetos dukra. Juose aiškiai girdėti, kaip paveldėtojos sutinka, kad Violeta mokėjo, kalba apie tai, kad "tėvelis žymėjosi", tačiau, nepaisant to, vis tiek reikalauja mokėti. "Gerai, kad mokėjote. Visi taip daro", – girdėti Vidos P. žodžiai.
Kone kiekvieno pokalbio metu Henriko Antano P. dukra ragina Violetą pasirašyti su mama naują skolos lapelį. "Gal tai būtų buvusi dar viena skola", – dabar šį spaudimą vertina Violeta.
Galiausiai mirusio Henriko Antano P. žmona ir dukra Violetai pareiškė civilinį ieškinį dėl skolos. Tačiau kaip įrodyti, kad mokėjai skolą, jei neturi jokio pakvitavimo apie atliktą mokėjimą?
"Teismų praktikoje yra numatyta, jei nėra pakvitavimo, įrodinėti galima kitais teisėtais būdais. Buvo liudininkai, vaizdo įrašai, pradėtas ikiteisminis tyrimas Vidos P. ir jos dukros atžvilgiu, tačiau to teismui nepakako", – juridinius niuansus akcentavo advokato padėjėjas E.Pavlovičius, atstovavęs Violetai teisme.
Teismas priėmė ganėtinai keistą sprendimą – lyg ir pripažino, kad skolą Violeta mokėjo, tačiau vis tiek priteisė ieškovėms per 11 tūkst. eurų. Šis sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Paveldėtojos pozicija
Vida P., kalbėdama su "Kauno diena", neslėpė pykčio. "Ji nieko nemokėjo ir nori pasinaudoti vyro mirtimi. Ji padavė į teismą, užsiundė FNTT", – liejosi moteris. Tik vėliau Vida P. pasitaisė, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi pati, tačiau Violeta apskundė teismo sprendimą.
Moteris neigė ir filmuotoje medžiagoje savo pačios sakomus žodžius, kad Violeta mokėjo skolą dalimis, prisiminimus, kad 2017 m. gruodį, prieš Kalėdas, kartu su pinigais atvežė žąsį.
Vida P. neslėpė, kad Violeta – ne vienintelė, kuri esą turi grąžinti paskolintus pinigus. Dėl įsiskolinimų teisminiai procesai pradėti ir su kitais asmenimis, kurių yra gal koks dešimt.
Kiek nuo procentų buvo sumokėta mokesčių? Vida P. puolė tikinti, kad jos vyras niekada neskolino pinigų už procentus. Esą visada tokie finansiniai santykiai buvę draugiški.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa17
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...
-
Automobilių sporto veteranai varžėsi slalomo varžybose1
Balandžio 12 d. Akademijoje, aikštelėse prie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, tradiciniame velykiniame automobilių sporto veteranų slalome varžėsi automobilių sporto veteranai. ...
-
Namus puošia šimtametės rankdarbiai
Kauno rajono savivaldybė turi gražią tradiciją sveikinti 100 metų sukaktį mininčius žmones. Balandžio 17 d. paminėti garbingo jubiliejaus savivaldybės komanda vyko į Karmėlavą, kur gyvena jubiliatė Zofija Mikalauskaitė-Jaruševičienė. ...
-
Gerumo akcijos dovanos pasiekia gyventojus1
Prie Kauno rajono verslių moterų klubo velykinės gerumo akcijos prisijungė ir Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas. Net keturias išpildytas svajones pakaunės gyventojams perdavė pati fondo direktorė A. Makūnienė. ...
-
Padėkota mokinių gerumo akcijos dalyviams
Balandžio 12 d. Garliavos Jonučių progimnazijoje vyko Kauno rajono mokinių gerumo akcijos „Atverkime širdis“ padėkos renginys. ...
-
Švaros savaitė pakaunėje
Praėjusi savaitė Kauno rajone buvo paskelbta švaros savaite. Visose seniūnijose buvo valomi ir tvarkomi parkai, šalikelės, pamiškės, kitos miestelių ir kaimų vietos. Talkose aktyviai dalyvavo ne tik seniūnai, seniūnaičiai, bendru...