Šokiruojantys signalai

Atrodo, kad galima taip įvelti žmogų į finansinės aferos pinkles, kad jis tik po daugelio metų sužino esąs skolingas nemenką sumą?

"Kaip kilo klausimas? Man užblokavo sąskaitą", – siūlo galą, kuris į kamuolį vynioja ne tik į teismų maratonus, bet ir Finansinių nusikaltimų tarnyboje (FNTT) pradėtą ikiteisminį tyrimą, mini kaunietė Violeta (pavardė redakcijai žinoma).

Užblokuota sąskaita – tik dalis bėdų puokštės. Dar viena naujiena buvo ne mažiau šokiruojanti: jai priklausantis nekilnojamasis turtas – namas – buvo areštuotas. "Turiu bėdų dėl pinigų, kurių akyse nemačiau", – šyptelėjo aklavietėje atsidūrusi moteris.

Violeta neneigia skolinusis pinigų, tačiau tikina, kad, kreditorius, kuris vėliau mirė, grąžinamas sumas žymėjo savo žiniaraščiuose.

Iš pirmo žvilgsnio – banali paskolos istorija. Tačiau visas paveikslas susideda iš painių detalių: Violetos buvusio sutuoktinio veiksmų, vekselio, paskolos raštelio, daug klausimų keliančių kreditoriaus ir antstolės santykių bylos dėl skolos, FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo.

Keturių vaikų mama mintimis grįžta į 2010-uosius, kai du vyresnieji vaikai buvo paaugliško amžiaus, mažoji – metukų, o Violeta laukėsi ketvirtosios dukrelės. Moters pasakojimu, tuo metu vyko teismai dėl žemės. Užsitęsęs procesas pareikalavo nenumatytų lėšų, kurių šeima pristigo. Tuometinio sutuoktinio siūlymui užstatyti namą moteris nepritarė.

Tada jis pasiūlė kitą išeitį – pasiskolinti pinigų iš jo vaikystės draugo Henriko Antano P.(pavardė redakcijai žinoma). Vyrai sutarė dėl 30 tūkst. litų.

"Man aiškino, kad čia viskas daroma draugiškai, tačiau dėl viso pikto reikia pasirašyti vekselį. Esą jį geriau man pasirašyti. Viską, kas buvo surašyta, skaičiau būdama pas notarę: 30 tūkst. litų, jokių procentų nenurodyta. Mėnesiui laiko. Aiškino, kad paskui sutvarkysime dokumentus, kažką pakeisime. Žinoma, neturėjau jokios praktikos paskolų reikaluose, su teisininkais nesikonsultavau. Fiksuota suma, procentų nėra – lyg ir viskas aišku", – tuometę situaciją dėstė Violeta.

Pasak moters, nuo 2010 m. Henriko Antano P. pinigai buvo mokami kiekvieną mėnesį. Pinigus kreditoriui perduodavo arba Violetos buvęs sutuoktinis, arba ji pati.

"Buvo kartojama, kad čia viskas daroma draugiškai, o nurodytas mėnesio terminas tėra nieko nereiškiantis formalumas", – susitarimus su Henriku Antanu P. minėjo Violeta.

Apie bylą nepranešė

Tačiau dar 2010 m., kitą dieną, kai suėjo mėnesio paskolos grąžinimo terminas, Henrikas Antanas P. kreipėsi į notarę. Pastaroji išdavė vykdomąjį raštą skolos išieškojimui, o antstolės Redos Stašenienės kontoroje ėmė suktis Violetos bylos reikalai. Dar po kelių mėnesių į antstolės kontoroje užvestą bylą Henrikas Antanas P. įrašė, kad sumokėta 444 litų, o skliausteliuose brūkštelėjo "atleisti". Violetos bylos, esančios pas antstolę, viršelį papuošė užrašas pieštuku "nieko nedaryti išieškotojo prašymu".

Įdomu tai, kad apie užsisukusią skolos išieškojimo procedūrą Violeta sužinojo tik 2018 m., nuvykusi į antstolės R.Stašenienės kontorą ir paprašiusi susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Jokių užuominų, jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad Violeta susipažinusi su dar nuo 2010-ųjų antstolės atliekamais veiksmais, esą nebuvo. Kaunietė tikino, kad nebuvo ir Henriko Antano P. oficialaus prašymo nevykdyti išieškojimo veiksmų.

"Kreditorius (Henrikas Antanas P. – red.past.) turėjo siųsti skolininkui priminimą ar reikalavimą sumokėti skolą. Tada tuos laiškus, į kuriuos skolininkas nekreipė dėmesio, turėjo nešti notarui, taip pat – vekselį ar skolos lapelį ir tik tada prašyti notaro išduoti vykdomąjį išrašą. Notaras privalėjo įvertinti, ar nepažeistos procedūros. Išdavus vykdomąjį išrašą, vekselis tampa aktyvuotas ir tada dokumentas nešamas antstoliui. Šiuo atveju toli gražu ne viskas buvo padaryta", –  situaciją komentavo advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius.

Užrašas pieštuku ant bylos viršelio "nieko nedaryti" lyg ir patvirtina, kad tarp kreditoriaus ir skolininko finansiniai susitarimai vyko taip, kaip jie buvo sutarę.

Pasak Violetos, buvęs sutuoktinis arba ji kartą per mėnesį Henrikui Antanui P. grąžindavo dalį sumos, kaip ir buvo sutarę žodžiu. Pastarasis apie grąžintus pinigus žymėdavosi savo žurnale.

Įtartina antstolės pozicija

Dabar Violetą stebina, kodėl antstolė, paleidusi skolos išieškojimo mechanizmą ir areštavusi namą, nieko nedarė maždaug septynerius metus? "Septynerius metus aiškinama, kad nieko nereikia, o po septynerių metų atsibunda – oi, grąžinkite", – antstolės ir kreditoriaus veiksmais stebėjosi ir teisininkas E.Pavlovičius.

Pasak advokato padėjėjo, antstolio veiksmus apibrėžiančiose taisyklėse aiškūs terminai ir žingsniai, kaip greitai jis privalo veikti. "Jie turi staigiai išieškoti skolą, bet šiuo atveju delsiama septynerius metus. Kodėl?" – retoriškai klausė E.Pavlovičius. Hipotetiškai tokius neatsakomus klausimus galimai pridengia keliaženklės sumos, stiprinančios kreditorių ir antstolių susitarimus.

Violetos vardu pažymėtame bylos segtuve – vos keli popierėliai. Tarp jų – iš Lietuvoje veikusių bankų gauti atsakymai. Pastarieji byloja, kad viename banke Violeta turi dvi sąskaitas.

"Tuo metu mano atlyginimas siekė 6 tūkst. litų. Jei jau aš piktybiškai nemokėjau skolos, antstolė galėjo atlikti procesinius veiksmus ir nuo mano sąskaitos nurašyti tam tikrą sumą. Skola būtų buvusi seniai išieškota. Kodėl antstolė iš karto nesiėmė išieškoti? Kodėl ta byla šitiek metų tiesiog gulėjo?" – klausimus kėlė Violeta.

Aiškėja tikslas

Moteriai atstovaujantis E.Pavlovičius dėlioja teisinius akcentus: "Antstolė negalėjo areštuoti namo, nes sąskaitoje buvo pakankamai lėšų. Ji turėjo kreiptis į darbdavį, kad lėšos būtų nusiųstos į antstolės sąskaitą. Būtų pakakę kelių mėnesių, ir skolos neliktų.  Tačiau, matyt, tokio tikslo nebuvo", – svarstė E.Pavlovičius.

Iš padrikų gabaliukų dėliojasi, kad Henrikas Antanas P. turėjo visai kitą tikslą. Užrašas ant bylos "nieko nedaryti", regis, leidžia daryti prielaidą, kad pirmąkart paskolinta buvo tam, kad, turėdamas antstolės garantą, kreditorius skolininką prisirištų kone visam likusiam gyvenimui.

Pasak E.Pavlovičiaus, apie bet kokius procesinius veiksmus Violeta turėjo būti informuota, tačiau jokie laiškai su antstolio patvarkymais jos nepasiekė. Moteris visą laiką gyveno toje pačioje vietoje, augino vaikus ir didžiąją laiko dalį leido namuose. Ir per septynerius metus iš antstolės – jokių žinių.

"Galų gale, prieš imdamasis veiksmų, antstolis privalo įsitikinti, kad pašalintos visos kliūtys jo patvarkymams vykdyti. Įsitikino? Kaip?" –  stebėjosi E.Pavlovičius. Jo teigimu, nėra jokių dokumentų, liudijančių, kad jo klientė žinojo apie galimą išieškojimą .

Advokato padėjėjas E.Pavlovičius įsitikinęs, kad antstolė turėjo galimybę išieškoti skolą gerokai anksčiau, o ne laikyti bylą stalčiuje.

Grąžinta dvigubai?

Po pirmojo vekselio, pasirašyto 2010 m., 2011-aisiais buvo surašytas skolos lapelis dar 20 tūkst. litų. Sunku patikėti, kad Henrikas Antanas P. būtų skolinęs dar vieną sumą asmeniui, kuris negrąžina to, ką jau buvo pasiskolinęs.

"Nuolat mokėta po 1 000 litų, o nuo 2015 m., pasikeitus nacionalinei valiutai, mokėta po 300 eurų. Pinigai buvo perduodami ne tik Henrikui Antanui P., bet ir jo sutuoktinei Vidai P. (pavardė redakcijai žinoma) arba dukrai Jūratei S. (pavardė redakcijai žinoma). Tai vyko jų namuose, mūsų namuose, buvusioje mano darbovietėje", – pasakoja Violeta.

Išeina, kad Violeta iš Henriko Antano P. iš viso pasiskolino 50 tūkst. litų tuomete valiuta (14 481 eurų). Aiškinama, kad mokėta nuo pirmo paskolos mėnesio dar 2010 m., tad, kaunietės skaičiavimu, pasiskolinta suma grąžinta du kartus, t.y. sumokėta beveik 29 tūkst. eurų. Violeta tikina, kad visus šiuos mokėjimus Henrikas Antanas P. žymėjosi savo užrašuose, tačiau neteikė jokių pakvitavimų.

2017 m. spalį Henrikas Antanas P. mirė. Jo turto ir suteiktų paskolų paveldėtojomis tapo žmona ir dukra. Štai tada Violetos bėdų karuselė įgavo pagreitį. Paveldėtojos ėmė raginti moterį grąžinti skolą ir pasirašyti skolos lapelį velionio žmonos vardu.

Iškalbinga medžiaga

Violeta tikina, kad ne vieną kartą kalbėjosi su paveldėtojomis apie tai, jog pinigai buvo mokami ir paskola atiduota. Šiuos pokalbiu filmavo Violetos dukra. Juose aiškiai girdėti, kaip paveldėtojos sutinka, kad Violeta mokėjo, kalba apie tai, kad "tėvelis žymėjosi", tačiau, nepaisant to, vis tiek reikalauja mokėti. "Gerai, kad mokėjote. Visi taip daro", – girdėti Vidos P. žodžiai.

Kone kiekvieno pokalbio metu Henriko Antano P. dukra ragina Violetą pasirašyti su mama naują skolos lapelį. "Gal tai būtų buvusi dar viena skola", – dabar šį spaudimą vertina Violeta.

Galiausiai mirusio Henriko Antano P. žmona ir dukra Violetai pareiškė civilinį ieškinį dėl skolos. Tačiau kaip įrodyti, kad mokėjai skolą, jei neturi jokio pakvitavimo apie atliktą mokėjimą?

"Teismų praktikoje yra numatyta, jei nėra pakvitavimo, įrodinėti galima kitais teisėtais būdais. Buvo liudininkai, vaizdo įrašai, pradėtas ikiteisminis tyrimas Vidos P. ir jos dukros atžvilgiu, tačiau to teismui nepakako", – juridinius niuansus akcentavo advokato padėjėjas E.Pavlovičius, atstovavęs Violetai teisme.

Teismas priėmė ganėtinai keistą sprendimą – lyg ir pripažino, kad skolą Violeta mokėjo, tačiau vis tiek priteisė ieškovėms per 11 tūkst. eurų. Šis sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Paveldėtojos pozicija

Vida P., kalbėdama su "Kauno diena", neslėpė pykčio. "Ji nieko nemokėjo ir nori pasinaudoti vyro mirtimi. Ji padavė į teismą, užsiundė FNTT", – liejosi moteris. Tik vėliau Vida P. pasitaisė, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi pati, tačiau Violeta apskundė teismo sprendimą.

Moteris neigė ir filmuotoje medžiagoje savo pačios sakomus žodžius, kad Violeta mokėjo skolą dalimis, prisiminimus, kad 2017 m. gruodį, prieš Kalėdas, kartu su pinigais atvežė žąsį.

Vida P. neslėpė, kad Violeta – ne vienintelė, kuri esą turi grąžinti paskolintus pinigus. Dėl įsiskolinimų teisminiai procesai pradėti ir su kitais asmenimis, kurių yra gal koks dešimt.

Kiek nuo procentų buvo sumokėta mokesčių?  Vida P. puolė tikinti, kad jos vyras niekada neskolino pinigų už procentus. Esą visada tokie finansiniai santykiai buvę draugiški.

Iškalbingas įrašas

"Kauno diena" gavo pokalbio tarp Violetos ir Vidos P. ištrauką.

Violeta: Aš nežinau ką manyti, raštiško susitarimo mes neturime.

Vida: Tai niekas ir nedaro, su visais mes taip bendraujame.

Violeta: Ir visi žmonės neturi jokio raštelio? Nė jokio raštelio?

Vida: Taip. Jokio.

Violeta: 28 800 sumokėjome ir mes problemiški buvome?

Vida: O kur tas jūsų mokėjimas? Kur jis yra?

Violeta: Kiekvieną mėnesį mokėta.

Vida: Nu tai gerai, nu taip ir priklauso, visi taip daro.

Violeta: Ir vyras?

Vida: Ką jūs manote, už dyką kas duoda?

Violeta: 28 tūkst. sumokėta vietoj 16 tūkst.

Vida: Tai šitie dalykai nesiskaito todėl, kad jums priklauso sumokėti. Ir visi taip moka. O pagrindinė skola yra va tokia, kurią mes prašome, kurią jūs turite grąžinti. O kad jūs tiek metų taip, tai jūs manot, už gražias akis jums kas duoda? Ką mes pinigus iš dangaus gavome? Mes irgi uždirbom.

Violetos advokato įsitikinimu, šis pokalbis patvirtina, kad klientė sumokėjo skolą.

Tačiau Vida P. laikėsi savo: "Ji mane provokavo, uždavinėjo visokius klausimus. Ji mane filmavo mano namuose."

"O gal ji buvo mano vyro meilužė", – atrėmė Vida P., paprašyta pakomentuoti, kodėl jos sutuoktinis atidėjo pas antstolę pradėtą skolos išieškojimą.

Galimai nusikalstama veika

Verta dėmesio ir dar viena linija Violetos istorijoje. Tuo momentu, kai dėl Henriko Antano P. paveldėtojų reikalavimų žemė slydo iš po kojų, Violeta kreipėsi į nemokamos teisinės pagalbos advokatus. Ten dirbusi teisininkė netruko suprasti, kad Violetos paimtos paskolos – gudriai paspęsti spąstai lėšų pristigusiems asmenims.

"Aš nežinojau, ką man daryti. Važiuodama pas Henriko dukrą ir žmoną aiškintis dėl tų pinigų, paprašiau, kad dukra nufilmuotų mūsų pokalbius. Laikas buvo sunkus, todėl bijojau, kad galiu kažko nesuprasti ar pamiršti. Tuose įrašuose moterys pačios patvirtina, kad aš mokėjau pinigus", – paraginta nemokamos teisinės pagalbos advokatės, Violeta kreipėsi į FNTT.

Moters filmuota medžiaga tapo šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo pagrindu. FNTT padėkojo Violetai už pasitikėjimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų finansinių operacijų.

"Viskas gerai. Rūpinamasi, kad valstybei būtų sumokėti mokesčiai, tačiau kas iš to mano klientei?" – faktą, kad Violetos nėra tarp nukentėjusiųjų, pabrėžė E.Pavlovičius.

Galimai finansinių aferų lizdą ant lėkštutės pareigūnams atnešusi moteris palikta ant ledo. Pareigūnai net nepasivargino neviešinti Violetos pavardės. "Jei jums grasintų, kreipkitės", – pareigūnų raminimus prisiminė moteris.

Užfiksuoti pripažinimai

Kuo ypatinga moters filmuota medžiaga? Ne tik tuo, kad joje pinigus skolinusios moterys pripažįsta tokią savo veiklą. Joje užfiksuotos ir didžiulės dėžės, pilnos skolininkų lapelių. Tikėtina, kad tokių pririštų ir nuolat melžiamų asmenų, kuriems nebuvo išduodami jokie pakvitavimai, yra net kelios dešimtys.

Per kratas pareigūnai paėmė ir žurnalą, kuriame greičiausiai pinigus skolinęs dabar jau velionis, žmona, dukra galimai rašėsi, kiek kuris skolininkas pinigų grąžino. Tačiau šiuo žurnalu FNTT su Violeta nepasidalijo, kai ji kapstėsi teisme ir visais įmanomais būdais siekė įrodyti mokėjusi skolą nuo pat 2010 m.

Savo įsitikinimus apie galimą nusikalstamą veiką Violeta išdėstė ir FNTT pateiktame prašyme pripažinti ją nukentėjusiąja. Moteris užsiminė ir apie įtarimus, kad galbūt tarp Henriko Antano P. ir antstolės R.Stašenienės egzistavo slaptas susitarimas.

Įtartinų sandorių schema paprasta: grąžinamas sumas žymėjosi savo žiniaraščiuose, tuo užtikrindamas, kad įsipareigojimai mažėja. Kai skola buvo grąžinta, kreipėsi į antstolę, kad ji pradėtų išieškojimą ir neigė pinigų grąžinimo faktą.

Po Henriko Antano P. mirties galimai nusikalstamą versliuką perėmė jo žmona ir dukra, kurios, Violetos įsitikinimu, veikė išvien.

Komentaras

Reda Stašenienė

Antstolė

Tiksliai pakomentuoti situacijos negalėčiau, nes buvo paprašyta tos moters bylą perduoti į civilinę bylą, kurioje kreditoriaus įpėdiniai su ja bylinėjasi. Tačiau ji buvo atėjusi ir advokatas buvo atėjęs.

Kiek prisimenu, kai kreditorius buvo gyvas, prašė nepardavinėti nekilnojamojo turto, tik užtikrinti, kad tas turtas būtų areštuotas. Tad raginimas ir turto areštas skolininkei buvo išsiųsti, kiek pamenu, tais pačiais metais, kai buvo užvesta byla (2010 m. – red.past.).

Kai kreditorius mirė, įpėdiniai paprašė nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Skola viršija Civilinio proceso kodekse numatytą sumą, kurią galima nukreipti į nekilnojamąjį turtą.

Ar gali būti, kad raginimai nepasiekė skolininkės? Jei ji neatsiėmė iš pašto, tai gali būti. Tačiau ji buvo pernai, užpernai ir tą informaciją turėjo ir anksčiau. Negaliu komentuoti, ar raginimas buvo įteiktas, ar ne, tačiau jos adresu jis buvo išsiųstas. Dėl įvairių priežasčių žmonės neatsiima procesinių dokumentų, tačiau negaliu komentuoti be vykdomosios bylos.

Ar normalu, kad kreditorius paprašo nerealizuoti turto? Kodėl gi ne, jei jis su skolininku susitaria, kad mokės dalimis, tai negalima pulti tuoj pat realizuoti tą nekilnojamąjį turtą. Čia labiau kreditoriaus ir skolininko susitarimas.

Pakanka žodinio kreditoriaus pasakymo, kad nerealizuotų skolininko nekilnojamojo turto. Kreditoriaus žodinio pasakymo nepakaktų, jei būtų pažeidžiami skolininko interesai. Būna įvairių prašymų, dėl ko kreditorius prašo nepardavinėti turto. Šitas miręs kreditorius nebuvo toks drastiškas, kad sunaikintų skolininką. Yra įvairių kreditorių, įvairių aplinkybių, dėl kurių kreditorius neskuba išieškoti skolos.

Jei prašo nerealizuoti, juo labiau kad jokių palūkanų nenumatyta vykdomajame dokumente, tai tikrai nepažeidžiamos skolininko teisės.

Jei yra skola, tai ar kreditoriui, ar šiuo atveju mirusio kreditoriaus įpėdiniams turi būti grąžinta. Jei žmogus turi skolą, tai jis su kreditoriais sprendžia, kaip tą skolą grąžinti, o ne siekia išvengti grąžinti skolą. Ji eina per visas instancijas, štai ir į "Kauno dieną", tarsi tai padės jai išvengti skolos mokėjimo.

Informacijos, kad ji mokėjo, mes neturime. Ji galėjo parašyti, kad sumokėjo tiek ir tiek, tada antstolis būtų aiškinęsis ir gal paaiškėtų, kad skola visiškai padengta. Ar patariau tai daryti? Ne vienas ir ne du skolininkai yra ir apie kažkurį konkrečiai pasakyti tikrai negaliu.

Jei būtų parašiusi, būtume aiškinęsi, kaip, kokiu būdu mokėta, mums nepateikta informacija, ar ji aiškinasi su kreditoriaus įpėdiniais dėl skolos mokėjimo.

Finansinių nusikaltimų tarnybos komentaras

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 202 str. 1 dalį, įtariama vykdyta neteisėta finansinė veikla. (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų).

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas. Surinkti duomenys perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams. Specialisto išvados dar nėra. Kol kas šiame ikiteisminiame tyrime niekam nepareikšti įtarimai.

Ar veikla buvo versliška, ar vykdyta stambiu mastu, nustatoma ikiteisminio tyrimo metu renkant duomenis. Šiuo metu teigti, kad vykdyta veikla buvo versliška ar stambiu mastu, galimybės nėra.

Kratų metu buvo rastos paskolos sutartys, paprastieji neprotestuotini vekseliai ir juodraščiai. Ikiteisminio tyrimo metu tiriama, ar buvo vykdyta neteisėta veikla. Paskolos sutarčių, paprastųjų neprotestuotinų vekselių neteisėtumo nustatymas nėra FNTT atliekamo tyrimo objektas. Šiuo metu nėra nustatyta ir tiriamai veiklai naudota suma.

Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas, numato, kad tokia nusikalstama veika daro žalą valstybės finansų sistemai, todėl fizinio asmens pripažinimas nukentėjusiuoju nėra galimas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstamos veikos fizinių asmenų atžvilgiu nebuvo padarytos. Santykius tarp kreditoriaus ir skolininko reglamentuoja civilinė teisė.