Mitus ir stereotipus, susijusius su margučių marginimu, paneigia du Kauno rajone puikiai žinomi kultūrininkai: Algimantas Danilevičius ir Viktoras Štilpa.

Išmoko iš mamos

„Pomėgis – dar iš vaikystės. Mano mamytė labai gražiai margindavo vašku, ji iš savo mamos buvo išmokusi. Man labai smalsu buvo, tai ir pabandžiau. Ir dabar, jei tik turiu laiko, marginu artėjant šv.Velykoms“, – pasakojo Liučiūnų laisvalaikio salės meno, moterų vokalinio ansamblio „Griežlė“, Liučiūnų kaimo kapelos vadovas V.Štilpa.

Paklaustas, gal jis, kaip ir A.Danilevičius, gražiai piešia, pašnekovas neslėpė: su piešimu man nelabai sekasi, labiau – su muzika.

Prireikia valandos

Jei nori gražiai numarginti, vienam kiaušiniui, pasak V.Štilpos, prireikia valandos. „Ir tai – tik vaško technologijai. Juk paskui dar vyksta dažymas, kai dažai nukanda, valomas vaškas“, – technologiją atskleidė pašnekovas.

Margučius išrašant vašku, meno vadovas renkasi liaudiškus motyvus ir ornamentus. „Žinau principą, kaip kuriamas raštas ir komponuoju brūkšnelius, dantukus, kryputes ir kitus. Tai – išties gryna kūryba, juk stengiesi, kad margučiai skirtųsi, nebūtų vienodų“, – šypsojosi liučiūniškis.

Vašku išpieštus kiaušinius V.Štilpa dažniausiai dažo akrilo dažais ir naudoja juodą, raudoną, žalią ir geltoną. Spalva, kuria buvo nudažytas kiaušinis, lietuvių liaudyje turėjo magišką reikšmę. Juoda simbolizavo žemę motiną, augalijos gimdytoją deivę Žemyną. Raudona – vaisingumą, gimimą ir patį gyvenimą. Žalia reiškė pavasario augaliją, javų daigus, o geltona – subrendusius javus, jų derlių. Šiandien simbolių paisoma mažiau, anot Viktoro, šios ryškios spalvos gražiai atrodo.

Patirtis: V.Štilpa margučius išrašo vašku nuo vaikystės. / Kauno raj. sav. nuotr.

Nors darbų ir neskirsto, margučių marginimą kultūros darbuotojas laiko nevyrišku darbu, tačiau jam patinka prieš šventes, po darbo išrašyti du ar tris kiaušinius. „Mano nuomone, tai – saviraiška“, – sakė V.Štilpa. Margučius margina ir jo žmona, tačiau pagal kitą technologiją ir šių darbų tarpusavyje nesidalija. Liučiūniškiai ir jų svečiai neturi tradicijos rinkti gražiausio margučio, tačiau kartais mėgsta juos panaudoti velykiniam atvirukui ar sveikinimui.

Žinau principą, kaip kuriamas raštas ir komponuoju brūkšnelius, dantukus, kryputes ir kitus.

Rūpinsis žmona

Tiesa, liaudies menininkas A.Danilevičius iš Liučiūnų (Čekiškės seniūnija) šiemet margučių jau nebeskutinės. Garbaus amžiaus kūrėjas skundžiasi blogėjančiu regėjimu ir grumbančiomis rankomis. Tačiau liučiūniškis vis dar neišsižada teptuko ir piešia peizažus.

„Algimantas turi meninių gabumų, tai Dievo dovana jam. Anksčiau jis labai gražiai skutinėdavo. Pernai jau kone per prievartą išskutinėjo tris, o šiemet nebus nė tų“, – sakė A.Danilevičiaus žmona Angelė.

Iki šiol Danilevičių šeimoje buvo griežtas margučių marginimo darbų pasidalijimas. Žmona kiaušinius išvirdavo ir nudažydavo, o tuomet jų jau imdavosi Algimantas. „Skutinėdavo peiliukais, kuriais vyrai barzdą skuta, anksčiau jų kokybė buvo daug geresnė. Prašydavo, kad rinkčiausi baltus kiaušinius, nes juos nudažius spalvos būna ryškesnės. Pernai nieko iš jų neišėjo – suskilo verdant. Mėgstamiausios spalvos – juoda ir raudona. Išskutinėjęs margučius, jis dar padažydavo su flomasteriais, todėl jie būdavo nuostabiai gražūs“, – komplimentų vyrui negailėjo A.Danilevičienė.

Dažniausiai liučiūniškis margučius papuošdavo kiškučiais, saulutėmis, eglutėmis, balandėliais ir kitais paukšteliais, širdelėmis – tai, kas simbolizuoja pavasarį ir gamtos atbudimą.

Šiemet šv.Velykų atributu pasirūpins liaudies menininko žmona. Ji rinksis archajišką technologiją: kiaušinius dažys svogūnų lukštais, pridėjusi įvairių žolelių.