Marvelės uostą pasiekė pirmasis krovinys!

„Tai pirmasis toks krovinys, skirtas verslui, plukdomas upe. Kartu tai – ir milžiniškas šuolis gaivinant upinę laivybą šalyje, svarbus bei reikšmingas žingsnis šalies krovinių logistikoje. Tiek žvelgiant iš ekologinės, tiek iš ekonominės perspektyvos. Vakarų Europoje gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas sausumos keliais, mažinant transporto daromą taršą, krovinių gabenimo būdas yra plačiai išvystytas“, – sakė valstybinės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija“ generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Antradienį į Kauno tarptautinį Marvelės uostą iš Klaipėdos jūrų uosto atplaukė šešiolika jūrinių konteinerių su įvairiomis žaliavomis atgabensianti „Vidaus vandens kelių direkcijos“ krovininė barža. Vieno tokio konteinerio svoris – apie 30 tonų. Tai – pirmasis toks krovinys po daugelio metų pertraukos, skirtas verslui, plukdomas upe.

„Lietuva turi aktyviau ieškoti ekologiškų transporto būdu, todėl krovinių gabenimas upe yra itin svarbus ir turintis didelį potencialą. Upinė laivyba gali būti paskata turizmui ir regionų plėtrai Nemuno pakrantėse“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

ELTA primena, kad toks krovinių pervežimas Lietuvoje buvo ypač populiarus ir plačiai išvystytas XX amžiaus pirmoje pusėje. Tuomet Lietuvos vidaus vandenų kelių tinklas buvo svarbus Šiaurės Rytų Europos upių laivybos kelio dalis.

Marvelėje krovinių uosto statyba pradėta 2012-aisiais po beveik 10 metų trukusio pasirengimo jai laikotarpio, per kurį svarstyti, kas labiau apsimoka: ar atkurti Žemojoje Fredoje kažkada veikusį tokį uostą, ar statyti naują – Petrašiūnuose. Pastarasis variantas buvo supeiktas dėl to, kad iš Petrašiūnų ar į juos baržos su kroviniais turėtų plaukti Nemunu per miesto centrą.

2007-ųjų liepą, kaip ELTA buvo skelbusi, Kauno miesto taryba pritarė sprendimui keisti Bendrąjį teritorijos planą, atverdama galimybę krovinių uosto statybai 20 ha teritorijoje Nemuno krante, Marvelėje.