„Ir Kaune galima gyventi“ – tokiais reklaminiais šūkiais mus pasitikdavo Kaunas prieš du dešimtmečius. Tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad Kaune ne tik galima gyventi, bet galima ir gerai gyventi. Kauno regione vidutinis darbo užmokestis šiuo metu jau yra didesnis nei Rygos regione, o Kauno regionas pagal šį rodiklį jau artimiausiu metu (2025–2026 m.), tikėtina, aplenks ir Tartu regioną (žr. grafiką). Įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad tarpukariu laikinojoje Lietuvos sostinėje atlyginimai buvo apie du kartus mažesni nei Rygoje.

Įdomu tai, kad Lietuvoje regioninė atskirtis yra mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje, kurios, priešingai nei Lietuva, iš esmės yra tapusios vieno miesto valstybėmis (Talino regione yra sukuriama 61 proc. Estijos BVP, Rygos regione – 69 proc. Latvijos BVP, o Vilniaus regione – vos proc. Lietuvos BVP). Atlyginimų atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių regionų Lietuvoje yra mažiausias ir siekia 29 proc., Estijoje jis siekia 34 proc., o Latvijoje – net 47 proc. Įdomu tai, kad skurdžiausiame Latvijos regione (Latgalėje) vidutinis darbo užmokestis į rankas siekia vos 910 eurų, o tai yra 250 eurų mažiau nei su juo besiribojančiame Utenos regione (1 tūkst. 160 eurų), tad vis daugiau darbuotojų iš Latgalės vyksta dirbti į Lietuvą dėl didesnio atlyginimo (tarpukariu lietuviai masiškai vykdavo dirbti į Latviją, o ypač – Rygą).

Visgi, kone visą dešimtmetį sparčiau nei produktyvumas augantis darbo užmokestis kelia pagrįstų nuogąstavimų dėl atlyginimų augimo tvarumo. Darbo užmokesčio ir sukuriamos pridėtinės vertės santykis visose trijose Baltijos šalyse tapo didesnis nei ES vidurkis, t. y. iškepamo BVP pyrago dalis, atitenkanti darbuotojams, Baltijos šalyse yra santykinai didesnė nei vidutiniškai ES (ES vidurkis yra 55,8 proc., Lietuvoje jis siekia 57 proc., Estijoje – 56 proc., o Latvijoje – net 65 proc.). Tad šiuo metu darbuotojai nebeturėtų skųstis mažais atlyginimais (jie pagrįstai galėjo skųstis mažais atlyginimais 2009–2012 m. vykusio „diržų veržimosi“ periodu, kuomet darbuotojams atitenkanti BVP pyrago dalis buvo ženkliai mažesnė nei ES vidurkis). Pernelyg spartus atlyginimų augimas ilgainiui gali sumenkinti Baltijos šalių konkurencingumą, tad, kad neprisivirtume košės, linkėčiau, kad ateityje atlyginimai didėtų panašiu tempu, kaip ir prognozuojamas pridėtinės vertės augimas (5–6%)“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas.