Medikų kalvė: tradicijos – šimtametės, galimybės – modernios

Medikų kalvė: tradicijos – šimtametės, galimybės – modernios

2025-09-22 16:00 klaipeda.diena.lt inf.

Be Kauno kolegijos Medicinos fakulteto (MF) ir jo absolventų neįsivaizduojama Lietuvos medicinos istorija ir šiandiena. Studijas MF, seniausioje buvusioje medicinos mokykloje, pasirenka jauni žmonės, siekiantys kokybiškų, inovacijomis grįstų žinių ir turintys, kaip yra nurodęs mokyklos įkūrėjas prof. Pranas Mažylis, sveikatos priežiūros specialistams būtinų savybių: sąžiningumo, meilės žmogui, atsidavimo darbui.

 Medikų kalvė: tradicijos – šimtametės, galimybės – modernios
Medikų kalvė: tradicijos – šimtametės, galimybės – modernios / Kauno kolegijos Medicinos fakulteto nuotr.

Pasitikėjimo mandatas

„Įstoję į Kauno kolegijos Medicinos fakultetą jauni žmonės pasirenka ne tik profesiją, bet ir gyvenimo kelią“, – sakė Medicinos fakulteto dekanas Julius Dovydaitis.

Pasitikėjimo mandatą vadovauti mokymo įstaigai, kurios tradicijos siekia 1920 m. prof. P. Mažylio įkurtos gailestingųjų seserų mokyklos laikus, J. Dovydaitis gavo prieš 35-erius metus. Tuomet, 1990-aisiais, tai buvo P. Mažylio medicinos mokykla, įsikūrusi Kauno senamiestyje, Papilio gatvėje.

„Kolektyvas žiūrėjo rezervuotai, – šypsojosi pradžią prisiminęs J. Dovydaitis. – Iš Klinikų atėjęs gydytojas gastroenterologas, žalias vadovas, kas bus su įstaiga?“

Julius Dovydaitis: Įstoję į Kauno kolegijos Medicinos fakultetą jauni žmonės pasirenka ne tik profesiją, bet ir gyvenimo kelią.

Pasitikėjimo mandatą pavyko įgyti atkakliu ir kryptingu darbu. Šiandien Medicinos fakultetas – moderni mokymo įstaiga, kurioje realizuojama trylika studijų programų, studijuoja daugiau kaip 1 300 studentų, darbuojasi 182 dėstytojai, kasmet išleidžiama apie 500 absolventų.

Dekano pastangomis fakulteto dabartiniai namai K. Petrausko g. 15 virto modernia erdve akademinės bendruomenės erdve. „Tai 1953 m. pastatyti rūmai, kuriuose ilgą laiką buvo Kauno miesto karo ligoninės poskyris. Persikėlėme čia 1994-aisiais. Didžiulė teritorija, daug pastatų, pagrindinio iš jų patalpos nebuvo pritaikytos mokymo procesui“, – apibūdino tuomet perimtą turtą Medicinos fakulteto vadovas.

„Tu esi kūrėjas, niekada nenurimsti“, – lyg komplimentą, lyg įpareigojimą dažnai išgirsta J. Dovydaitis, nepaliaujantis auginti savo svajonės. „Tai turėtų būti studijų miestelis su patrauklia rekreacine zona prie mūsų rūmų esančiame parke, atverta miestui ir šviečiamosioms veikloms“, – dalijosi ateities vizija dekanas.

36 tūkst. – tiek sveikatos priežiūros specialistų parengta per įstaigos gyvavimo metus.

Studijų programų įvairovė

Vis dėlto svarbiausias viso J. Dovydaičio vadovaujamo kolektyvo dėmesys sutelktas į mokymo ir ugdymo turinį ir procesą.

Pasiekimus šioje srityje šiandien liudija aukštas mokymo įstaigos įvertinimas tiek medikų bendruomenėje, tiek visuomenėje. Aukšti nacionaliniai studijų reitingai taip pat patvirtina, kad siūlomos programos užima vienas pirmaujančių pozicijų sveikatos priežiūros specialistų rengimo srityje.

„Ne viena iš jų jau daug metų puikuojasi populiariausių kolegijų programų sąrašo viršuje“, – konstatavo fakulteto vadovas ir pabrėžia, kad studijų programų įvairovę lemia tarpdiscipliniškumas ir ugdymo procesas, organizuojamas teorinio ir praktinio mokymo vienovės principu.

Julius Dovydaitis

Fakultete rengiami aukštos kvalifikacijos, Europos standartus atitinkantys sveikatos priežiūros specialistai gali konkuruoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Anksčiau buvusi itin populiari felčerių (specialistai, kurie turėjo gebėti įvertinti ligonio būklę ir pritaikyti pirmąsias gydymo priemones) studijų programa. Dabar šią funkciją iš dalies perėmė šeimos gydytojai. Lygiai taip keitėsi ir medicinos seserų studijų programa, išsiplėtusi į slaugos studijų kryptį.

Ši programa – viena seniausių, kaip ir akušerijos specialistų. Tarp naujausių – radiologijos technologų, dietetikų studijų programos.

Fakultete puoselėjamos ilgametės podiplominių studijų tradicijos, sudarytos sąlygos mokytis visą gyvenimą. Greta pagrindinių studijų siūlomos ir neformaliojo švietimo programos. Sudaromos galimybės rinktis realizuojamų studijų programų dalies studijas, vykdomas neformaliuoju būdu įgytų žinių ir gebėjimų pripažinimas.

A. Luckus

Sveikatos priežiūros specialistams siūloma didelė įvairovė profesiniam tobulinimui skirtų neformaliojo švietimo programų. Jų – net 54. Tarp naujausių – paliatyviosios pagalbos, moterų sveikatos priežiūros, imunoprofilaktikos pagrindų, traumų ir pirmosios medicinos pagalbos sporte, pradinio gaivinimo įgūdžių atnaujinimo ir daugybė kitų.

„Toks kompleksinis požiūris padeda parengti specialistus, galinčius konkuruoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų ir visuomenės poreikių“, – pabrėžė vienos pirmaujančių kolegijų Lietuvoje Medicinos fakulteto vadovas.

Demokratiška atmosfera

Tačiau bene svarbiausias Medicinos fakulteto sėkmės recepto ingredientas – dėmesys žmogui. „Sveikatos priežiūros paslaugos priskiriamos prie glaudžių kontaktų „žmogus – žmogui“, todėl itin svarbu, kad stojantieji turėtų vidinę motyvaciją dirbti su žmonėmis, taip pat individualių gabumų ir polinkių“, – pabrėžė sveikatos mokslų išskirtinumą dekanas.

Todėl ir jo vadovaujamame Medicinos fakultete didžiulis dėmesys skiriamas bendravimui, draugiškai aplinkai. Stabtelėjęs pabendrauti su studentais dekanas dažnai išgirsta klausimą: „Kaip jūs laikotės?“ ir džiaugiasi tokiu betarpišku ryšiu. Jis gimsta tik griaunant formalaus bendravimo barjerus, puoselėjant pasitikėjimu ir demokratija grindžiamą atmosferą. Kad ji labai svarbi, įrodė fakulteto studentų apklausa: studentai dešimties balų skalėje psichologinę aplinką vertina aukštais balais.

„Per 105-erius gyvavimo metus parengta daugiau kaip 36 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, – konstatavo J. Dovydaitis, – todėl Lietuvoje nerastume nė vienos didesnės gydymo įstaigos, kurioje nedirbtų mūsų absolventai. Daugelis iš jų iki šiol palaiko graudžius ryšius su savo alma mater, nes ši mokymo įstaiga niekada nebuvo abejinga profesiniam jų augimui, asmeninei brandai.“

Koleginių studijų esmė – glaudus teorijos ir praktikos derinys, leidžiantis studentams dar studijų metu įgyti realios darbo patirties.

Itin didelis dėmesys fakultete skiriamas akademinių grupių seniūnų ryšiui stiprinti. „Akademinių grupių lyderiai yra labai svarbi jungtis tarp administracijos ir studentų. Nuolat vykdomos apklausos, išklausomi studentų pasiūlymai, kaip tobulinti mokymo procesą. Seniūnų vaidmuo yra labai svarbus, todėl skatiname, kad jie bendrautų tarpusavyje“, – pabrėžė dekanas J. Dovydaitis.

Moka ir dirbti, ir švęsti

Bendrystę ir pasididžiavimą savo profesija stiprina fakultete kasmet rengiami profesinių dienų paminėjimai. „Kiekviena mūsų studijų programų profesija turi savo istoriją ir minimą datą. Šias šventes labai noriai rengia patys studentai, įtraukdami dėstytojus, socialinius partnerius, buvusius studentus, daug pasiekusius profesinėje karjeroje“, – didžiuodamasis pasakojo dekanas.

Sveikatos dienos šventė virsta mažąja olimpiada: vyksta didžiulės studentų eitynės į Kleboniškio mišką, jie ten varžosi sportinėse rungtyse.

Medicinos fakultete nuo 1983 m. kasmet rengiamos studentų tiriamųjų darbų konferencijos išsiplečia į kelias sekcijas – tenka išklausyti daugiau kaip 100 vertingų pranešimų. Reabilitacijos ir Kosmetologijos katedrų studentų renginys „Kelias meistro link“ keliauja į Lietuvos sveikatinimo įstaigas ir suburia šių profesijų asus, iš kurių studentai gauna vertingos patirties.

Studentai pateikė rimtą paraišką, drauge su Lietuvos dietologų draugija rengdami mokslinę praktinę konferenciją „Mitybos ir maitinimosi aktualijos“. Ilgiausią tradiciją turi Medicinos fakulteto rengiama mokslinė praktinė konferencija „Medicinos ir sveikatos mokslų aktualijos: socialinė partnerystė visuomenės gerovei“.

„Tai nėra renginiai dėl „paukščiuko“, dėl žodžio „reikia“. Mūsų studentai džiugina ne tik akademiniais pasiekimais, bet ir savo kūrybiškumu, išradingumu, meniškumu. Jau daug metų dirbdamas su jaunąja karta žaviuosi dabartine – ji laisvesnė, drąsesnė, mokanti džiaugtis“, – apibūdino jaunuomenę J. Dovydaitis.

Pilnų auditorijų paslaptis

Puikiai organizuotas mokymo procesas leidžia ne tik surinkti vadinamuosius studijų krepšelius, bet ir užsidirbti lėšų, padedančių nuolat gerinti mokymo bazę, papildyti mokymo priemonių arsenalą, rengti projektus, užsiimti leidyba ir, labai svarbu šiomis dienomis, didinti darbo užmokestį.

Nors studijų specifika įpareigoja mokymo procesą organizuoti bendradarbiaujant su klinikinėmis ligoninėmis, kitomis miesto mokymo ir gydymo įstaigomis, Medicinos fakulteto patalpose taip pat sukurta moderni mokymo bazė.

Dantų technikų laboratorija atitinka aukščiausius reikalavimus: čia pasitelkiamos skaitmeninės technologijos, naudojami kompiuterizuoti įrenginiai. Medicinos technologijų studijų krypties užsiėmimai vyksta moderniose mikrobiologijos, klinikinių ir biocheminių tyrimų, rentgenografijos ir t. t. laboratorijose.

„Kiekviena iš trylikos Medicinos fakultete siūlomų programų gali pasiūlyti įvairių studijų, praktikos ir mokslo integracijos galimybių. Todėl nenuostabu, kad Kauno kolegijos Medicinos fakulteto auditorijos pilnos ne tik gabaus jaunimo, bet ir jau aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, nusprendusių persikvalifikuoti“, – apibendrino dekanas J. Dovydaitis.

Atliepia kintamus poreikius

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai senėjant gyventojams auga kvalifikuotų sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų poreikis. Prognozuojama, kad 2028 m. šių specialistų reikės 3,4 tūkst. daugiau, nei dirba šiuo metu. Atliepiant tokius poreikius, Medicinos fakultete nuolat gerinamos kokybiškų ir konkurencingų studijų sąlygos.

„Per pastaruosius dešimtmečius mūsų siūlomos studijų programos kito, nuosekliai stiprinant studijų kokybę, – konstatavo Medicinos fakulteto prodekanė studijoms dr. Lijana Navickienė. – Reitinguose vyraujančios aukštos pozicijos, studijų programų populiarumas ir geras alumnų įsidarbinamumas rodo, kad fakultetas sėkmingai atliepia tiek studentų lūkesčius, tiek darbo rinkos poreikius.“

Lijana Navickienė: praktikos pagrindu suformuotas studijų modelis padeda absolventams lengviau prisitaikyti prie nuolat kintančios sveikatos priežiūros sistemos ir sklandžiai pereiti į darbo rinką.

Koleginių studijų esmė – glaudus teorijos ir praktikos derinys, leidžiantis studentams dar studijų metu įgyti realios darbo patirties.

„Medicinos fakultete šiam principui skiriamas ypatingas dėmesys: atnaujinamos laboratorijos, praktinio mokymo kabinetai, į studijų procesą diegiami pažangūs simuliaciniai įrenginiai ir technologijos. Studentai gali mokytis naudodamiesi moderniais diagnostikos, reabilitacijos ir slaugos praktikos metodais, artimais realiai klinikinei aplinkai“, – vardijo modernias galimybes prodekanė.

Svarbi studijų dalis – praktika įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose: universitetinėse ir regioninėse ligoninėse, poliklinikose, reabilitacijos centruose, slaugos ligoninėse ir privačiose gydymo įstaigose. Fakultetas kryptingai plėtoja bendradarbiavimą su šiais socialiniais partneriais, sudaro galimybių studentams įsitraukti į realius darbo procesus, tiesiogiai bendrauti su pacientais, taikyti studijų metu įgytas žinias ir ugdyti profesinį savarankiškumą.

„Toks praktikos pagrindu suformuotas studijų modelis suteikia absolventams galimybę įgyti šiandienės medicinos standartus atitinkančių įgūdžių, padeda lengviau prisitaikyti prie nuolat kintančios sveikatos priežiūros sistemos ir užtikrina sklandų perėjimą į darbo rinką“, – pabrėžė dr. L. Navickienė.

Dėmesys moksliniams tyrimams

Greta studijų proceso fakultete kryptingai stiprinamas taikomosios mokslo veiklos potencialas: formuojamos tyrėjų grupės, daug dėmesio skiriama tyrimų infrastruktūros plėtrai, ieškoma bendradarbiavimo su verslu galimybių.

Medicinos fakultete sėkmingai startuoja projektai, skirti nutrikosmetikos, sveiko amžėjimo, reabilitacijos, slaugos kryptims. Ypač ryškus proveržis stebimas kosmetologijos srityje – sėkmingai vystomi bendri projektai su įmonėmis, vykdomi bendri tyrimai, kuriami ir išbandomi nauji produktai ir technologijos.

Taip kuriamas tvarus mokslo pagrindas leidžia sistemingai plėtoti tyrimus, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir atliepti fakulteto siekį tapti taikomųjų mokslų universitetu – institucija, kuri ne tik rengia specialistus, bet ir kuria pridėtinę vertę inovacijomis ir moksliniais sprendimais.

Teorijos ir praktikos dialogas

Medicinos fakultetas aktyviai organizuoja įvairaus pobūdžio akademinius ir profesinius renginius – konferencijas, seminarus, diskusijas, edukacines iniciatyvas. Dalis jų tapo tradiciniai.

Nuo 2008-ųjų kasmet rengiama mokslinė praktinė konferencija „Medicinos ir sveikatos mokslų aktualijos: socialinė partnerystė visuomenės gerovei“. Kas dvejus metus organizuojama tarptautinė HESDIA konferencija suburia mokslininkus, tyrėjus, praktikus, dėstytojus ir visus, kurie domisi sveikatos, biomedicinos, sveikatos priežiūros tvarumo tyrimų aktualijomis.

Tokia fakultete vykdomų veiklų įvairovė užtikrina nuolatinį mokslo, studijų ir praktikos dialogą, stiprina Medicinos fakulteto, kaip patikimo ir atsakingo mokslo partnerio, pozicijas tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje.

„Medicinos fakulteto stiprybė – akademinis personalas. Čia dirbantys dėstytojai atviri naujovėms, siekia nuolat atnaujinti savo kompetencijas ir studentams perteikti ne tik teorines žinias, bet ir praktinę patirtį. Studentai įtraukiami į įvairius projektus, švietėjiškas iniciatyvas, savanoriškas veiklas – taip ugdoma jų socialinė branda ir profesinis pasirengimas“, – apibendrino prodekanė studijoms dr. L. Navickienė.

105 metų istorija liudija: Kauno kolegijos Medicinos fakultetas geba derinti tradicijas ir inovacijas, o jo veiklos gairės – stipri paraiška dar labiau sustiprinti savo vaidmenį Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo kontekste.


105 augimo metai

• 1920-ieji – nepriklausomos Lietuvos kūrimosi metai. Pirmame Kauno medicinos draugijos posėdyje, įvykusiame 1920 m. sausį, nutarta prie Kauno miesto ligoninės organizuoti akušerių ir medicinos seserų kursus. Kursų vadovo pareigos pasiūlytos gydytojui iš Panevėžio Pranui Mažyliui, kuris garsėjo kaip geras akušeris-ginekologas, puikus organizatorius.

• 1920 m. vasario 16 d. P. Mažylis pradėjo vadovauti Raudonojo Kryžiaus ligoninei ir ėmėsi organizuoti kursus. Jis pats sudarė kursų programas, surado dėstytojų, įsigijo ar savo rankomis pagamino mokymo priemonių, parinko ir priėmė pirmąsias kursų klausytojas. Tų pačių metų gruodį išleista pirmoji 25 akušerių laida.

• Toliau vyko intensyvi plėtra. 1932 m. įsteigtos Gailestingųjų seserų ir Valstybinė akušerių mokyklos. 1941 m. įkurta Kauno medicinos seserų mokykla. 1946–1951 m. įsteigtos Respublikinė felčerių akušerių ir Medicinos seserų mokyklos, prie kurių veikė Felčerių-laborantų, Farmacininkų ir Dantų technikų mokyklos. 1958 m., sujungus anksčiau minėtas mokyklas, buvo įkurta Respublikinė Kauno medicinos mokykla, kuriai 1971 m. suteiktas Prano Mažylio vardas.

• 1990 m. Kauno P. Mažylio medicinos mokyklai pradėjo vadovauti dabartinis Medicinos fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis. 1991 m. mokykla pervardyta į Kauno aukštesniąją medicinos mokyklą. 1994 m. persikėlė iš patalpų Papilio gatvėje į renovuotą pastatą K. Petrausko gatvėje.

• 2001 m. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla buvo prijungta prie Kauno kolegijos, pavadinta Medicinos ir socialinių mokslų studijų centru. 2007 m. pavadinimas buvo pakeistas – tapo Sveikatos priežiūros fakultetu. 2012 m. – Kauno kolegijos Medicinos fakultetu.

• Per 105 institucinės veiklos metus fakultetas dalyvavo ne vienoje švietimo sistemos reformoje, išsiplėtė, įkūrė šiuolaikiškas, modernias laboratorijas. Parengta daugiau kaip 36 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Šiuo metu Medicinos fakultete vykdoma trylika studijų programų.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų