Prieš tris mėnesius Kauno mažajame teatre pradėjusi dirbti direktorė Rita Malakienė neslepia, jog užduotis prikelti apmirusį teatrą pasirodė neįgyvendinama.

„Į teatrą atėjau prieš tris mėnesius. Atėjusi radau visiškai nuskurdusį teatrą. Dėl lėšų trūkumo tiek patalpos, tiek techninė dalis atrodo apgailėtinai. Taip pat radau tik kelis spektaklius – tris vaikiškus ir tris suaugusiemsiems, tai yra nepakankama teatrui gyvuoti“, – teigė R. Malakienė.

Miesto tarybai pritarus teatro reorganizacijos planams, darbo greičiausiai netektų keturi teatro darbuotojai: direktorius, buhalterė, administratorė ir kasininkė. Teatras nuolatinės kūrybinės komandas neturėjo.

„Kaunui turėti du mažus kamerinius teatrus yra nelogiška. Geriau vienas, tačiau stiprus ir kokybiškus spektaklius gebantis kurti teatras, kadangi tiek komercinių, tiek nekomercinių teatrų grupių Kaune netrūksta, o konkurencija yra milžiniška“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.

Pasak jo, šiuolaikinis kūrybinis procesas vis rečiau prisiriša prie tam tikrų pastatų ar patalpų, o tampa migruojančiu.

„Akivaizdu, jog kūrybinis procesas migruoja, jis tampa nebe lokalus. Ateityje norime išnaudoti įvairias kultūrines erdves ir įstaigas, tokias kaip Kauno menininkų namai, Tautos namai, „Girstutis“, Kamerinis teatras, bibliotekos, muziejai, „Romuvos“ kino teatras, kurios dalintųsi savo erdvėmis. Jose galėtų vykti ne tik repertuariniai vaidinimai, bet ir įvairūs projektai“, – kalbėjo A. Vilčinskas.