06 DIANA RĖKLAITIENĖ – Lietuvos sporto universiteto rektorė, pirmoji moteris, tapusi šalies aukštosios mokyklos vadove.

D.Rėklaitienė akcentavo, kad šiuo metu Lietuvai labai aktualu skatinti bendruomenę gyventi sveikai ir fiziškai aktyviai. "Atliekamais moksliniais tyrimais ir teikiamomis rekomendacijomis siekiame šviesti žmones, kaip būti fiziškai aktyviems, ir tai daryti efektyviai, pagal taisykles. Siekiame atnaujinti dirbančių specialistų, trenerių, kūno kultūros mokytojų žinias ir kompetencijas, suteikti jiems naujausios, moksliniais tyrimais grįstos informacijos bei naujausių praktinių žinių", – pasakojo vadovė universiteto, kuris tiesiogiai prisideda prie to, kad Kaunas yra sportiškiausias miestas.

"Čia yra daugybė sporto bazių, kvalifikuotų specialistų, vaikams ir jaunimui sudarytos geriausios sąlygos užsiimti bet kokia sportine veikla ir būti fiziškai aktyviems", – sakė pašnekovė.

Baigusi studijas ji pradėjo dirbti kineziterapeute vaikų ir jaunimo pensionate, kuriame pacientai – sunkias proto ir kitas negalias turintys vaikai. "Psichologiškai darbas buvo labai sunkus, pacientų sveikata gerėjo labai palengva, nesulaukdavau padėkos ar atgalinio ryšio, nes dauguma vaikų buvo tokios būklės, kad net nekalbėjo. Iki šiol manau, kad labai prasminga savo veikla pagerinti, palengvinti kito žmogaus gyvenimą", – kalbėjo rektorė.

Ji neslėpė, kad tapusi rektore turi mažiau laiko ir galimybių tiesiogiai dirbti su studentais, nors tai, jos vertinimu, irgi yra viena iš prasmingiausių veiklų.

Kai buvę studentai skambina, rašo, pasakoja apie savo pasiekimus, veiklas, karjerą, matau savo darbo prasmę.

"Universitetai pastaraisiais metais labai stipriai keičiasi, dėstytojui reikia sparčiai tobulėti, mokytis naujų dalykų. Malonu perteikti savo žinias ir sukauptą patirtį ne tik dėstant, bet ir susieti jas su gyvenimiška patirtimi, kalbėtis su studentais apie jų karjeros perspektyvas. Kai buvę studentai skambina, rašo, pasakoja apie savo pasiekimus, veiklas, karjerą, matau savo darbo prasmę, kad jiems daviau daugiau, ne tik teorinių žinių", – sakė D.Rėklaitienė.

Jos mokslinio domėjimosi sritis – neįgaliųjų gyvenimo kokybė, jų ugdymo ypatumai per fizinę veiklą, sportą – yra neatsitiktinė. "Manau, šioje srityje Lietuvoje dar reikia labai daug ką nuveikti, įtraukiant neįgaliuosius į bendrąją ugdymo sistemą, į sporto ir fizinio aktyvumo veiklas, bendruomenės gyvenimą, šviečiant visuomenę bei ugdant specialistus, suteikiant jiems kompetencijų dirbti su neįgaliais žmonėmis, kad šie pasijustų visaverčiais Lietuvos piliečiais, o mūsų šalis lygiuotųsi į pažangiausias Europos valstybes", – dėstė rektorė, tikinti, kad bus darbų tęstinumas universiteto pokyčių kelyje.

18 RŪTA STEPANOVAITĖ – Kauno menininkų namų direktorė, netradiciniais sprendimais, edukaciniais renginiais atkakliai žadinanti ir miesto menininkus, ir visus kauniečius, daug prisidedanti prie to, kad Kaunas vis dažniau įtraukiamas į tarptautinius kultūrinius maršrutus.

R.Stepanovaitė aiškino, kad pamatinė Kauno menininkų namų misija yra skleisti žinią, kad kultūra ir menas yra vertingi ir reikalingi.

"Mūsų veiklų spektras išties platus: organizuojame menines rezidencijas, kultūros informacijos sklaidą, išskirtinio turinio, eksperimentinius muzikos, vizualiųjų menų pristatymus, – vardijo pašnekovė. – Daug dėmesio pastaraisiais metais skiriame ir tam, kad kultūra būtų prieinama – glaudžiai bendradarbiaujame su Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene, organizuojame bendras veiklas, mokomės gestų kalbos, daug informacijos interneto svetainėje pristatome su vertimu į lietuvių gestų kalbą. Siekiame tapti Kauno kultūros ambasada, tam tikslingai ruošiamės ir buriame kultūros partnerių bendruomenę."

Jos nuomone, kultūros vadyba ir jos reikšmė mūsų šalyje vis dar yra per mažai aptariamos. "Kultūros vadybininkas yra tarsi mediatorius, kurio pastangomis įvyksta didesnė dalis šiuolaikinio kultūros vyksmo: darbo specifika apima finansavimo projektams paiešką, paraiškų rėmėjams ruošimą, ryšių su partneriais mezgimą, meninės produkcijos organizavimą ir įgyvendinimą, visuminį veiklų administravimą", – kalbėjo R.Stepanovaitė, su komanda pernai inicijavusi kultūros informacijos centro steigimą, o šiemet – "Įsimintiniausios Kauno miesto kultūros iniciatyvos" konkursą.

Anksčiau ši diplomuota grafikė ir juvelyrė užsiėmė istorine rekonstrukcija – daug keliavo, kartu su kolegomis pristatydama švietėjiškas programas senovės karybos, dvaro kultūros ir gyvensenos temomis.

Ten, kur yra diskusija, yra ir erdvė rastis idėjoms, sprendimams ar susitarimams.

Vėliau perėjo prie šiuolaikinės kylančių menininkų kūrybos. Pajutusios profesionalių kultūros ir meno vadybos paslaugų trūkumą kartu su seserimi Vaida Stepanovaite įkūrė meno vadybos platformą, o šiuolaikinio meno projektų erdvė "Kabinetas" tapo pirmąja tokio pobūdžio rezidencija mieste.

"Visos šios praktikos leidžia pažinti kultūros veiklų spektrą ir įvertinti tikrąjį jų poveikį miesto įvaizdžio formavimui, jame gyvenančioms bendruomenėms. Svarbu ne tik tai, koks poveikis daromas, bet ir jų tvarumas: dauguma kultūros praktikų yra tęstinės, inicijuojančios labai glaudų, betarpišką ryšį su miestiečiais per jų būviui svarbias temas. Ten, kur yra diskusija, yra ir erdvė rastis idėjoms, sprendimams ar susitarimams", – akcentavo R.Stepanovaitė.

Kviečiame į apdovanojimo iškilmes

Balsuoti už pretendentes į Metų kaunietės titulą šiame etape kviečiame iki vasario 12 d.

Suskaičiavus visus jūsų balsus, paaiškės "Metų kaunietės 2018" dalyvių dešimtukas. Nuo vasario 14 d. kviesime vėl palaikyti šaunias Kauno moteris ir merginas ir išrinkti finalinį šešetuką, kurio dalyvės bus pakviestos dalyvauti ir bus pagerbtos Metų kaunietės apdovanojimo iškilmėse, vyksiančiose kovo 8 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Šioms iškilmėms ypatingai ruošiasi teatro režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, atlikėjai Gabrielė Bielskytė, Gitana Pečkytė, Kęstutis Alčiauskis, Rokas Laureckis, Jeronimas Milius, Žanas Voronovas, Mindaugas Zimkus, choro ir baleto artistai, choro dainininkų ansamblis (vad. Rasa Vaitkevičiūtė) bei teatro simfoninis orkestras. Programoje – dainos iš populiarių miuziklų.

Balsuodami už pasirinktą kandidatę ar kandidates atkreipkite dėmesį, kad kiekviename projekto etape balsavimas ir balsų skaičiavimas pradedamas iš naujo.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite specialų kuponą ir siųskite jį adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas; arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas. Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis. Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKN XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio. SMS kaina – 1 euras. SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS

Portale kauno.diena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.