Į miesto tarybos posėdžius susirinkę Kauno politikai mėgsta apsikeisti riebiomis frazėmis ir diskutuoti net tada, kai nėra ką pasakyti. Šiandien taryba turi apsvarstyti rekordiškai daug – 110 klausimų, tad mėgstantiems pakalbėti politikams gali gerokai išdžiūti burnos.

Pasigenda rimto darbo

Didelė dalis klausimų šios dienos tarybos posėdžio darbotvarkėje – savivaldybei priklausančių ar pavaldžių įmonių ir įstaigų veiklos ataskaitos, tad galima numanyti, kad visų jų pristatymas bus tik formali procedūra, o įdėmiau pasigilinti į tai, kas per metus nuveikta miestui, tiesiog neliks laiko.

"Tarybos nariai tampa biurokratais, kurie žolę perdažo žaliai. Apie 90 proc. klausimų miesto tarybos darbotvarkėje būna visiškas formalumas – tai ir yra tas žolės perdažymas", – palygino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys.

Pirmą kadenciją miesto taryboje dirbančiam politikui keistai atrodo tokia situacija, kai ilga posėdžio darbotvarkė sukuria įspūdį, kad visi dirba, o iš tikrųjų posėdžiaujantys politikai nieko gero nenuveikia. "Taryba daug kuriais klausimais turi priimti sprendimus, tačiau norisi daugiau strateginių klausimų, kurie lemtų ilgalaikę miesto perspektyvą", – rimtesnio darbo pasigenda opozicijos atstovas S.Kairys. Anot jo, įmonių ir įstaigų ataskaitos – taip pat svarbus klausimas, tačiau visiškai neprotinga visas jas sukišti į vieną posėdį. "Reikėjo paskirstyti atskirais paketais ir sudėlioti į kelių posėdžių darbotvarkes", – svarstė liberalas.

S.Kairys mestelėjo akmenį ir į tarybai vadovaujančio miesto mero Andriaus Kupčinsko daržą, kuris, jo nuomone, nesuvaldo administracijos darbuotojų. "Tarybos darbotvarkę ir klausimus sužinome likus mažiau nei savaitei iki posėdžio. Negi negalima sprendimo projektų parengti anksčiau? Kam tada mes tvirtiname tarybos posėdžių planą, jeigu visas darbas vyksta tik savaitę per mėnesį – prieš posėdį", – nekonstruktyviu darbu piktinosi S.Kairys.

"Norėtųsi, kad kiekvieną posėdį spręstume esmines Kauno miesto problemas: nedarbo klausimus, smulkiojo verslo skatinimą, kapitalinį gatvių atnaujinimą. Tačiau šiuos klausimus miesto vadovai vengia įtraukti į posėdžių darbotvarkę", – apgailestavo jauniausias miesto tarybos narys Povilas Mačiulis, vadovaujantis "Vieningo Kauno" frakcijai.

Jo nuomone, tarybos komitetuose posėdžiai vyksta daug sklandžiau. "Galbūt, kai nefilmuoja kameros, dauguma tarybos narių nusiima savo kaukes ir nuoširdžiai stengiasi ieškoti kompromiso. Kartais stebina, kad draugiškai diskutuoti klausimai komitetuose užverda kaip arši kova miesto tarybos posėdžiuose", – pastebėjo P.Mačiulis. Tiesa, opozicijos atstovai pripažįsta, kad viešos diskusijos per tarybos posėdžius turi ir savų privalumų – viešos diskusijos yra geriau nei slapti susitarimai uždaruose komitetų posėdžiuose.

Kaip sarginis šuo

"Tokia darbotvarkė – reklamos akcija. Normaliam darbui tai tikrai trukdo", – taip šios dienos darbotvarkę įvertino Jungtinės frakcijos seniūnas Arvydas Garbaravičius.

Jo nuomone, visos savivaldybei priklausančių ar pavaldžių įmonių ir įstaigų ataskaitos yra itin svarbios, todėl turėtų būti svarstomos posėdžio pradžioje, o ne pabaigoje. Posėdžio išvakarėse politikas prognozavo, kad svarstant ataskaitas gali kilti problemų dėl kvorumo, arba tiesiog už viską bus nubalsuota formaliai. "Šios kadencijos taryba jau pagarsėjo aklu balsavimu, kai nežino, už ką balsuoja, ir informacijos slėpimu nuo tų, kurie nėra lojalūs daugumai. Jeigu taryba nė nesiruošia klausyti ir svarstyti ataskaitų, tai galėtų tada rinktis tik į rinkimus", – ironizavo A.Garbaravičius.

Kad ataskaitų pristatymas tarybai bus tik formalumas, patvirtino ir Darbo partijos frakcijai vadovaujantis Gintaras Jonas Furmanavičius. "Jeigu bendrovės "Kauno vandenys" vadovas nė nežino metinės įmonės apyvartos, akivaizdu, kad formaliomis ataskaitomis bus bandoma gelbėti kai kurių vadovų mundurą", – pastebėjo Darbo partijos narys.

Kone kiekviename posėdyje G.J.Furmanavičius, neapsikentęs tuščių kolegų kalbų, kyla prie šoninio mikrofono ir bando atvėsinti laiko netaupančius politikus. Anot jo, miesto tarybos darbe labai dažnai nesilaikoma patvirtinto tarybos darbo reglamento. "Sutariame rinktis 13 val., o posėdžiauti pradedame 13.30 val., ir tai visi renkasi bambėdami ir dantis po pietų rakinėdami", – vaizdžiai kone kiekviename posėdyje besikartojančią situaciją piešė Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Jam taip pat kliūva, kad tarybai svarstyti neretai brukami klausimai, kuriems rimtų priekaištų turi netgi savivaldybės teisininkai. Anot G.J.Furmanavičiaus, taip politikai verčiami daryti nusikaltimus – balsuoti už teisės aktams prieštaraujančius tarybos sprendimo projektus. Opozicijoje esantis Darbo partijos narys taip pat pasigenda rimtų klausimų. Jis mano, kad tokie taryboje nesvarstomi jau kurį laiką, mat koalicija laikosi ant siūlo ir rimtiems sprendimams priimti gali nepakakti balsų. "Pavargstu būti tuo sarginiu šunimi: loju, loju, o karavanas vis tiek eina", – ironizavo G.J.Furmanavičius.

Trukdo žurnalistai?

"Iki pietų pertraukos apsvarstysime kokius 10 klausimų, o po pietų pertraukos – likusį 100", – ironiškai rytojaus posėdžio scenarijų dėliojo frakcijos "Dirbam Kaunui" seniūnas Gintautas Labanauskas. Jo nuomone, nekonstruktyvaus darbo priežastis glūdi politinių jėgų pasiskirstyme. "Kai dominuoja viena politinė jėga, tai leidžia jiems užmigti ant laurų ir nebeskatina telkti jėgų darbams, kurie rūpi miestiečiams. Jeigu miestas neklestės, kas merui ir kitiems tarybos nariams apmokės kanceliarines išlaidas?" – klausė G.Labanauskas.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnė Aušra Ručienė įsitikinusi, kad tarybos posėdyje galima išnagrinėti ir 100 klausimų, jeigu jie visi prieš tai atidžiai išnagrinėti komitetuose. "Matome, kaip posėdžiauja Europos Parlamentas: jie tik balsuoja. Praneškime, kad tarybos posėdis nebus filmuojamas, pamatysite, kaip greitai viskas bus išspręsta", – nusijuokė A.Ručienė.

Daugiausiai vietų taryboje turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Gintarė Skaistė pripažįsta, kad visas įmonių ir įstaigų ataskaitas pateikti viename posėdyje nekonstruktyvu, tačiau, pasak jos, tai daryti įpareigoja įstatymas.

Tiek G.Skaistė, tiek kiti kalbinti tarybos nariai priminė, kad Vilniaus politikai, viską apsvarstę komitetuose, daug mažiau laiko sugaišta ir mažiau diskutuoja priimdami sprendimus tarybos posėdžiuose.

"Jeigu posėdžių salėje yra žurnalistų, kai kurie tarybos nariai savo pasisakymus išnaudoja asmeninei reklamai, o ne darbui", – sakė G.Skaistė.

Baksnoja į kitus

Partijos "Jaunoji Lietuva" lyderis vicemeras Stanislovas Buškevičius suabejojo, ar išvis reikalingi tarybos komitetai, nes neretai pasitaiko, kad kokiu nors klausimu vienaip nusprendžia komitetas, o jau tarybos posėdyje komiteto nariai dėsto visiškai kitokią nuomonę. "Aš kalbu tik principiniais klausimais ir esu už tai, kad būtų mažiau kalbų, bet daugiau darbų", – skambiai savo poziciją dėstė vicemeras. Tiesa, jis pripažino, kad tarybos posėdžių tikrovė vis dėlto yra gerokai kitokia.

"Mūsų frakcija tikrai turi priekaištų merui dėl darbotvarkės sudarymo. Toks įmonių ataskaitų svarstymas – tik butaforija. Imituojame, kad domimės jų finansais ir veikla", – neslėpė pasipiktinimo Socialdemokratų frakcijai vadovaujantis Valys Venslovas. Anot jo, vien išklausyti kone 60 įmonių ir įstaigų vadovų būtų sudėtinga, o tarybos nariams gali kilti ir įvairių klausimų, kuriems greičiausiai neliks laiko.

Paprašytas pakomentuoti darbą komitetuose ir tarybos posėdžiuose, V.Venslovas negailėjo pagyrų Švietimo ir sporto komitetui, kuriam jis pats vadovauja, nors, "Kauno dienos" žiniomis, neretai į komiteto posėdį susirenka tik pusė jo narių – trys iš šešių. Kol V.Venslovas sprendė reikalus su teisėsauga dėl jam pareikštų įtarimų kyšininkavimu bendrovėje "Kauno vandenys", Švietimo ir sporto komitetas neturėjo pirmininko. "Artėjant rinkimams kai kurios personos kelia klausimus ir plėtoja diskusijas dėl smulkmenų. Gaištamas laikas tikrai ne svarbiausiems klausimams, kurie rūpi miestiečiams", – dėstė socialdemokratas.

Kalčiausi – valdininkai

Kauno meras A.Kupčinskas pripažino, kad jau senokai buvo toks posėdis, kai darbotvarkė perkopia 100 klausimų. "Anksčiau įmonių ir įstaigų ataskaitas išklausydavome komitetuose, o po Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje išaiškinimo  šie klausimai privalo būti pristatomi taryboje", – teisinosi A.Kupčinskas. Jis viliasi, kad kolegos politikai neužklups įmonių ir įstaigų vadovų su klausimais. Tokiu atveju ir posėdis neturėtų užtrukti.

Priminus opozicijos priekaištus dėl esą netinkamai organizuojamo tarybos darbo, A.Kupčinskas bedė pirštu į administraciją. "Ne kartą per gamybinius susirinkimus kritikavau kai kuriuos savivaldybės administracijos skyrius, kurie nuolat nesugeba parengti sprendimo projektų laiku", – širdo meras. Jis stebėjosi, kad kažkurių administracijos skyrių vedėjai net bijo eiti į komitetus ir pristatyti klausimus tarsi būtų profesoriaus bijantys studentai.

"Idealų darbo modelį reikia kurti kadencijos pradžioje, o ne jai baigiantis. Kaip jau susiklostė ši kadencija, taip susiklostė", – skėstelėjo rankomis Kauno meras.

Komentaras

Inesa Klimaitė-Mašalienė

Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje

Kauno miesto savivaldybės tarybos darbą vertinčiau kaip gana konstruktyvų, kai tarybos posėdyje svarstoma ne per daug klausimų. Puiku, kai savivaldybės tarybos nariai per komitetų posėdžius išsamiai išnagrinėja klausimus, tačiau kartais iš tarybos posėdžio dalyvių kalbų susidaro įspūdis, kad diskutuojama pakartotinai net ir tais klausimais, dėl kurių absoliučiai visi sutaria jau išankstiniuose svarstymuose. Kita vertus, tarybos posėdis yra puiki arena pirmiausia vienašaliam atstovaujamosios institucijos komunikavimui, sprendimų motyvų sklaidai. Ir šiuo požiūriu sveikintinas savivaldybės tarybos narių dalijimasis savo įžvalgomis, abejonėmis ir valios konkrečiu būdu spręsti klausimus argumentais. Norisi tikėti, kad ši (reikia pripažinti, formalios tarybos posėdžio formos nulemta) vienašalė komunikacija ilgainiui užleis šiek tiek daugiau erdvės savivaldybės bendruomenės ar jos narių (grupių) galimybėms dalyvauti priimant sprendimus.