30 mln. eurų

Metų pradžioje EK nusprendė prieš Lietuvą pradėti pažeidimo procedūrą, nes dalis gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų valymo tinklo, nors tam buvo skirta nemažai europinių pinigų.

Pagal 2007–2013 m. programą šalyje buvo tiesiamos vandentiekio trasos iki nuosavų sklypų ribos. Privačioje žemėje vandens tiekėjai savivaliauti negali, todėl gyventojai patys savo lėšomis turėjo nuo namų iki sklypo ribos atvesti vamzdynus ir prisijungti prie bendros sistemos. Tačiau tai padaryti panoro tik maža dalis. Kiti nusprendė ir toliau naudotis šuliniais bei lauko tualetais.

EK ir užkliuvo tai, kad vamzdynai pakloti, tačiau vis dar nemažas procentas gyventojų nesinaudoja centralizuota vandentiekio sistema. Dėl to Lietuvai gali tekti grąžinti apie 30 mln. eurų skirtos paramos.

Absurdiška situacija

Aplinkos ministerija (AM) atsakomybės, kodėl dalis gyventojų vis dar vaikšto į lauko tualetus, neprisiima ir svarsto galimybę viską permesti ant vandens tiekimo bendrovių pečių, esą jos nepasiekė reikiamų rezultatų.

Specialistai ironiškai juokauja, kad absurdiška ministerijos pozicija primena suituaciją parduotuvėje, kai kažkas įsigytų reikiamą įrangą, jos tinkamai nepanaudotų, bet už tai turėtų atsakyti pardavėjai.

Vandens tiekimo bendrovės nusileisti neketina – jei įsigalios AM įsakymas grąžinti pinigus, ginčas persikels į teismus.

Juolab dar prieš šešerius metus vandens tiekėjai prašė ministerijos panaikinti įstatymų spragas ir įpareigoti gyventojus jungtis prie centralizuotos sistemos. Ministerija tai suskubo daryti tik dabar.

Kas gresia Kaunui?

Pasak bendrovės "Kauno vandenys" generalinio direktoriaus Viliaus Buroko, jei ministras pasirašys įsakymą, jo vadovaujama bendrovė turės sukrapštyti 2,5 mln. eurų.

"Kol kas tai pirminiai dokumentai, bet ne įsakymas. Jei ministras jį pasirašys, mes tai ginčysime teisine tvarka. Aplinkos projektų valdymo agentūra jau parašė išvadą, kad teritorijose, kur nutiesėme naujus tinklus, ne visi gyventojai prie jų prisijungė. Tačiau tam tiesiog fiziškai trūko laiko. Projektus įgyvendinome 2015 m. pabaigoje, o per metus reikia, kad visi prisijungtų. Tai tiesiog nerealu, nes kitiems duodamas trejų metų terminas. Dabar procesas nėra visiškai sustojęs, gyventojai jungiasi prie centralizuoto tinklo. Prašėme pratęsti terminą, tačiau į tai nebuvo sureaguota", – stebėjosi pašnekovas.

Pasak V.Buroko, "Kauno vandenims" reikėtų poros metų, kad teritorijose, kur pakloti nauji centralizuoti tinklai, dauguma gyventojų prie jų prisijungtų.

Delsė ministerija

Jis atkreipė dėmesį, kad pati AM tik dabar susigriebė ir pradėjo tvarkyti teisės aktus, kurie aiškiau reglamentuos gyventojų, kurie neteisingai tvarko individualias nuotekas, atsakomybę.

"Jei šie žingsniai būtų padaryti laiku, jau ir dabar rezultatai būtų kiti. Dabar visas problemas bando sukrauti ant vandens tiekėjų pečių, nors mes buvome tik vykdytojai, o ne teisės aktų rengėjai. Mes jau anksčiau sakėme, kad jei nutiesiami tinklai, įstatymuose turi būti nuostata, įpareigojanti gyventojus prie jų  prisijungti. Tačiau tada niekas į mūsų pastabas neatsižvelgė, esą prievartos negali būti", – priminė V.Burokas.

Dabar visas problemas bando sukrauti ant vandens tiekėjų pečių, nors mes buvome tik vykdytojai, o ne teisės aktų rengėjai. Mes jau anksčiau sakėme, kad jei nutiesiami tinklai, įstatymuose turi būti nuostata, įpareigojanti gyventojus prie jų  prisijungti. Tačiau tada niekas į mūsų pastabas neatsižvelgė, esą prievartos negali būti.

Priversti negali

Pagal galiojančius teisės aktus "Kauno vandenys" ir kiti tiekėjai tinklus gali kloti tik iki sklypo ribos.

"Privačioje teritorijoje neturime jokių teisių tvarkytis. Tapome situacijos įkaitais, nes dabar ministerija ieško kaltų. Ką mes įsipareigojome, tai ir atlikome – nuo gatvės pratęsėme tinklus, privedėme prie sklypų, o toliau mūsų galios baigėsi", – kritikos negailėjo "Kauno vandenų" vadovas.

Kauno mieste iš ES struktūrinių fondų buvo įgyvendinti trys vandens tinklų plėtros projektai. Pagal juos geriamojo vandens ir nuotekų valymo tinklai nutiesti Aleksote, Šančiuose, Vaišvydavoje, Panemunėje. Naujai nutiestų tinklų ilgis yra beveik 100 km.

Siūlo kompensacijas

V.Burokas priminė, kad gyventojams siūlyta ir nuolaidų, kad jie galėtų mėgautis iš čiaupo bėgančiu vandeniu ir civilizuotu tualetu. Bendrovės pasiūlymu pasinaudojo tik dalis, kiti prisijungti prie vandentiekio vis dar delsia.

"Siūlėme imti beprocentes paskolas, o mes dengtume palūkanas. Dabar parinkome ir projektuotoją, kuris ir gyventojų sklypuose gali suprojektuoti tinklus. Mes pasiruošę projektuotojui sumokėti, o gyventojams leisti per tam tikrą laiką išsimokėti. Šios priemonės vieną kitą kaunietį paskatino, o kiti – neskuba", – sakė pašnekovas.

Jis aiškino, kad ten, kur projektas užbaigtas anksčiau, prie naujo vandentiekio tinklo pasijungė apie 75 proc. gyventojų, kur darbai užbaigti vėliau – besinaudojančių centralizuotu vandentiekiu gyventojų procentas nesiekia pusės, o pagal reikalavimus turėtų prisijungti visi projekto vystymo teritorijoje gyvenantys gyventojai.

Skaičiuojama, kad dabar Kaune yra sudaryta galimybė prie centralizuoto vandentiekio prisijungti maždaug 94 proc. gyventojų, tačiau prisijungę apie 89 proc.

Ydingi įstatymai

Vandens tiekėjų asociacija taip pat tvirtina, kad reikia įstatymų korekcijų ir nesutinka su Aplinkos projektų valdymo agentūros išvadomis, kad vandentvarkos projektai padaryti netinkamai.

"Asociacijos nuomone, agentūra neteisingai traktuoja stebėsenos rodiklių pasiekimą, nes vandentvarkos projektų vykdytojai privalo ne prijungti, o tik sudaryti galimybę gyventojams prisijungti prie naujai įrengtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Dėl to manome, kad atlikti įtariamų pažeidimų tyrimai turi būti nutraukti", – skelbiama Aplinkos ministerijai adresuotame asociacijos rašte.

Pasak asociacijos prezidento Broniaus Miežutavičiaus, esminė priežastis, kodėl dalis gyventojų neskuba juntis prie centralizuoto tinklo, – įstatymų spragos. Niekas jų neįpareigoja to daryti.

Prašymus ignoravo

Asociacija dar 2011 m. atkreipė dėmesį į šią įstatymų spragą, tačiau ministerijai tai nepasirodė svarbu. Buvo siūloma papildyti teisės aktus nuostata, kad gyventojai privalo prisijungti prie bendro vandentiekio tinklo per metus nuo tada, kai jiems tokia galimybė yra sudaryta. Tačiau ministerija į tai tik numojo ranka.

Netgi atvirkščiai, anot asociacijos, priimtomis nuostatomis kaip tik buvo užkirstas kelias reikalauti, kad gyventojai atsisakytų lauko tualetų ir nuotekas tvarkytų civilizuotai.

"Manome, kad, pakeitus ydingą teisinį reglamentavimą, aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams ėmus aktyviau tikrinti aplinkos teršėjus ir pratęsus rodiklių dėl gyventojų prijungimo pasiekimo terminą, reikiami rodikliai būtų pasiekti", – savo poziciją rašte dėstė B.Miežutavičius.

Biurokratų pozicija

Aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas "Kauno dienai" sakė, kad į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių investuota apie 1 mlrd. eurų, gautų iš ES.

"Per 2010–2015 m. iki Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų išvalyta vidutiniškai 90 proc. surenkamų nuotekų (2002 m. – 21 proc.). Šiuolaikiški nuotekų valymo įrenginiai labai sumažino į aplinką išleidžiamų teršalų", – komentavo jis.

Anot AM atstovo, gyventojų, gaunančių paslaugas, skaičius didėjo ne taip sparčiai. 2015 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, 72 proc. jų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis sistemomis.

M.Bajarūno teigimu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir taip yra nuostata, įpareigojanti gyventojus per metus prisijungti prie sistemos.

"Siekiant įgyvendinti Miestų nuotekų direktyvą ir užtikrinti, kad sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra būtų išnaudojama tinkamai, AM parengė įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma nustatyti pareigą gyventojams aglomeracijose, didesnėse kaip 2 000 gyventojų ekvivalento (tankiai apgyvendintos teritorijos – apie kaimus, vienkiemius nekalbama), prisijungti prie centralizuotų sistemų be šiuo metu galiojančių papildomų sąlygų. Taip pat siūloma nustatyti pareigą viešajam vandens tiekėjui atvesti infrastruktūrą iki būsto ribos (šiuo metu iki nuosavybės ribos), todėl, įsigaliojus šiems pakeitimams, gyventojams prisijungimo kaina gerokai sumažėtų. Sankcijos neprisijungusiems gyventojams tikrai nėra pagrindinis įrankis didinti centralizuotas paslaugas gaunančių gyventojų skaičių. Svarbiausia – įrengti centralizuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas aglomeracijose ir sumažinti prisijungimo prie jų kainą", – tikino aplinkos ministro patarėjas.

Savo kaltės nemato

Nepaisant tik dabar AM koreguojamo įstatymo, M.Bajarūnas bando atmesti vandens tiekėjų kritiką ministerijai.

"Prieš teikiant paraiškas finansavimui gauti turėjo būti aktyviau dirbama su gyventojais, potencialiais klientais. Projektus reikėjo vykdyti tose teritorijose, kuriose su mažiausiomis sąnaudomis galima suteikti paslaugą daugiausiai gyventojų, o ne panaudoti kuo daugiau ES lėšų", – ministerijos poziciją pateikė specialistas.

Pasak M.Bajarūno, baudas dėl netinkamai įgyvendintų ES teisės aktų reikalavimų skiria Europos Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes. Pavyzdžiui, už dvi nuotekų valyklas, neišvalančias nuotekų iki nustatytų reikalavimų, Liuksemburgui skirta 2 mln. eurų vienkartinė bauda ir 2,8 euro periodinė bauda už kiekvieną dieną, kai vėluojama imtis būtinų priemonių minėtam sprendimui įvykdyti.

"Iki baudos skyrimo – dar ilgas procesas, kurio metu tikimasi ištaisyti esamą situaciją ir tinkamai įgyvendinti Miestų nuotekų direktyvą, keičiant Įstatymą ir direktyvai įgyvendinti panaudojant 2014–2020 m. ES lėšas", – apie sankcijas Lietuvai kalbėjo aplinkos ministro patarėjas.

Kiek neprisijungusiųjų?

Lietuvoje 2015 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, 72 proc. jų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis sistemomis.

AM Aplinkos projektų valdymo agentūros turimais duomenimis, vertinant 2004–2006 ir 2007–2013 m. programas, iki 2015 m. balandžio nuotekų surinkimo tinklų naudotojų padaugėjo beveik 171 tūkst. gyventojų, o geriamojo vandens tiekimo tinklų naudotojų – 123 tūkst. gyventojų.