Valstybei – tik nauda

Ministerijų miestelio, kur vienoje vietoje būtų sutelktos visos vykdomosios valdžios institucijos, idėja pradėta gvildenti dar 2018 m. Svarstytos įvairios tokiam projektui galimos vietos ir galiausiai nutarta, kad tinkama vieta būtų konvertuoti dabar tik iš dalies įveiklintą kvartalą A. Goštauto gatvėje. Taigi dabar nenaudojamiems pastatams būtų iš naujo įpūsta gyvybės.

Iš pirmo žvilgsnio didelis ir brangus projektas iš tikrųjų perspektyvoje leis sutaupyti daug mokesčių mokėtojų pinigų. Pasak projektą įgyvendinančio Turto banko generalinio direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus, vien komunalinių ir kitų išlaidų, įgyvendinus projektą, valstybė kasmet sutaupytų po 3 mln. eurų.

Iš pirmo žvilgsnio didelis ir brangus projektas iš tikrųjų perspektyvoje leis sutaupyti daug mokesčių mokėtojų pinigų.

„Bus atsisakoma 88 tūkst. kv. m ploto energiškai neefektyviuose pastatuose Vilniaus centre, kur dabar yra įsikūrusios ministerijos“, – aiškino jis.

Viso projekto vertė sieks apie 170 mln. eurų. Dauguma lėšų bus gauta parduodant valstybei nereikalingą, energiškai neefektyvų nekilnojamąjį turtą. Už jį tikimasi gauti apie 150 mln. eurų pajamų.

Erdvės visuomenei

Miestelis nebus uždaras, o atviras visuomenei. Jai ketinama atverti pirmus pastatų aukštus. Čia galės veikti kavinės, įvairių paslaugų teikėjai. Planuojamos ir kitos viešosios erdvės miestiečiams, atkuriamos senosios miesto jungtys su Neries upės krantine.

A. Goštauto gatvės kvartalas sovietų valdžios pastatytas istorinėje Vilniaus vietoje – Totorių Lukiškėse. Čia dar apie XV a. pradėjo kurtis į Lietuvą atvykę totoriai, vėliau veikė mečetė, prie jos būta kapinių. 11-uoju numeriu pažymėtas pastatas pastatytas brutaliai nugriovus totorių mečetę. Siekiant įamžinti istorinę atmintį ir tariantis su Lietuvos totorių bendruomene, remontuojant pastatą numatytas realaus dydžio mečetės reljefinis įspaudas-iškarpa.

Gerės sąlygos darbuotojams

Ministerijų tarnautojų patogumui bus sukurtos skirtingos darbo ir poilsio erdvės, leidžiančios darbuotojams keisti savo darbo vietą priklausomai nuo funkcijų ir darbo pobūdžio.

Didėtų ir ploto efektyvumas, tenkantis vienam tarnautojui. Finansų ministrės įsakymu patvirtintas normatyvas yra 22 kv. m vienam darbuotojui. Naujajame miestelyje šis plotas svyruotų apie 16–17 kv. m darbuotojui. „Tarnautojams bus kuriamos šiuolaikiškos darbo vietos su bendradarbystės erdvėmis, terasomis ir pasitarimų kambariais ant pastatų stogų, pokalbių kambariais, pasitarimų salėmis“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Atsižvelgta ir į šiuolaikines darbo organizavimo tendencijas – miestelyje įsikūrusiose ministerijose realybe taps hibridinio darbo modelis. Vadinasi, stacionarių darbo vietų įsteigiama mažiau nei yra darbuotojų – miestelio įstaigose jos užimtų 80 proc. ploto. Tačiau numatyti ir tokie atvejai, jei visi darbuotojai ateitų vienu metu, – tiesiog daliai darbuotojų tektų rinktis alternatyvias darbo vietas bendrose erdvėse.

Turto banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustųjų pritaria hibridiniam darbo modeliui.

Įsikels etapais

Ministerijų miestelio projektas yra padalytas į šešis vystymo etapus. Vystant ministerijų miestelį etapais siekiama užsitikrinti projekto finansavimą.

Pirmąjį etapą ketinama baigti jau 2025 m. Įgyvendinus pirmojo pastato kapitalinį remontą, į jį būtų perkeliamos trys ministerijos – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos. Atlaisvinus ministerijų patalpas miesto centre ir jas pardavus, tikimasi gauti per 40 mln. eurų pajamų. Iš šių lėšų būtų finansuojamas pirmasis projekto etapas ir užsitikrinamas finansavimas kitam etapui. Minėtos ministerijos pasirinktos dėl to, kad jų dabar valdomi pastatai yra labiausiai nudėvėti ir netaupūs.

Konkursas architektams – jau šią vasarą

Šiuo metu, lygiagrečiai su pirmojo projekto etapo darbais, kartu su Lietuvos architektų sąjunga yra rengiama techninė užduotis tarptautiniam architektūriniam-urbanistiniam konkursui. Konkursą ketinama skelbti vasarą. Po jo paaiškės bendra kvartalo vizija ir pasiūlymai naujai statomiems pastatams. „Siekiame, kad kvartale kartu kurtų 3–4 architektų ir projektuotojų komandos, kurių darbų darną ir integralumą užtikrintų architektūrinio konkurso nugalėtojas“, – aiškino M. Sinkevičius.

Konkurso dalyvių bus prašoma pasiūlyti viso kvartalo urbanistinę viziją – viešąsias erdves, kvartalo prieigas, galimas jungtis su Neries krantine.

Kitiems dviem jau stovintiems kvartalo statiniams – A. Goštauto g. 9 ir 12 – taip pat ketinama skelbti atskirus viešuosius konkursus. Šių pastatų fasadai taip pat turės būti priderinti prie bendros architektūrinės vizijos.