Asta, Lukas ir Kamilė (vardai pakeisti) gyvena vieni ir rūpinasi vienas kitu kaip išgali. Prieš ketverius metus vaikai neteko mamos, o pernai ir tėčio. Namų ūkis ir rūpestis mažaisiais užgulė vyriausiosios Astos pečius.

Mirus tėčiui jai tebuvo devyniolika, broliui – penkiolika, o sesutei vos trylika.

Ką tik mokyklos suole sėdėjusiai Astai tėvai paliko netekties skausmą, tėviškos šilumos ir meilės išsiilgusius mažuosius, sukrypusią bakūžę bei kiaurą stogą virš galvos. Lietus pro stogą tekšėdavo tiesiai broliui Lukui į lovą.

"Mes skųstis neturime kuo – visi sutariame, brolis man padeda sesę auklėti, o kai gauna pinigėlių prisideda prie šeimos biudžeto, nuperka maisto. Sesė padeda namuose palaikyti tvarką" – pasakojo besišypsanti Asta, prie savęs glausdama dar metų neturinčią dukrytę.

Vaikai pagalbos neprašo. Lukas po pamokų dar ir statybose padirba, vis vienas kitas litas į šeimos biudžetą. Bandė ir stogą lopyti, deja – šiferio ant stogo daugėjo, bet vistiek į lovą lašėjo. Tad padėjo vonelę ir tiek. Ką darysi. Našlaičių istorija plinta iš lūpų į lūpas. Galiausiai rūpestingos socialinės darbuotojos dėka pasiekė Ritos Garbaravičienės (RG) vaikų labdaros ir paramos fondą. Gal atsiras, kas pagelbės? Ir tikrai.

Šiandien naujas stogas jau yra. RG fondo paraginti, jėgas suvienijo tiek verslininkai, tiek studentai, tiek valstybės tarnautojai, tiek paprasti miestiečiai: Kauno statybininkų rengimo centras surentė stogą, medžiagas skyrė "Lytagra" ir "Serfas", "Kauno švara" pagelbėjo išvežti šiukšles, o finansiškai stogo darbus parėmė žmonės ir bendrovė "Redrem".

"Džiaugiamės, kad padedami visų geranoriškų žmonių ir įmonių baigėme naujo stogo dengimo darbus. Tačiau pagalbos šiai šeimai dar reikia nemažai. Pati Asta su namų ūkiu puikiai tvarkosi, deja, dėl pajamų stygiaus negali šeimai užtikrinti net to, kas mums atrodo įprasta", – sakė RG fondo steigėja R.Garbaravičienė.

Vaikų būstui reikia kapitalinio remonto. Akis užkliūva už skilusios ir paremtos krosnies, atsilupusios ir kur ne kur išsikišusiais vinimis prilaikomos grindys, suskilinėję vandentiekio vamzdžiai, apsemtas rūsys.

"Astos vaikeliui jau beveik metukai. Auga graži, laiminga mergytė. Ji jau ne tik šliaužioja, bet ir tvirtai stojasi ant kojų. Baisu net pagalvoti, kokios nelaimės gali laukti vaikui nugriuvus ant susiraičiusio, sukietėjusio linoleumo ar užkliuvus už kyšančių vinių. Jau nekalbant apie sugriuvusį, paramstytą, bet vis dar intensyviai naudojamą židinį", – vardijo R.Garbaravičienė ir kvietė visus galinčius padėti šeimai. - Jaunai mamai labai trūksta namams šildyti ir maistui gaminti krosnelės–viryklės, o moksleiviams – kompiuterio."