Pasiūla menka

Sūnaus noras vasarą padirbėti nudžiugino ir kartu išgąsdino. "O ką norėtum dirbti? Neturi jokios kvalifikacijos", – paklausiau 9 klases baigusio paauglio. "Kažkada nemokėjau ir to, ką dabar darau namuose ar kaime, – nerūpestingai atkirto. – Draugas rado skelbimą, kad reikalingi uogų rinkėjai. Nuobodu? Net jei būtų tik toks pasiūlymas, vis tiek sutikčiau. Užsidirbčiau kažkiek pinigų, nes jūs kalbate apie taupymą, o mano taupymas yra nuo gimtadienio, kai močiutės padovanoja po pinigėlį iki kito gimtadienio kol vėl padovanos", – motyvavo sprendimą paauglys.

Tačiau viskas ne taip paprasta, o COVID-19 pandemija įvedė papildomų pataisų. Užimtumo tarnybos duomenimis, jų informacinėje sistemoje darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas, kurios nėra atskirai išskiriamos pagal amžiaus grupes, pavyzdžiui, tik jaunimui. Šių metų sausio–gegužės mėnesiais darbdaviai įregistravo 224 darbo pasiūlymus, kuriuose nurodė, kad įdarbintų moksleivius arba studentus. Per tą patį 2019 m. laikotarpį tokių pasiūlymų buvo registruota dvigubai daugiau – 516.

Kauno mieste ir rajone birželio 1 d. buvo užsiregistravę kaip ieškantys darbo 734 besimokantys asmenys – 215 moksleivių ir 519 studentų. 2019 m. birželio 1 d. tokių buvo 856. Šių metų sausio–gegužės mėnesiais Kauno mieste ir rajone darbdaviai registravo 42 darbo pasiūlymus, kuriuose nurodė, kad įdarbintų moksleivį arba studentą. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį buvo įregistruotos 136 tokios laisvos darbo vietos. Akivaizdu, kad konkurencija 9 klases baigusiam moksleiviui įspūdinga.

Studentams ir moksleiviams daugiausia laisvų darbo vietų registravo žemės ūkio įmonės, nors kasmet įprastai darbo pasiūlymų daugiau pateikdavo paslaugų sektorius.

Ypač laisvų darbo vietų mažėjo balandžio–gegužės mėnesiais – Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo įregistruotos 64 laisvos darbo vietos, prie kurių darbdavys nurodė, kad įdarbintų moksleivius ir studentus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo 218 laisvų darbo vietų – beveik keturis kartus daugiau.

Studentams ir moksleiviams daugiausia laisvų darbo vietų registravo žemės ūkio įmonės, nors kasmet įprastai darbo pasiūlymų daugiau pateikdavo paslaugų sektorius. Studentus ir moksleivius taip pat darbui priimtų didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, šiuo metu nėra didelės darbuotojų paklausos vasaros sezonui turizmo sektoriuje.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Vengia nepilnamečių

Natūralu, kad moksleiviai negali tikėtis kažkokio ypatingo, kvalifikacijos, išmanymo reikalaujančio darbo. Pagrindinis jų darbas – mokytis. Tą patį stebi ir Užimtumo tarnybos atstovai.

"Moksleiviai gali tikėtis nekvalifikuoto, nereikalaujančio didelės atsakomybės darbo – ledų pardavėjų, apželdinimo darbininkų, valytojų, slaugytojų padėjėjų, padavėjų padėjėjų, pagalbinio pobūdžio darbų augalininkystės ūkiuose, maitinimo, prekybos sektoriuose", – dažniausius pasirinkimus vardijo tarnybos atstovai.

Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, įsidarbinti didesnės galimybės 18 metų sulaukusių moksleivių. Darbo saugos reikalavimai, mažesnė darbo laiko trukmė, materialinė atsakomybė ir kiti faktoriai – darbas įmonėse pamaininis (ledų fabrikai, kepyklos) arba kavinės (jei prekiaujama alkoholiu), arba reikia gyventi ten, kur dirbama (poilsiavietės) – riboja nepilnamečių įdarbinimą.

Darbo pasiūlymų nepilnamečiams pasitaiko, tačiau tai mažoji sezoninių pasiūlymų dalis.

Menkesnes nepilnamečių galimybes įsidarbinti vasarą patvirtino ir Cvmarket.lt rinkodaros specialistė Raimonda Tatarėlytė: "Darbo pasiūlymų nepilnamečiams pasitaiko, tačiau tai mažoji sezoninių pasiūlymų dalis. Vidutiniškai iki 20 proc. visų sezoninių darbo skelbimų siūlo galimybę dirbti ir nepilnamečiams."

Anot R.Tatarėlytės, dalis darbdavių vengia samdyti nepilnamečius darbuotojus, nes tiesiog nėra su tuo susidūrę, nežino, ar reikalingi papildomi dokumentai, leidimai, kokiu būdu yra įdarbinimas nepilnametis darbuotojas ir norėdami išvengti papildomo darbo su dokumentais ar tiesiog nežinodami pasirenka samdyti jau pilnametį žmogų.

Kita dalis darbdavių atsižvelgia ir į fizines žmogaus galimybes, nes pagal įstatymus nepilnamečiai gali dirbti tik lengvus darbus. Dalis darbdavių mano, kad nepilnametis darbuotojas turi mažiau atsakomybės jausmo ir todėl linksta prie pilnamečių darbuotojų.

"Tačiau jeigu darbdavys jau turi patirties su nepilnamečiu darbuotoju, sezoniniams darbams renkasi ir nepilnamečius, ypač jei pats darbas susijęs su vaikais, pavyzdžiui, ledų pardavimas", – išskyrė rinkodaros specialistė.

Ypatinga atsakomybė

Norintys dirbti nepilnamečiai raginami užpildyti savo CV. Tai siūlo ir Užimtumo tarnyba, ir kitos darbo pasiūlymus skelbiančios agentūros. Tačiau, vertinant bendrą studentų ir moksleivių skaičių mūsų šalyje, jaunimas ne taip jau veržiasi dirbti Lietuvoje. Studentai mieliau vasarą uždarbiauja užsienyje.

CV market.lt nepilnamečių ieškančių darbo CV turi vos kelis šimtus. "Tačiau kartkartėmis gauname tokio tipo darbo užklausų iš tėvų. Dažniausiai ne patys vaikai, o tėvai ieško darbo vasarai savo vaikams. Iš įmonių pusės, konkrečiai tokių, kurie ieškotų būtinai nepilnamečių darbuotojų sezoniniams darbams, neturime. Darbdaviai paprastai tiesiog ieško sezoninių darbuotojų, neakcentuodami jų amžiaus. O galutinis pasirinkimas vis dėlto lieka pačiam darbdaviui, kurio mes nežinome", – dėstė R.Tatarėlytė.

Specialistė taip pat išskyrė darbdaviui tenkančią atsakomybę už nepilnametį darbuotoją.

Jis turi garantuoti, kad nepilnametis darbuotojas nedirbs darbo, kuris asmenims iki 18 metų draudžiamas pagal Vyriausybės nutarimą. Taip pat darbdavys turi garantuoti, kad darbuotojai iki 18 metų dirbs ne ilgiau, nei numatyta pagal įstatymus, – iki 30 val. per savaitę ir ne vėliau kaip iki 20 val. vakaro. Darbdavio atsakomybė – ir visi darbuotojų saugos reikalavimai.

"Pats nepilnametis ar jo tėvai prisiima turtinę ir žalos padarymo atsakomybę, jeigu darbas susijęs su pinigais ar su kokiais specialiais  įrankiais, įrenginiais", – atsakomybių pasidalijimą aiškino R.Tatarėlytė.

Specialistė atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą ne moksleivių naudai. Darbdaviai dažniausiai ieško darbuotojų visai vasarai, vadinasi, norima žmogaus, kuris dirbtų jau nuo birželio pradžios, o kartais ir nuo gegužės.

"Tokiu metu nepilnamečiai vis dar mokosi mokyklose, todėl jie negali pretenduoti į tokius darbo pasiūlymus. O darbdavių, kuriems reikia darbuotojo tik mėnesiui – mažuma. Jeigu toks pasiūlymas atsiranda, jis greitai užsipildo. Neretai darbdaviai samdo tuos pačius darbuotojus, kaip ir praėjusiais metais. Žino, kaip jaunas žmogus dirba, labiau juo pasitiki. Tokiu atveju darbo pasiūlymai net viešai neatsiranda – darbdavys tiesiogiai susisiekia su darbuotoju ir pasiūlo jam darbą", –  situaciją aiškino R.Tatarėlytė.

Ji taip pat išskyrė, kad dalis darbų yra visai kituose miestuose, tarkime, pajūryje, todėl darbdaviui tektų ne tik atsakomybė prižiūrėti nepilnametį darbuotoją darbo metu, bet ir po jo. Pasak specialistės, dalis darbdavių nenori papildomai apsiimti didesnės dokumentacijos tvarkymo darbų: darbuotojas iki 16 metų negali pasirašyti sutarties pats, reikalingas tėvų / globėjų leidimas, taip pat reikalinga speciali medicininė pažyma bei leidimas iš mokymo įstaigos.

Evaldo Šemioto nuotr.

Siūlomas uždarbis

Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio–gegužės mėnesiais pateiktuose darbdavių darbo pasiūlymuose sezoniniam darbui vidutinis siūlytas darbo užmokestis siekė 684 eurus, neatskaičiavus mokesčių. Didžiausi atlyginimai (daugiau nei 1,1 tūkst eurų), neatskaičiavus mokesčių už sezoninius darbus, siūlyti miškų ūkio darbininkams, traktorininkams, ekskavatoriaus mašinistams, kelininkams. Mažiausi (minimalus darbo užmokestis) – krovikams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, kambarinėms.

Darbo užmokestį lemia įvairūs veiksniai: ekonominė situacija šalyje, reikalavimai laisvai darbo vietai, darbdavių galimybės rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotoją ir pan. Šiuo metu didžiausias darbo užmokestis sezoniniams darbams siūlomas Telšių rajone miškų ūkio darbininkams, Pasvalio rajone kelininkams ir Rokiškio rajone traktorininkams, tačiau šie darbai reikalauja tam tikros kvalifikacijos, todėl juos atlikti vargu ar galėtų darbo patirties neturintys studentai ir moksleiviai.

Cvmarket.lt duomenimis, vidutinis mėnesinis atlygis už darbą nepilnamečiui paprastai yra minimumas ar valandinis užmokestis (3–5 eurai per valandą).

Darbo rinkos pokyčiai

Šalies darbdaviai nuo kovo 16 d. Užimtumo tarnyboje įregistravo 36 tūkst. laisvų darbo vietų. Praėjusią savaitę 2,4 tūkst. šalies darbdavių pateikė 3,4 tūkst. darbo pasiūlymų.

Paskutinė karantino savaitė išsiskiria didele pardavėjų ir pardavėjų kasininkų paklausa, kurių ieško ne tik prekybos centrai, bet ir mažos prekybos įmonės, tęsiančios veiklą sušvelninus karantiną. Taip pat ieškoma virėjų, apsaugos darbuotojų, degalinės operatorių. Įsidarbinimo galimybės mažėjo nekvalifikuotiems darbininkams, nors jie sudaro beveik ketvirtadalį visų darbo pasiūlymų.

Šalyje registruota 324 (9,6 proc.) sezoninių darbų pagalbiniams darbininkams viešųjų erdvių aplinkai prižiūrėti, lauko aplinkai tvarkyti, dirbti sandėliuose, vaikų stovyklose, prekių fasuotojų šventinei atributikai fasuoti ir gaminti.

Šiais metais dėl karantino ir susiklosčiusios ekonominės situacijos sezoninių darbų pasiūla beveik du kartus mažesnė nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu. Pažymėtina, kad sezoninių darbuotojų paieška nusikėlė – įprastai darbuotojų vasaros sezoniniams darbams būdavo ieškoma balandį, o šių metų vasaros pradžioje tik pradedamas stebėti lėtas sezoninių darbuotojų paieškos augimas.

Kiekvienais metais kurortuose įsidarbindavo nemažai norinčių dirbti moksleivių, ypač pilnamečių. Šiemet darbo paklausa itin susitraukusi – kurortai šiemet neišsiskiria sezoniniais darbo pasiūlymais: Palangoje registruotos aštuonios laisvos darbo vietos kambarinėms ir pagalbiniams darbininkams, Druskininkuose – trys pagalbiniams darbininkams ir valytojams, Nidoje, Šventojoje ir Birštone – nė vieno darbo pasiūlymo.