„Metodas ne tik pasiteisino tiriant sunkiai aptinkamas genių ir pelėdų rūšis, bet ir atnešė naujų žinių apie saugomų paukščių ekologiją ir populiacijos būklę“, – teigiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) pranešime.

Iki šiol gamtininkai paukščius skaičiuodavo gyvai miške klausydami jų balsų.

„Pasitelkėme paukščių balsų įrašymo aparatūrą ir specialią kompiuterinę garsų analizės programą. Įrenginius kėlėme į tyrimų taškuose esančius medžius, garso įrašai buvo daromi užprogramavus prietaisus įrašinėti ankstyvo ryto laiku. Vėliau tuos įrašus analizavome programoje, kuri išskirsto skirtingų paukščių balsus pagal jų skleidžiamą pobūdį“, – technologijos veikimo principą paaiškino mokslininkų grupės vadovas Gediminas Brazaitis.

Pasak jo, nauja metodika suteikia tikslesnius ir patikimesnius rezultatus, nes, vykdant įprastinę apskaitą, egzistuoja daug veiksnių, kurie didina paklaidą.

Be to, ši metodika suteikė naujų žinių apie Lietuvai įprastų rūšių ekologiją.

„Pavyzdžiui, pavyko patikslinti baltnugario ir tripirščio genių aktyvumo laikotarpius. Tradicinėje apskaitos metodikoje nurodyta jų klausytis keturias valandas nuo aušros, o pasirodė, kad jie pradeda aktyviai tarškinti likus dar valandai iki aušros, o aktyvūs būna pusantros valandos po saulės patekėjimo“, – sakė G. Brazaitis.

Tyrimai parodė ir tai, kad Europoje saugomų lutučių populiacija Lietuvoje, tikėtina, yra didesnė, nei manyta iki šiol.

„Ištyrę keturis lutučių apsaugai išskirtus miškų masyvus – Labanoro, Rūdninkų ir Dainavos girias, miškus Aukštaitijos nacionaliniame parke – užfiksavome praktiškai du kartus daugiau lutučių, nei buvo žinoma iš tradicinių apskaitų. Tai gali reikšti, kad lututės yra pasiekusios savo gausos ribą ir joms nėra, kur daugiau gausėti, nes dauguma tinkamų teritorijų tirtuose miškuose jau užimtos“, – sakė VDU mokslininkas.