Moterys naktį gelbėjo katę: iš „Nuaro“ pagalbos nesulaukė, teko paploninti pinigines

Rado vidury kelio

K. Mockienė pasakoja, kad spalio 4-osios naktį su kolegėmis ir dukra vyko keliu Mastaičiai-Pažėrai ir viduryje kelio pastebėjo kauburėlį – susigūžusią katę. 

„Tuo metu mano koja buvo sugipsuota, bet juk nepaliksi gyvūnėlio vidury kelio. Iš pradžių galvojome, kad katė yra negyva, tad norėjome patraukti nuo kelio, tačiau priėjusi pamačiau, kad ji kvėpuoja, o galvoje – gili kirstinė žaizda, buvo ir truputis kraujo. Negali juk palikti gyvūno, negi leisi agonijoje nustipti? Tai mes ją įdėjome į bagažinę ir tiesiai važiavome į „Nuarą“ – žinojome, kad jie dirba visą parą ir turi priimti, – pasakoja kaunietė. – Kadangi dukra yra policijos patrulė, tai ji paskambino kolegoms į Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą, kad susisiektų su „Nuaru“ ir paklaustų, kur geriausia vežti katinuką. Kadangi „Nuare“ niekas nekėlė ragelio, tai nuvažiavome į Šv. Gertrūdos gatvę – čia darbuotojų nebuvo. Skambinome nurodytais telefono numeriais – nieko.“

Negali juk palikti gyvūno, negi leisi agonijoje nustipti? 

Moterys tuomet nuvyko į naktį veikusią veterinarijos kliniką. Čia joms patarė skambinti į kitas gyvūnų prieglaudas, bet, kaip pasakoja pašnekovė, niekas ragelio nekėlė.

„Veterinarijos klinikoje pasakiau, kad čia ne mano gyvūnas, kad jį radome ant kelio, vidury laukų. Mane pyktis suėmė, kad aš turiu prisiminti atsakomybę už katę, tarsi ji būtų mano, ir tik tada ji bus gydoma. Kalbėjomės gana ilgai – apie pusvalandį – ir katė pradėjo taip keistai krenkšti, tarsi būtų agonijoje. Nenorėjau, kad visą naktį keturkojis taip gargaliuotų, nenorėjau jo vežtis namo – aš juk negaliu suteikti jam pagalbos –, o ryte vežti į „Nuarą“. Aš turėjau prisiimti atsakomybę ir tik tada gydytojas katę užmigdo. Iš bendro išsilavinimo supratau, kad katė yra sunkioje būklėje, negalėjau klausytis, kaip gyvūnas taip kankinasi, tai paprašiau, kad mane užrašytų kaip katės savininkę – katę užmigdė, o mes  –  keturios kolegės – susimetėme ir sumokėjome beveik 40 eurų“, – prisimena K. Mockienė.

Čekis už suteiktas paslaugas. 

Anot pašnekovės, „Nuarui“ buvo skambinta ir vėliau, tačiau telefonu taip niekas ir neatsiliepė. „Gyvūnas – kaip daiktas, kai pakeli jį nuo žemės, tai jis tampa tarsi ir tavo, – sako pašnekovė. – Mes nenorėjome mokėti už svetimą katę, tačiau jos niekas taip ir nepriėmė.“

Savivaldybės atstovė: paslaugas turi teikti ir naktį

Kauno miesto savivaldybė su gyvūnų globos tarnyba „Nuaras“ yra pasirašiusi sutartį dėl šių paslaugų: bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kaune. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad „Nuaras“ turi teikti paslaugas ne tik dieną, bet ir naktį bei savaitgaliais. 

Rastą gyvūną reikia vežti į gydyklas, kurioms priklauso aptarnauti tą teritoriją, kurioje buvo rastas keturkojis.

„Paslaugos turi būti teikiamos visą parą. „Nuaras“ turėjo priimti gyvūną ir naktį. Kitaip sakant, radus sužeistą ar beglobį gyvūną kauniečiai turi teisę skambinti „Nuarui“, nesvarbu, ar tai būtų savaitgalis, ar darbo diena – jie turi jį priimti visą parą“, – sakė R. Savickienė.

Atstovė pabrėžė, kad rastą gyvūną reikia vežti į gydyklas, kurioms priklauso aptarnauti tą teritoriją, kurioje buvo rastas keturkojis. 

„Kauno miesto savivaldybė žada skelbti naują pirkimą dėl paslaugų, kurias dabar teikia „Nuaras“. Renkami naujam konkursui reikalingi dokumentai“, – pridūrė savivaldybės atstovė.

„Nuaro“ direktorė: ar gaila 40 eurų katei?

Susisiekus su gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ direktore Jurgita Gustaitiene, ji išdėstė kiek kitokią poziciją. „Nuaras“ neturi budinčios gydyklos. Jeigu gyvūnas yra sužeistas, reikia kreiptis į gydyklą, nes gyvūnus Lietuvoje gydo veterinarijos gydytojai. Atrodo, tai – elementaru ir paprasta, tačiau yra tokia situacija, kad visoje Lietuvoje atsiliepia tik „Nuaras“. Jeigu vietoj to, kad naktį miegotume, mes atsiliepiame, tai dažnai sulaukiame tokios nepagrįstos piktos kritikos ir neapykantos. Tada galime priimti tokį sprendimą, kad nereikia to ragelio kelti ir konsultacijos teikti“, – bėrė žodžius J. Gustaitienė. Anot jos, žmonės dažnai tarnybą kaltina, nes „moka tik reikalauti“. 

Priminus, kad šiuo atveju naktį niekas iš darbuotojų telefonu neatsiliepė ir paklausus, ar skambinti naktį į „Nuarą“ yra netinkamas sprendimas, J. Gustaitienė dar kartą pabrėžė, kad veterinarijos paslaugų naktį tarnyba nesuteikia. „Jei man skauda dantį, važiuoju pas odontologą, jei vargina odos problemos – pas dermatologą, jei radau sužeistą gyvūną ir noriu jam padėti, tada aš jį vežu į veterinarijos kliniką. Gydykloje budintis gydytojas keturkojui suteiks pirmąją pagalbą“, – dėstė J. Gustaitienė. 

Paklausus, ar normalu, kad žmogus, norintis pagelbėti sužeistam svetimam gyvūnui, turi sumokėti iš savo kišenės, J. Gustaitienė teigė nieko bloga čia nematanti. „Parėmė gyvūnų globą – aš nieko blogo tame nematau.  Nemokamų paslaugų nėra, mes čia duodamės nemokamai. Kaip nakties metu tai 40 eurų gal ir nėra labai didelė suma“, – teigė „Nuaro“ direktorė.

„Jeigu žmogus nori padėti, tai reikia padėti savo rankomis. Ar jis nori tai padaryti svetimomis? Pakelkite telefono ragelį, paskambinkite telefono numeriu 118 ir paklauskite, kuri gydykla yra budinti – jų Kaune gali būti kokios trys. Išsirinkite gydyklą ir nuvežkite gyvūną. Jeigu gydytojas nusprendė, kad gyvūną reikia užmigdyti – užmigdys, jei gydyti – su gydykla galima susitarti, kad gyvūnas per naktį pernakvotų gydykloje, o tada ryte reikia pranešti „Nuarui“. Tada mes su gydykla tarsimės – ar gydykla gydys, ar mes per „Nuaro“ fondą prašysim žmonių, kad padėtų padengti išlaidas“, – dėstė pašnekovė.

J. Gustaitienė teigė nesuprantanti, kodėl K. Mockienė dėl šios situacijos kreipėsi į žiniasklaidą. „Ar jai gaila 40 eurų katei?, – klausė „Nuaro“ direktorė. – Geri darbai kainuoja ir laiką. Nesuprantu, ar ši moteris nori, kad jūs ją pagirtumėte, kad padarė gerą darbą?“

Pabaigai J. Gustaitienė pridūrė, kad veterinarijos gydytojai gyvūnus veterinarijos gydyklose gydo pagal savo nustatytus įkainius, tačiau žmonės turi teisę pasiprašyti nuolaidos, o gydytojai turi teisę suteikti labdarą.