Pasijuto ignoruojami

"Manau, panašių bendrijų yra ne viena, tačiau retos nariai ryžtasi ieškoti, kaip ir kam leidžiami surenkami mokesčiai. Viena priežasčių galbūt ta, kad daugumą sudarantiems bendrijos nariams senjorams visa tai dėl įvairių priežasčių nerūpi. Tad mažumos smalsiųjų balsas paprastai būna ne tik negirdimas, bet ir ignoruojamas", – "Kauno dienai" sakė BSB "Vilnius" narė Monika Maliaukienė.

Į redakciją moteris kreipėsi dienraštyje perskaičiusi publikaciją "Daugiabučių namų bendrijose – nuostolingos pinklės". Jame buvo užsiminta ir apie Kaune pastaruoju metu vis labiau reklamuojamą naujovę – praėjusių metų viduryje susikūrusią asociaciją "Čia tavo namai". Asociacija skelbiasi vienijanti butų savininkų bendrijas ir pirmininkus, teikianti bendrijų pirmininkavimo paslaugas.

"Mūsų namo bendrijos pirmininke beveik prieš dvejus metus senjorų daugumos balsais išrinkta minėtos asociacijos vadovė Žydrūnė Viselgaitė. Nors teigiama, kad asociacijos tikslas yra "išgirsti kiekvieno gyventojo problemas ir įgyvendinti lūkesčius, užtikrinant kuo mažesnes išlaidas bei didesnį efektyvumą", Ž.Viselgaitei, kaip ir ankstesniems pirmininkams, mūsų problemos nerūpi, ji su namo gyventojais nebendrauja. Ne kartą kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę prašydami atlikti bendrijos finansinės veiklos patikrinimą, tačiau realios pagalbos nesulaukėme", – sakė M.Maliaukienė.

Ž.Viselgaitė nepanoro kalbėtis apie gyventojų žeriamus priekaištus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kreipėsi į teismą

Dar prieš penkerius metus M.Maliaukienė panoro detaliau susipažinti su tuometės bendrijos pirmininkės ir valdybos veikla, priimtais nutarimais, tačiau bendrijos narei buvo kategoriškai atsisakyta pateikti pageidaujamus dokumentus.

M.Maliaukienei nieko kito neliko, kaip tik kreiptis į teismą prašant įpareigoti tuometę BSB "Vilnius" pirmininkę pateikti norimą informaciją. Antrojo parengiamojo posėdžio metu buvo konstatuota, kad ieškovei, net neįsikišus teismui, jau pateikta informacija apie bendrijos valdymo organų nutarimus, sudarytas sutartis, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla. Tad nagrinėti ieškinį neliko prasmės.

Rado pažeidimų

M.Maliaukienė buvo viena iš penkių bendrijos narių, kurie 2015 m. gruodį pateikė skundą Kauno miesto savivaldybei dėl bendrijos veiklos. Skunde buvo teigiama, kad bendrijos įstatai priimti nesupažindinus bendrijos narių, juose nenumatytas įgaliotinių skaičius, sprendimus priima ne gyventojų interesams atstovaujantys įgaliotiniai, o buvusių pirmininkų patikėtiniai. Skundo autoriams pasirodė įtartinas ir keliskart padidėjęs kaupiamųjų lėšų tarifas.

"Prašėme pateikti einamųjų metų darbų planą ir jų sąmatas, pagal kurias reikalaujamas toks kaupiamųjų lėšų dydis. Atsakyme rašoma, kad lėšos bus naudojamos numatomam stogo remontui. Namo stogo remontas baigtas dar 2008 m.", – buvo rašoma skunde ir svarstoma, ar lėšos anksčiau buvo panaudotos efektyviai, jei po kelerių metų vėl ruošiamasi remontuoti stogą.

Skunde savivaldybei teigiama, kad nė vienas iš jį pasirašiusių asmenų daug metų negali gauti dokumentų nuorašų apie bendrijos veiklą – duoti juos atsisakoma arba žadama pateikti vėliau, taip vilkinant laiką tikintis, kad pasimirš.

Skundą pasirašiusieji "Vilniaus" bendrijos nariai savivaldybės prašė patikrinti bendrijos finansinę veiklą ir atlikti išsamią analizę. Buvo išreikštos abejonės, ar teisėtai išrinktas bendrijos pirmininkas.

"Kas galėtų paneigti, kad savivaldybės valdininkai į skundą nepažiūrėjo paviršutiniškai? Mat du kartus pareikalavo dokumentų iš asmenų, visiškai nesusijusių su bendrijos veikla, – vienąkart net iš skundą pasirašiusiojo", – dienraščiui sakė M.Maliaukienė.

Vis dėlto savivaldybės klerkai šį tą nuveikė. Bendrijos patikrinimo akte konstatuota, kad turi būti sudarytas kolegialus valdymo organas – valdyba. "Bendrijoje valdyba iki patikrinimo nebuvo sudaryta, todėl tikrintojai privalėjo informuoti, kad bendrijos pirmininkas išrinktas neteisėtai", – bendrijos veiklos tikrinimo spragas pastebi M.Maliaukienė.

Pašnekovės teigimu, savivaldybės pateiktame atsakyme pasigesta ir komentaro dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo – dalis jų buvo panaudotos teisinėms paslaugoms apmokėti. Moteriai pasirodė keista ir aplinkybė, kad savivaldybė net nesidomėjo, ar įvykdyti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Beje, pats patikrinimo aktas nė viename visuotiniame bendrijos susirinkime nebuvo svarstytas.

Valdžia nauja – bėdos senos

Nors M.Maliaukienė ir priekaištauja dėl galbūt nenuodugniai atlikto bendrijos patikrinimo, po jo buvo šaukiami keli visuotiniai susirinkimai, keisti bendrijos įstatai, išrinkta nauja bendrijos pirmininkė Ž.Viselgaitė.

"Su įstatų projektais gyventojai nebuvo supažindinti. Įstatai bendrijoje keisti ir registruoti du kartus jau naujosios pirmininkės Ž.Viselgaitės. Sumokėtos lėšos notarams ir Registrų centrui neviešintos ir su gyventojais nesitarta, tik visą laiką akcentuojama, kad atlikti bendrijos finansinės veiklos auditą labai brangu", – jau naujame, praėjusių metų pabaigoje surašytame skunde Kauno miesto savivaldybės administracijai dalis BSB "Vilnius" narių skundžiasi, kad ignoruojami visi jų prašymai.

V.Krėvės pr. 20 namo gyventojų įtaria, kad jų pinigai gali būti švaistomi. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Iki šiol nėra išrinkta revizijos komisija, todėl nėra kam patikrinti bendrijos finansinės veiklos. Kas priima sprendimus – ar naujoji pirmininkė, ar valdyba, taip pat nežinome. Priimtas sprendimas kapitaliniam stogo remontui – ketinama išleisti apie 19 tūkst. eurų. Apie šį ketinimą gyventojai sužinojo tik pamatę skelbimą, raginantį susitvarkyti ant stogo esamas antenas. Bet juk stogas prieš kelerius metus remontuotas! O keisčiausiai atrodo nauji bendrijos įstatai, kuriuos gauti prireikė nemažai vargo – pasirodo, bendrijos valdyba, o ne visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti su bendrijos veikla susijusius finansinius klausimus, jei tai neviršys 6 tūkst. eurų", – piktinasi M.Maliaukienė.

Naujojo skundo savivaldybei autoriai reikalauja "griežtai bausti pirmininkę Ž.Viselgaitę, nesudariusią revizijos komisijos, nepateikiančios veiklos dokumentų". Skunde teigiama, kad naujoji pirmininkė gali būti pažeidusi Vyriausybės nutarimą, kuris reglamentuoja bendrijų kaupiamųjų lėšų dydžius ir šių lėšų panaudojimą.

Savivaldybė neskuba

M.Maliaukienės teigimu, atsakymo į pastarąjį skundą sulaukta, kai dar kartą buvo pasiskųsta. Savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis šių metų sausio pabaigoje raštu M.Maliaukienei pranešė, kad priimtas sprendimas atlikti neplanuotą bendrijos "Vilnius" veiklos patikrinimą už 2017 m.

Kadangi nuo K.Miškinio rašto praėjo daug laiko, dienraštis valdininko pasiteiravo, ar jau patikrinta bendrijos veikla, kokie rezultatai.

"Turime taisykles, yra patikros terminas, – K.Miškinis dienraščiui sakė, kad bendrijos veiklos patikrinimas dar nebaigtas. – Terminas toks ilgas, mat reikia duoti laiko dokumentams susitvarkyti, jei reikia, ir susirinkimą sukviesti.

Pasak K.Miškinio, jei bus nustatyti skunde minimi pažeidimai, bus duota laiko juos ištaisyti: "Yra daug bendrijų pirmininkų, kurie neišmano teisės aktų, todėl ir duodame laiko pažeidimams ištaisyti. Juk visuotinį bendrijos susirinkimą sušaukti labai sudėtinga."

Paprašytas įvertinti faktą, kad Ž.Viselgaitė, anksčiau dirbusi Kauno visuomenės sveikatos centre specialiste, yra ne tik "Vilniaus", bet ir dar šešių BSB pirmininkė, K.Miškinis teigė nematantis nieko blogo: "Jei Darbo inspekcija neskiria baudų, gal galima?" Išsamiau pakomentuoti bendrijos narių nusiskundimus žodžiu K.Miškinis atsisakė.

Dienraštį konsultavusi Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė sakė, kad įstatymas nenumato, keliose darbovietėse asmuo gali dirbti: "Svarbu, kad per savaitę darbo laikas neviršytų 40 valandų, jei su darbdaviu susitarta dėl papildomų darbų – 60 valandų." Pašnekovės teigimu, iš redakcijos turimų dokumentų kopijos galima daryti išvadą, kad Ž.Viselgaitė bendrijoje "Vilnius" per dieną dirba tik po vieną valandą. Jei po tiek dirbama ir kitose šešiose bendrijose, įstatymas dėl darbo laiko trukmės nepažeidžiamas.

Panašių bendrijų yra ne viena, tačiau retos nariai ryžtasi ieškoti, kaip ir kam leidžiami surenkami mokesčiai.

Įžvelgė šmeižtą

"Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi neteisus" – šį romėnų posakį turbūt galima pritaikyti ir Ž.Viselgaitei.

M.Maliaukienė ir kita bendrijos narė Kristina Kemeikė raštu kreipėsi į Ž.Viselgaitę, reikalaudamos sudaryti revizijos komisiją bei atsakyti į klausimus. Pasak M.Maliaukienės, konkrečių atsakymų ji pasigedo, tačiau buvo šokiruota kai kurių atsakymo formuluočių.

"Informuojame, kad už nepagrįstą asmenų šmeižimą gresia administracinės sankcijos, kurias numato Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas. (…) Butų savininkų bendrijos "Vilnius" pirmininkė atkreipia dėmesį, kad už nepagrįstą šmeižtą bus kreiptasi į atsakingas institucijas, kad nepagrįstas asmenų kaltinimas ir nuolatinis bendrijos darbų vilkinimas liautųsi", – rašoma Ž.Viselgaitės parengtame atsakyme.

Maža to, atsakymas buvo išsiųstas ne tik į pirmininkę besikreipusioms moterims, bet kopijos išdalytos visiems namo gyventojams.

Apie konfliktinę situaciją bendrijoje "Vilnius" dienraštis ketino pakalbėti ir su jau antrus metus šios bendrijos pirmininke dirbančia Ž.Viselgaite.

Išgirdusi numatomo pokalbio temą, pašnekovė sakė apie tai nekalbėsianti ir išjungė savo telefoną. Praėjus keletui dienų po šio trumpo pokalbio, redakciją pasiekė Ž.Viselgaitės pasamdyto advokato padėjėjo Marijaus Šaro skundas. Jis buvo adresuotas Visuomenės informavimo etikos asociacijai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Mat Ž.Viselgaitei kartu su tėvu ir draugu įkūrusiai daugiabučiais namais besirūpinančią asociaciją "Čia tavo namai", nepatiko apie šią asociaciją dienraštyje spausdinta publikacija "Daugiabučių namų bendrijose – nuostolingos pinklės". Skunde teigiama, kad žurnalistas neteisėtai rinko informaciją apie asociaciją – prisistatė ne žurnalistu, bet darbo ieškančiu asmeniu, be to, straipsnis suformuoja neigiamą požiūrį į asociaciją.