1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną, jo slėnis virto 6 350 ha dydžio mariomis. Iš būsimų marių dugno iškelta daugiau kaip 700 sodybų. Marios pasiglemžė miškus ir piliakalnius. Tad dažnai ši vieta dar vadinama lietuviškąja Atlantida.

Nors daug kas nugrimzdo, istorinė atmintis dar gyva, tad lauko ekspozicija įrengta remiantis senųjų gyventojų prisiminimais.

Informaciniuose stenduose – senos fotografijos, buvusio ir esamo kraštovaizdžio nuotraukos. Originaliai atrodo devyniolika namukų-stendų. Juose lankytojai galės paskaityti apie gyvenimą prie Nemuno, sielių plukdymą, kaimuose gyvenusių žmonių tradicijas ir amatus, apie unikalias gamtos vertybes: rėvas, paukščių salas ir kt.

Stenduose taip pat yra QR kodai, kuriuos atvėrus, galima pasiklausyti „dugniečių“ dainų, pasakojimų, legendų.

Į bendrą kompoziciją sujungti pagrindiniai Kauno marių kraštovaizdžio simboliai – atodangos ir piliakalniai.