Prieštaringai vertinamo Lietuvos muaitai kovotojo R. Morkevičiaus titulų bagaže – daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas, 2003–2004 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ trečios vietos laimėtojas, 2004–2005 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ čempionas, keliolika kovų laimėjęs profesionalų ringe, iš jų daugiau nei pusę – nokautais.

2016 m. gruodžio 21 d. 34 metų R. Morkevičius krito nuo žudiko kulkų. Maždaug 20 val. Šilainiuose, kai kovotojas sugrįžo po treniruotės, prie Baltų pr. 31 namo laiptinės nuaidėjo šūviai. Nužudytojo kūną tą patį vakarą apžiūrėję Kauno morgo specialistai nustatė, kad į R. Morkevičių buvo paleisti septyni šūviai.

Dokumentinio serialo apie kovotoją autorius D. Dargis interviu „Kauno dienai“ pabrėžė, kad šis serialas kitoks nei paprastai tikisi žiūrovai iš knygų apie kriminalinio pasaulio žvaigždes autoriaus.

– Daugelis mane tapatina su kriminaline dokumentika, kriminalinio turinio knygomis, straipsniais. Šis projektas ne visai kriminalinis. Sakyčiau, tai labiau sporto dokumentika. Man pačiam šis posūkis mano karjeroje įdomus. Daugiau gilinausi į prieštaringai vertinamo R. Morkevičiaus asmenybę, kalbinau daugybę sporto pasaulio žmonių, kurie pasakojo apie jo, kaip sportininko, karjerą. Tik paskutinėje serijoje pasakojama apie  vakarą, kai jis buvo nužudytas. Taigi tik paskutinę seriją kas nors galės pavadinti sukurtą D. Dargio stiliumi.

Daug apie R. Morkevičių serialo „Remyga“ prodiuseriui D. Dargiui atskleidė „Titano“ įkūrėjas M. Misiūnas. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Kas patį nustebino ar trikdė, o gal buvo labai sunku, nes skyrėsi nuo įprasto kriminalinio žanro?

– Ta paskutinė serija, žinoma, man buvo artimiausia, nes esu įsigilinęs į kriminalines temas. Man buvo nauja susidurti su kovinio sporto pasauliu. Nors daug metų rašau kriminalinėmis temomis, kovinis sportas nepapuldavo į domėjimosi lauką. Mane maloniai nustebino kovinių sporto šakų atstovai. Jie apsiskaitę, dažnas domisi Rytų filosofija, galima giliomis temomis kalbėtis. Nelaikiau kvailiais šio sporto atstovų, bet visiškai pakeičiau nuomonę.

Tikiuosi, kad šis dokumentinis serialas paskatins ištirti R. Morkevičiaus nužudymo bylą.

– Tai ir pašnekovai – ne iki šiol buvę kriminalinio pasaulio atstovai ar jų darbelius narpliojantys teisėsaugininkai?

– Serialui kalbinome beveik visus žymiausius kovinio sporto atstovus – vienu geriausių pasaulio kikboksininkų laikomą Sergejų Maslobojevą, karatė pradininką Lietuvoje kaunietį Kazimierą Bartkevičių, sporto propaguotoją, buvusį karatistą ir politikos veikėją Stanislovą Buškevičių, Artemijų Sitenkovą. Šis sportininkas įdomus tuo, kad gal prieš dešimt metų ringe laimėjo kovą prieš dabartinę pasaulinio lygio sporto žvaigždę Conorą McGregorą. Aišku, tada C. McGregoras dar nebuvo tokia žvaigždė kaip šiandien. Labai daug padėjo R. Morkevičiaus treneris, „Titano“ klubo įkūrėjas Marius Misiūnas. Galima sakyti,  jis yra šio projekto konsultantas, nes rekomendavo ir su kuo kalbėti, ir kontaktų parūpindavo. Jie visi daugiau ar mažiau buvo susidūrę su R. Morkevičiumi. Kalbinti sportininkai sakė, kad jiems nebuvo žinoma ta kita R. Morkevičiaus gyvenimo pusė. Juos siejo sportas, varžybos, pasiruošimas joms, o ką jis veikė po varžybų ir treniruočių, sportininkai tikino nesidomėję.

Serialo kūrėjai filmavo „Titano“ klube, kur visą laiką sportavo R. Morkevičius. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Įprastai žmonės vengia viešai kalbėti apie nusikalstamas grupuotes, jų tarpusavio santykius, nusikalstamas veikas. Tikėtina, sportinėje dokumentikoje šių kliūčių pavyko išvengti?

– Buvome numatę gerokai didesnį sąrašą žmonių, kuriuos norėjome pakalbinti, bet dalis atsisakė dalyvauti šiame projekte, esą nenorėjo tapatintis su R. Morkevičiumi dėl prieštaringų vertinimų ir pakenkti savo karjerai. Tai ir šiandien kovinių sporto šakų federacijose aukštas pareigas einantys žmonės. Jie pažinojo R. Morkevičių, bet dabar saugo savo reputaciją. Dalis žmonių iki šiol bijo jo praeities. Mane perspėjo, kad bus sunku prikalbinti sportininkus kalbėti apie R. Morkevičių, nes kiekvienas nori, kad apie jį būtų sukurtas filmas. Kai kuriais atvejais tai pajutau.

D. Dargiui šių laikų kovinio sporto žvaigždė S. Maslobojevas teigė, kad šis sportas jam padėjo ištrūkti iš gatvės. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Apie R. Morkevičiaus sąsajas su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis, agurkiniais, taip pat nužudytu Deimantu Bugavičiumi esi rašęs ne vieną rašinį. Ką naujo apie šį žmogų pamatei gilindamasis labiau per sporto prizmę?

– Atmetus asmenybės bruožus, kurie apgaubti įvairiais šešėliais, kalbinti sportininkai pripažino, kad jis galėjo būti visų laikų geriausia, profesionaliausia, ryškiausia kovinių sporto šakų žvaigždė. Tai, kaip sportininkai kalba apie konkurentą, yra stipru. R. Morkevičius augo labai sudėtingomis aplinkybėmis. Jam buvo gal treji ar ketveri metai, kai tėvai pradėjo jį mokyti vogti. Mama buvo priklausoma nuo narkotikų, tėvas nuo alkoholio, sėdėjo kalėjime. Įsivaizduokite, kokioje aplinkoje jis gyveno. Jis augo labai tamsiame liūne. Vėliau jį augino močiutė. Matydavai R. Morkevičių, kai gyvenau Kaune, Dainavos rajone. Jam gal buvo 10–14 metų. Jis bendravo su mano klasiokų broliais, išdykaudavo ir kartais gal ne visai gražius dalykus darydavo. Jis mūsų rajone buvo ganėtinai ryškus. Tik pradėjęs lankyti treniruotes „Titane“ ėmė garsėti kaip sportininkas. Iki tol jis buvo gatvės vaikas, kuris galėjo nuklysti labai tamsiais keliais. Manau, sportas, disciplina, trenerių priežiūra atitraukė jį nuo dar didesnių tragedijų, ateities problemų.

D. Dargis su Lietuvos karate pradininku K. Bartkevičiumi. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Iki nužudymo R. Morkevičiaus pavardė kriminalinėse suvestinėse skambėjo ne kaip organizuoto nusikaltėlių pasaulio atstovo – jis buvo patekęs į policijos akiratį dėl žiaurių išpuolių prieš atsitiktinius gatvės praeivius, smūgių merginai ir užsieniečiui. Tada jis tikino, kad koją pakišo alkoholis. Galimos sąsajos su nusikaltėliais lįsti ėmė tik po jo mirties.

– Kalbinau žmones iš nusikalstamo pasaulio, kurie buvo glaudžiai susiję su R. Morkevičiumi, ir siūlau jiems atsiverti. Jie nesutiko, tačiau pasakojo, kad R. Morkevičius nebuvo tas žmogus, kuris galėjo vartyti didelius pinigus. R. Morkevičius vargo iki paskutinių savo gyvenimo dienų. Jo vaidmuo kriminaliniame pasaulyje sunkiai nusakomas, jei būtų šio pasaulio dalis, būtų kiek kitaip gyvenęs ir kitokiais finansiniais ištekliais apsirūpinęs.

Jis iš viso nemokėjo tvarkytis su pinigais. Pasakojama, kad gavęs didesnę pinigų sumą už turnyrą, nulėkė ir nusipirko „Jaguarą“ ir labai greitai jį sudaužė. Tai patvirtina, kad tik gavęs daugiau pinigų imdavo taškytis. Šį jo bruožą patvirtino gyvenimo draugė ir sportininko vaikų mama, bet ji nesutiko filmuotis seriale. Man užkliuvo, kad R. Morkevičiaus artimieji ir giminės bijojo kalbėti. Jei jie įsitikinę, kad giminaitis buvo puikus žmogus, kodėl nesutinka to papasakoti viešai? Kaip žurnalistui ir šios istorijos tyrinėtojui man paliko klausimų tokie sprendimai.

D. Dargis su A. Sitenkovu, kuris kadaise ringe nugalėjo šių dienų pasaulinę UFC žvaigždę C. McGregorą. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Kai į R. Morkevičių pavyko pažvelgti ne tik iš kriminalinės, bet ir iš sportinės pusės, kokius jo bruožus išskirtum, kuo jis įdomus?

– Jis buvo neprognozuojamas, bet talentingas. Kūrybiškumo jam netrūko. Išėjimo į ringą muziką jis rinkdavosi pats, sėdėdavo studijoje, kol ji būdavo tokia, kokią įsivaizduoja. Tai minėjo ir kalbinti žmonės. Be to, tragiško likimo asmenybė.

Pagalvojau, kad šio sporto resursai labai kuklūs. Mes žinome, kad gerai uždirba krepšininkai, dar gal futbolininkai, o kovinių sporto šakų atstovai vegetuoja su trupiniais. Verslininkai nei šio sporto, nei jo atstovų nelinkę remti, todėl išlieka rizika susigundyti, kad ir kriminalinio pasaulio atstovų parama ar nelegalia veikla.

Seriale apie tai, kaip R. Morkevičius bandė repuoti ir filmavosi muzikiniame klipe prisiminė reperis Ironvytas. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Gruodį bus septyneri metai, kai prie savo namų Šilainiuose buvo nužudytas R. Morkevičius, o mes iki šiol nematome jokių pareigūnų pasiektų rezultatų. 2018 m. ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.

– Taip, jo nužudymas vis dar neišaiškintas. Versijų yra daug. Viena jų, kad galėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Buvo versija, kad R. Morkevičių nužudė tie patys estai, kurie nužudė ir D. Bugavičių. Tačiau kriminalinės policijos pareigūnai šių versijų nepatvirtina. Įvykdyti tokį nužudymą daugiabučių kvartale, kur gyvena daugybė žmonių, galėjo arba labai profesionalus žudikas, arba gimęs po laiminga žvaigžde. Kaip mūsų seriale sako vienas pašnekovas – prieš ginklą visi lygūs. Gali būti koks nori čempionas, bet prieš ginklą pralaimėsi. Mums pavyko prašnekinti vieną iš pirmųjų tą vakarą į nužudymo vietą atskubėjusių Kauno policijos patrulių Edgarą Eidėjų, dabartinį Natalijos Bunkės vyrą. Jis tuo metu dirbo Kauno policijoje.

R. Morkevičiaus nužudymo vakaro situacijas Kauno Šilainiuose prisiminė tuometinis policijos darbuotojas E. Eidėjus. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Minėjai, kad serialas bus rodomas per Go3 jau nuo lapkričio 13 d., o lapkričio 16 d. Kauno „Akropolyje“, „Forum Cinemas“ bus serialo pristatymo renginys. Kokios tikiesi reakcijos?

– Tikiuosi, kad šis dokumentinis serialas paskatins ištirti R. Morkevičiaus nužudymo bylą. Labai norėtųsi, kad į dienos šviesą būtų ištraukti tikrieji užsakovai ir žudikai. Galų gale visuomenė turėtų tapti ramesnė, nes kai tokie dramatiški įvykiai lieka neišaiškinti, kyla nepasitikėjimas teisėsauga, valstybe.