Netikėtas sprendimas

Mažai apgyvendintuose Kauno priemiesčiuose besikuriančios gyvenvietės susiduria su išbandymais dėl neišvystytos infrastruktūros.

Rūpesčių naštą dar labiau padidina supratimas, kad savo privačioje teritorijoje galbūt nesi visavertis šeimininkas.

Apie tai „Kauno dienai“ pasakojo Ringaudų seniūnijos Poderiškių kaime, naujame kvartale, apsigyvenę žmonės. Iš viso kvartale yra 48 namų valdos.

„Manėme, nebus sunku įrodyti, kad mes patys, o ne kaimyninių teritorijų savininkai, turime teisę tvarkytis savo aplinkoje. Net neabejojome, kad 100 proc. esame teisūs. Tačiau teismo sprendimas mums buvo visiškai netikėtas. Supratome, kad reikia ginti savo teises visomis įmanomomis priemonėmis, kitaip atsidursi gudruolių valioje“, – „Kauno dienai“ sakė viena pašnekovių (visų šioje publikacijoje cituojamų asmenų tapatybės redakcijai žinomos).

Įtampos zona

Konfliktinę situaciją sukėlė kaimynystė. Greta Poderiškių kaime esančių jau apgyvendintų kvartalų vyksta naujos statybos.

Pašnekovų duomenimis, statybos planuojamos dar 99 sklypuose. Būtent plėtros užmojai ir su tuo susiję komerciniai interesai tapo įtampos šaltiniu.

„Savo planus čia įgyvendina bendrovė „Trys medžiai“. Norime apsiginti nuo verslo interesų diktuojamų sąlygų“, – „Kauno dienai“ paaiškino bendruomenės atstovas.

Planai: galimo servituto teritorijoje gyventojai šalia kelio yra numatę įrengti apšvietimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Turi įtarimų

Poderiškių kaime pastatyto naujo kvartalo gyventojai tvirtina, kad jų teritorijoje esanti nuotekų tinklo dalis nutiesta galbūt nelegaliai, t. y. galimai be atskiro statybų leidimo.

Priekaištų sulaukusi bendrovė „Trys medžiai“ tai neigia ir savo teiginius siekia įrodyti teisme.

Praėjusių metų gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismas priėmė bendrovei palankų sprendimą, kuriame sakoma: „Tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“ [...] ieškinį ir nustatyti neatlygintiną servitutą. Nustatyti 1 420 kv. m. ploto servitutą, suteikiantį teisę spaudiminių nuotekų šalinimo tinklų [...] savininkui šiuos tinklus naudoti ir aptarnauti.“

Galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas: gyventojai sprendimą dėl servituto suteikimo apskundė aukštesnei teisminei instancijai.

Mato komercinį tikslą

Savo poziciją Poderiškių naujakurių bendruomenės atstovai grindžia argumentu, kad jų sklypuose atsidūrusi nuotekų vamzdyno dalis, kurios užimamai teritorijai siekiama suteikti servitutą, nutiesta galimai neteisėtai.

„Su „Trimis medžiais“ nesutarimų iš pradžių kilo, nes jie pro mūsų sklypą važinėjo keliu, kuris nebuvo jiems kaip servitutas. Tačiau kai mes čia pradėjome statytis ir pradėjome gyventi, tiesiog užsitvėrėme. Ir apie tą kažkokią fekalijų liniją sužinojome tik tada, kai jie mums per advokatą atsiuntė prašymą neatlygintinai suteikti servitutą. Iki to laiko apie mūsų sklype esančią kažkokią infrastruktūrą nieko nežinojome“, – „Kauno dienai“ sakė viena pašnekovių.

„Trijų medžių“ planams nepritariančios bendruomenės atstovų nuomone, bendrovei palankų sprendimą priėmusį teismą galėjo suklaidinti ieškinyje pateiktos abejotinos faktinės aplinkybės.

„Bendrovė „Trys medžiai“ klaidina, kad prašomas nustatyti servitutas yra reikalingas ne ieškovo patogumui ar naudingumui, o tiesiog objektyviai galimybei eksploatuoti inžinerinius tinklus. Priešingai, ieškovė yra verslo subjektas, kuris vykdo didelio mąsto statybas, vysto gyvenamųjų namų kvartalą ir inžineriniai tinklai ir servituto nustatymas jai reikalingas išimtinai komerciniais ir verslo tikslais. Todėl nepagrįsti ieškovės ieškinio argumentai apie prašomo nustatyti servituto tikslus ir siekį nepagrįstai suvaržyti mūsų, atsakovų, žemės sklypą“, – savo atsiliepime į teismui įteiktą ieškinį tvirtina Poderiškių kaimo naujakurių atstovai.

Abejonės: kilo klausimų dėl nuotekų infrastruktūros legalumo. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Leidimas – ribotas?

Kalbėdami su „Kauno diena“ gyventojai atkreipė dėmesį, kad nėra matę nuotekų tinklo tiesimo jų sklypų teritorijose leidžiančio dokumento – statybų leidimo.

Pašnekovai redakcijai pateikė teismo byloje esantį dokumentą, kuriuo grindžiamas teiginys, kad leidimas vamzdynui tiesti yra išduotas.

Statybos leidimas išduotas 2010 m. liepos 6 d.

„Leidime nurodytas tik vienas sklypas. Tuo tarpu vamzdynai, dėl kurių reikalaujama servituto, yra ir kituose sklypuose“, – pabrėžė Poderiškių kaime esančio kvartalo gyventojas.

„Leidime nėra ir mūsų žemės sklypo, vadinasi, jie nusitiesė nelegaliai, neturėdami statybos leidimo kloti tinklus mūsų sklype“, – reziumavo kitas „Kauno dienos“ pašnekovas.

Statybų inspekcija „Kauno dienai“ patikslino, kad statybų leidime privalo būti nurodytos visos žemės valdos (kadastro numeriai), kuriose suplanuotas nuotekų tinklas.

Savo planus čia įgyvendina bendrovė „Trys medžiai“. Norime apsiginti nuo verslo interesų diktuojamų sąlygų.

Įžvelgia gudravimą

Gyventojų nuomone, abejonių keliantis leidimas nuotekų tinklui tiesti nėra vienintelė galimo manipuliavimo priemonė.

Redakcijai jie pateikė 2006 m., kai naujų kvartalų statybos dar nebuvo prasidėjusios, pasirašytą sutikimą, kuriuo vienas žemės sklypo savininkas leidžia, kad uždaroji akcinė bendrovė prisijungtų prie buitinių nuotekų tinklų, priklausančių jam nuosavybės teise.

„Šis sutikimas teismui pateikiamas kaip neva dar vienas argumentas, galintis pagrįsti nuotekų tinklų legalumą. Tačiau ten parašyta, jog buvęs savininkas neprieštarauja, kad kaimynai prisijungtų prie jo sklype esančių jo tinklų, bet jokio leidimo jiems tiesti savus tinklus ten nėra, – pabrėžė naujakurių atstovė ir pridūrė: – Mūsų turimame Registrų centro išraše neįregistruota jokių ieškovei priklausančių tinklų.“

Redakcijos pašnekovai pabrėžė, kad, įsigydami savo žemės sklypus, apie inžinerinius tinklus nieko nežinojo.

„Dar 2017 m. buvo užsakytas ir parengtas topografinis planas, kuriame jokių ieškovės įrengtų tinklų nuotekų nebuvo rasta ar pažymėta. Todėl tikėtina, kad ieškovė šių tinklų įrengimo neviešino sąmoningai. Pažymime, kad infrastruktūrinis sklypas, kurio daliai prašomas nustatyti servitutas, skirtas aptarnauti mūsų, atsakovų, kvartalo sklypus, kad galėtume tinkamai pagal paskirtį naudoti savo namų valdas, o ne aptarnauti ieškovo kvartalą“, – dėstoma teismui pateiktuose argumentuose.

Ypatumas: mažai apgyvendintuose Kauno priemiesčiuose besikuriančių kvartalų gyventojai susiduria su išbandymais dėl neišvystytos infrastruktūros. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nemato būtinybės

Poderiškių kaimo gyventojų nuomone, įteisinti servitutą nėra jokios objektyvios būtinybės.

„Netgi jeigu ir yra ieškovės (bendrovės „Trys medžiai“ – red. past.) įrengti tinklai mums priklausančiame žemės sklype, iki šiol nebuvo kilęs joks ginčas dėl trukdymo ieškovei naudotis tinklais ar nebuvimo galimybės juos aptarnauti. Teismo ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių apie būtinybę ir reikalingumą nustatyti servitutą. Nepateikta jokių duomenų, kad per ieškovės nurodomą laikotarpį (nuo 2013 m.), ieškovė būtų remontavusi tinklus ar kas nors būtų jai trukdęs tai daryti. Tiek, kiek ieškovei buvo reikalinga epizodiškai remontuoti ar prižiūrėti tinklus (ko nė nebuvo), nėra jokios būtinybės nustatyti servitutą“, – rašoma teismui pateiktuose Poderiškių kaimo naujakurių argumentuose.

Pasak gyventojų, dėl abejotinų priežasčių taikomas servitutas yra nuosavybės teisių suvaržymas.

Jaukia planus

Su servituto zonos nustatymu nesutinkantys naujakuriai pabrėžia, kad galimo servituto teritorijoje jie yra suplanavę įrengti gatvės apšvietimą.

„Tačiau dėl ieškovų nurodomo įrengto nuotekų vamzdyno, kuriam taikoma apsaugos zona po 2,5 m iš kiekvienos pusės, atima iš mūsų galimybę naudoti savo poreikiams mūsų pačių žemę, nes apšvietimo tinklų toje gatvės pusėje jau nėra kur tiesti, o kitoje gatvės pusėje eina aukštos įtampos elektros kabeliai ir dujotiekio linija, todėl gatvės apšvietimo tinklus beliks tiesti atitolinus nuo gatvės per keletą metrų, taip sumažinant apšvietimo spindulį, dėl to būsime priversti įrengti galingesnius (vadinasi, ir brangesnius, ir su didesnėmis elektros sąnaudomis) šviestuvus“, – savo argumentus dėstė gyventojai.

Spragos: neaišku, kada buvo nutiesti vamzdžiai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Vadina nepagrįstomis

Poderiškių kaimo naujakuriams nepalankioje Kauno apylinkės teismo nutartyje sakoma, kad prielaidos dėl neteisėtos nuotekų sistemos statybos yra neįrodytos ir nepagrįstos.

„Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų kreipęsi į Valstybinę teritorijų planavimų ir statybos inspekciją dėl savavalinės statybos pašalinimo [...]. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė turėjo statybos leidimą inžineriniams tinklams įsirengti, yra atlikti kadastriniai matavimai ir inžineriniai tinklai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre“, – rašoma teismo nutartyje.

Bendrovės „Trys medžiai“ atsakymas

„Kauno diena“ kreipėsi į bendrovę „Trys medžiai“. Atkreipėme dėmesį, kad naujakurių atstovai tvirtina, kad dalis nuotekų tinklų galėjo būti nutiesti neteisėtai. Paprašėme informuoti, dėl kokių konkrečiai priežasčių ir būtinybės bendrovei „Trys medžiai“ yra reikalingas servitutas aptariamoje teritorijoje?

Bendrovės direktoriaus Almanto Kalinausko paaiškinime rašoma: „Jūsų minima civilinė byla šiuo metu dar nebaigta nagrinėti, teismo sprendimas neįsiteisėjęs, todėl kol kas nenorėčiau išsamiau komentuoti. Noriu pažymėti tik tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra palankus mūsų įmonei. Byloje nesprendžiamas nuotekų tinklų statybos ar jų statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas. Byloje nagrinėjamas tik servituto, kuris reikalingas išimtinai tam, kad būtų galima naudoti ir prižiūrėti įmonei nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus, nustatymo klausimas.“