Biudžetine įstaiga buvęs Kauno kamerinis teatras nuo praėjusio penktadienio – jau viešoji įstaiga. Nuo rudens teatrą krečiantys vidaus nesutarimai sprogo. Vieniems po jų versis darbo biržos durys, kitiems – duobės, siekiant įgyvendinti vizijas.

Detonatorius suveikė

Iš beveik prieš 40 metų susikūrusio saviveiklos kolektyvo vėliau tapęs biudžetine įstaiga, kuriai steigėja – Kauno miesto savivaldybė – per metus atseikėdavo gerokai per 200 tūkst., o 2015 m. ir per 300 tūkst. eurų, Kauno kamerinis teatras tapo viešąja įstaiga.

"Šis statusas vers teatrą ieškoti geresnių sprendimų ir kelti veiklos kokybę", – panašiai su tokiu šūkiu Kauno taryba pernai rudenį palaimino pokyčius Kameriniame teatre.

Nuo šiol įprastai Kauno kameriniu teatru vadintas teatras pervadintas į Kauno miesto kamerinį teatrą. "Juridiškai turėjo pakeisti pavadinimą, nes tuo pačiu pavadinimu negalėjo registruoti", – paaiškino teatro direktorė Jurga Knyvienė.

Naujasis teatro juridinis statusas tapo detonatoriumi vidinių teatro aistrų bomboje. Kamerinį teatrą paliko penki ilgamečiai darbuotojai, tarp jų aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.

"Įmonė likviduota ir aš esu atleistas. Pasiūlymas likti iš dalies buvo, iš dalies ne. Kadangi buvau ir aktorius, ir meno vadovas, tai likti aktoriumi pasiūlyta buvo, o meno vadovu – ne. Pirmadienį einu į darbo biržą kartu su žmona aktore", – situaciją išdėstė A.Rubinovas.

Sudėliotos paralelės

Žinią apie Kamerinio teatro virsmą viešąja įstaiga, naujosios direktorė paskyrimą A.Rubinovas priėmė skaudžiai: "Tai bus kitas teatras. Tad atsakingai pareiškiu, kad aš jame tikrai nedirbsiu ir nebūsiu savo kūdikio duobkasys." A.Rubinovas viešai skelbė savo poziciją ir gąsdino palikti teatrą, tačiau daugelio nuomone toks žingsnis būtų vertintas kaip neatsakingas kolegų atžvilgiu.

"Pokyčiai buvo lyg ir tikėti, lyg ir ne. Mes iki galo nežinojome, kaip ši situacija išsispręs. Tai sužinojome kone išvakarėse, todėl dabar patys sau turime susidėlioti, kaip viskas bus", – teatro direktorė J.Knyvienė atsakingai rinko kiekvieną žodį. Pastarųjų dienų iššūkiu tapo repertuaras ir žiūrovai.

Ne taip seniai miesto vadovus, kultūros ministrą pasiekė teatro darbuotojų laiškas. Jame konkreti ir aiški parama naujus vėjus į teatrą nešančiai direktorei ir pasipiktinimas meno vadovo viešomis replikomis.

"Išėjo labai simboliška. Naujasis teatras startavo balandžio 1 d. – Melo dieną. Paskutinė peticija dalies kolektyvo pasirašyta kovo 24 d. – Didįjį ketvirtadienį prieš Velykas. Aš tai sužinojau penktadienį suvaidinęs spektaklyje "Judas Iskarijotas". Ne aš, gyvenimas sudėliojo tokias keistas paraleles", – papildęs bedarbių gretas kalbėjo A.Rubinovas.

Pokyčių etapas

2013 m. spalio 21 d. mirė aktorius, dainininkas, režisierius, Kauno kamerinio teatro įkūrėjas Stanislovas Rubinovas. Jo dešinioji ranka, pagrindinis ramstis teatro kūrimo etape ir pagrindinis teatro aktorius A.Rubinovas 2014 m. buvo paskirtas teatro meno vadovu.

"Skirti A.Rubinovą meno vadovu – logiškas tęstinumas. Nuo 1980 m. kartu su S.Rubinovu jis formavo teatro veidą, užsiėmė pedagogine veikla, ugdė aktorius, pastatė per 20 spektaklių", – sakė tuometis Kauno kamerinio teatro direktorius Egidijus Tamošiūnas.

Tačiau 25 metus šias pareigas ėjusio E.Tamošiūno dienos buvo suskaičiuotos. 2015 m. spalį laikinąja Kauno kamerinio teatro direktore paskirta teatrologė, menotyrininkė J.Knyvienė. Teatro steigėja – savivaldybė motyvavo, kad skelbti keli teatro vadovo konkursai neįvyko, nes neatsirado kandidatų. Todėl pastaruosius dvejus metus E.Tamošiūnas direktoriaus pareigas ėjo laikinai.

Nenorėjo griauti

Abu – ir J.Knyvienė, ir A.Rubinovas neslėpė, kad per pastarąjį pusmetį taip ir nepavyko rasti bendros kalbos. "Meno vadovas nepriėmė mano pasiūlymų", – nedaugžodžiavo Kauno miesto kamerinio teatro direktorė.

Savivaldybė jau seniai norėjo šitą teatrą klibinti. Buvo kalbama, kad jis patekęs į tam tikrą sąstingį. Teatrui buvo duota pastabų, bet iš išorės niekas negalėjo pamatyti, kas ten vyksta. Naujoji direktorė neslėpė savo požiūrio, kad Kameriniame teatre galima sukurti kai ką daug įdomesnio, nei dabar yra. Ji neigė viešą nuomonę, kad teatras išgyvena sąstingį, esą tai visai nereiškia, kad jis nedirba.

A.Rubinovo tokie naujosios direktorės žodžiai nenuramino. "Aš nuo pat pradžių sakiau, kad buvo aiškus planas. Jis vyko etapais. Siekta, kad manęs ir mano tėvo palikimo šiame teatre neliktų. Iki to momento aš kovojau pareiškimais, o dabar aš tik konstatuoju, todėl kalbėti, ar pavyko, ar nepavyko rasti bendrų sąlyčio taškų, nėra prasmės", – dėstė A.Rubinovas.

Dalies teatro kolektyvo kreipinyje pabrėžiama pagarba šio teatro įkūrėjui S.Rubinovui, kad neketinama sumenkinti teatro įkūrėjo nuopelnų. "Niekada neturėjau tikslo griauti. Tiesiog norėjosi keisti veiklos pobūdį. Nieko nenaikinant praplėsti teatro galimybes", – užtikrino J.Knyvienė. Ji neabejojo, kad niekas negali sunaikinti teatro, kurį visi žino, žino jo atsiradimo istoriją ir ta istorija išlieka.

Komentaras

Simonas Kairys

Kauno vicemeras

Kolektyve yra tam tikra įtampa, skirtingai matoma, kaip turėtų atrodyti teatras ateityje. Kiekvienam buvo sudaryta galimybė išlaikyti esamas pozicijas. Kai kurių asmenų klausimai buvo priėję ir iki manęs. Dalyvavome, sprendėme ir garantijas davėme. Visa kita yra įstaigos vidaus reikalas. Savivaldybė negali visų už rankutės vedžioti ir naktį šalia su žvake nestovės. Pasirinkimo reikalas vieniems nesutikti kažką daryti, kitiems – skųsti. Pradžioje buvo meno vadovo nepasitenkinimas, vėliau kitoks direktorės požiūris, po to gavome darbuotojų poziciją dėl tam tikrų pokyčių. Tačiau čia ne vaikų darželis. Tikslas yra vienas, kad ta veikla būtų kuo įdomesnė ir efektyvesnė. Buvo sudarytos visos sąlygos, kad tų konfliktų nebūtų, kad būtų diskusija ir noras spręsti, kad veikla būtų kuo įdomesnė, kuo daugiau pritrauktą žiūrovų, įspūdingos premjeros ir t.t. Įvertinant ir Rubinovo veiklą, ir visą istoriją buvo sutarta, kad meno vadovo pozicija bus remiama, tačiau iki šiol taip iki galo ten ir nesikalbama. Matyti, kad ambicijų daug, o tiesa slypi kažkur anapus.