Santūrus ir dalykiškas, žmogiškas ir draugiškas, žingeidus ir protingas – taip naująjį vadovą, neseniai atšventusį 35-ąjį gimtadienį apibūdina kolegos. Panašiais epitetais save pristato ir jis pats, paminėdamas ir kitas asmenines, dalykines savybes – kuklus, nuoširdus, darbštus ir perfekcionistas. Na ir išties, viso pokalbio metu naujose pareigose dar neapsipratęs pareigūnas nepaliauja dėkoti per 15 metų, paskirtų šiai profesijai, sutiktiems kolegoms. Vieniems – už pamokymus ir žinias, kitiems – už teisingos krypties parodymą ar tiesiog padrąsinimą. Žingeidumas ir iššūkiai, tai, pasak jo, buvo tas „variklis“, kuris skatino nesustoti.

Jurgis Ostromeckas

Išlikti žmogumi

„Iššūkių ir nežinomybės buvo nuo pat mano tarnybos pradžios. Visada kažkaip taip atsitikdavo, kad patekdavau ten, kur, atrodo, nelabai ką žinojau, tačiau stengiausi išmokti ir padaryti taip, kad atliepčiau kitų lūkesčius ir, žinoma, pasiekčiau savo išsikeltus tikslus. Žmonės, su kuriais buvau vienose komandose – tai jie, tie mano mokytojai, iš kurių išmokau be galo daug ir esu dėkingas už tai, kuo šiandien galiu būti“.

Visų pirma reikia išlikti žmogumi, o tik paskui būti pareigūnu – tokia filosofija vadovaujasi J. Ostromeckas. Jis sako, kad labiausiai jį džiugina, kai kolegos ir gyventojai pasitiki.

„Visada stengiuosi nenuvilti. Tas pasitikėjimas man ir tam tikrų jėgų duoda“. Pašnekesiui įsibėgėjant jis prisimena, kaip vieną kartą komisariate netikėtai sulaukė dviejų puokščių gėlių ir saldainių. Atrodo, kas čia tokio? 

„Kuomet gyventojui kaip pareigūnas nelabai ką padėjai, nes jokios nusikalstamos veikos nebuvo, tačiau kaip žmogus išklausei ir padėjai, tuomet štai netikėtai sulauki nuoširdžios ir šiltos padėkos“, – apie jam reikšmingas akimirkas tarnyboje pasakojo pareigūnas.

Iš Kauno kilęs pareigūnas jau daug metų gyvena Kaišiadorių rajone. Čia pradėjęs tarnybą budėtojų dalyje, toliau darbavosi kriminalinėje policijoje, ilgą laiką dirbo žvalgybinį, operatyvinį darbą dienomis ir naktimis visame Kaišiadorių rajone.

Net aštuonmetis sūnus bei keturmetė dukra dažnai žaisdami mėgsta imituoti mūsų darbą.

„Yra ir pliusų, ir minusų. Pliusas yra tai, kad su ta darbine patirtimi atėjo išties daug žinių apie patį rajoną, jo specifiką, o padirbęs, kaip pareigūnas, įvairiose srityse: drąsiai galiu ir kelyje sustabdyti, ir protokolą surašyti ar nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį sulaikyti, ir įtarimą jam pareikšti. Didžiausias minusas, įtariu, yra tai, bent man pačiam, kad kai kurie kolegos yra tiesiog draugai. Dabar, natūralu, ta subordinacija didesnė, statutinėje įstaigoje ji griežtesnė. Su kai kuriais kolegomis kartu pasalose būdavome ar vykdydavome realizacijas, dabar teks nurodymus duoti, o jei nebus tinkamai atliktas darbas – ir aiškintis to priežastis“, – kalbėjo J. Ostromeckas.

„Esu tas viršininkas, kuris, jei reikia – pamoko, jei reikia – visur dalyvauja kartu. Dabar mano, kaip vadovo, darbas – įgyti ir toliau ugdyti, perduoti įvairius gebėjimus bei kompetencijas pavaldiniams“, – apie artimiausius planus pasakojo naujasis Kaišiadorių rajono policijos vadovas.

Beveik visas laisvalaikis – darbas

Pasiteiravus apie šeimą ir laisvalaikį, naujasis vadovas tampa nebe toks iškalbus. „Jau ne vienerius metus darbas yra mano laisvalaikis. Šiuo atveju tikrai tinka posakis – darbas yra antrieji mano namai“, – apie tai, kad ir laisvalaikį dažnai praleidžia dirbdamas pasakoja pašnekovas.

Ir ne be reikalo jo net ir laisvalaikis stipriai siejasi su darbu – pareigūno žmona taip pat pareigūnė, tirianti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. „Natūralu, kad mūsų šeimoje pokalbių, susijusių su darbu, su tarnyba, su viskuo, kas liečia policijos veiklą ar gyventojų saugumą – be galo daug. Net aštuonmetis sūnus bei keturmetė dukra dažnai žaisdami mėgsta imituoti mūsų darbą“, – šypsosi J. Ostromeckas.