Pagrįsta baimė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasiryžo integruoti neįgalius vaikus į įprastas mokyklas, kad šie nebūtų atskirti. Toks įtraukusis ugdymas leis tėvams rinktis bet kokią švietimo įstaigą. Tačiau neįgalius vaikus auginantiems tėvams kyla rimtų abejonių, ar toks ugdymas bus geriausias jų atžaloms.
Viena didžiausių baimių, kad įprastose mokyklose neįgalūs vaikai patirs daug patyčių. Pasak kalbintų tėvų, jei specialiųjų poreikių vaikai bus mokomi tik bendrojo ugdymo mokyklose, įprastose klasėse, greičiausiai nepavyks pasiekti geriausių mokymosi rezultatų.
Svarbu: speciali įranga neduos daug naudos, jei pirmiausia nepasikeis požiūris į neįgalius vaikus. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
„Auginu neįgalią dukrą, ji turi antsvorio. Ne kartą veždama ją į specialią mokyklą viešuoju transportu sulaukiau replikų, kad vaiką prišėriau, kad mano vaikas kaip statinė ir pan. Labai skaudūs tokie žodžiai tiek man, tiek dukrai. Ir šiaip viešojoje erdvėje sulaukiame replikų, o mokykloje vaiką visiškai sugniuždys“, – baiminosi viena kaunietė.
Pasak jos, dabar specialiojoje mokykloje neįgalūs vaikai gali jaustis saugiau, laisviau, nes aplink – tokie patys kaip jie, kuriems reikia daugiau dėmesio, kurie kažko nemoka, gal net nesugeba batų raištelių užsirišti.
„Mano dukra šeštokė. Specialiojoje mokykloje jie mokosi raideles, skaičiuoja paprasčiausius dalykus, o įprastoje mokykloje tokio amžiaus vaikai puikiai skaito, analizuoja. Nežinau, kaip neįgalus vaikas, kuris dėl sutrikusios raidos akivaizdžiai mažiau nei jo bendraklasiai visko moka, galėtų pritapti“, – nuogąstavo mama.
Kaunas siekia, kad visos mokyklos būtų draugiškos neįgaliems ar specialiųjų poreikių vaikams.
Ar tinkama priežiūra?
Kitas aspektas, keliantis nerimo neįgalius vaikus auginantiems tėvams, ar mokytojai bus pakankamai informuoti, kaip elgtis su specialiųjų poreikių vaikais. Be to, kyla klausimų, ar bus užtikrintos ne tik mokymosi sąlygos, bet ir elementari higiena, sveikatos priežiūra.
„Specialiosiose mokyklose klasėse mažiau mokinių, todėl tiek mokytojai, tiek padėjėjai vaikui gali skirti daugiau dėmesio. Reikia suprasti, kad čia mokosi tiek dėmesio nesugebantys sukoncentruoti vaikai, tiek ir tie, kuriems reikia pagalbos atlikti net elementariausius veiksmus. Mano vaikui reikia tam tikru metu sugirdyti vaistus, kai kurie jo bendraklasiai patys nesugeba net užpakalio nusivalyti ar higieninių įklotų pasikeisti. Net neįsivaizduoju, kaip tokie vaikai pritaptų klasėse su sveikais vaikais. Kas jiems padėtų net tokius dalykus padaryti?“ – retoriškai klausė neįgalų vaiką auginantis kaunietis.
Tėvai atkreipė dėmesį, kad dabar bendrojo ugdymo mokyklose trūksta tiek mokytojų, tiek jų padėjėjų. Jei visi neįgalūs vaikai bus perkelti į įprastas klases, tokių specialistų poreikis tik augs.
„Viešojoje erdvėje vis girdėti, kad trūksta mokytojų. Jei jiems, be dėstomo dalyko, dar reikės galvoti, kaip kokiam vaikui reikia užpakalį nušluostyti, manau, laisvų pedagogų vietų bus tik daugiau. Kyla klausimų ir ar iš viso mokyklos personalas bus apmokytas, kaip elgtis su specialiųjų poreikių vaikais, ar bus keliama personalo kvalifikacija“, – apie tai, kad įtraukiojo ugdymo reforma kelia daugiau klausimų, nei yra atsakymų, kalbėjo tėvai.
„Jei, vykdant įtraukiojo ugdymo švietimo reformą, bus panaikintos specialiosios mokyklos ir man reikės dukrą vesti į įprastą mokyklą, tikrai svarstyčiau rinktis namų mokymą. Su visa pagarba pedagogams, nemanau, kad jie turės pakankamai laiko pasirūpinti mano dukros sveikata, emocine būsena ir dar mokymu“, – pabrėžė kalbinta mama.
Gerieji pavyzdžiai
Jau dabar kai kuriose Kauno mokyklose neįgalūs vaikai mokosi kartu su sveikaisiais. Švietimo įstaigoms teko ne tik pritaikyti inventorių, bet ir apmokyti mokytojus, kaip elgtis neįgaliais vaikais. Tačiau atrodo, kad bendraklasiams vaiko negalia visiškai netrukdo. Priešingai, mokiniai savanoriškai dažnai padeda neįgaliam vaikui.
Neįgalių vaikų integracijos į įprastą švietimo sistemą lydere galima laikyti Kauno Kovo 11-osios gimnaziją. Čia mokosi apie 160 vaikų, turinčių įvairių negalių ar specialiųjų poreikių. Tai sudaro net 23 proc. visų šios gimnazijos mokinių. Gimnazijos direktorius Stanislovas Milašius „Kauno dienai“ pasakojo, kad įtraukųjį ugdymą jie taiko jau ne vienus metus, o didžiausios kliūtys yra žmonių galvose.
„Yra trys modeliai: kai specialiųjų poreikių vaikai mokosi atskiroje klasėje, kai kartu su visais toje pačioje klasėje ir mišrus būdas, kai dalis pamokų vyksta atskirai. Mes taikome visus tris modelius ir žiūrime, kuris vaikams yra geriausias. Šiaip viskas priklauso nuo pačios organizacijos, jos vertybių, nuostatų. Jei jos atitinka, tada visa kita – tik detalės. Svarbiausia – požiūris į vaiką. Jei mokytojai normaliai reaguoja, ir vaikai taip pat viską geranoriškai priima. Tarp sveikų ir specialiųjų poreikių vaikų nėra jokių patyčių. Koridoriuose visi kartu vaikšto, vieni kitiems padeda“, – pastebėjo S. Milašius.
Požiūris: pasak S. Milašiaus, mokykla turi prisitaikyti prie vaiko. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Pasak Kovo 11-osios gimnazijos vadovo, ne vaikas turi taikytis prie mokyklos, o mokykla – prie jo. „Jei reikalingos kokios nors paslaugos, žiūrime, kokių specialistų turime. Aišku, niekada nežinai, kokia bus vaiko reakcija pamokoje, bet ir sveiki vaikai kartais ateina blogos nuotaikos ir mokytojams kaskart tenka ieškoti būdų, kaip prieiti prie kiekvieno jų. Nėra skirtumo, ar klasėje mokosi sveiki vaikai, ar neįgalūs, specialiųjų poreikių. Aš visada sakau, kad nesvarbu, kokią mokyklą baigė vaikas, jis paskui vis tiek išeina į gyvenimą. Kai įprantame mokykloje gyventi kartu, nebelieka jokių problemų ir išėjus iš jos“, – savo poziciją dėstė S. Milašius.
Kaip teigė pašnekovas, gimnazijoje įrengti pandusai, leidžiantys į pastatą patekti fizinę negalią turintiems vaikams, tačiau šie įrenginiai – tik smulkmė. Švietimo įstaigoje mokosi ir kitokių negalių ar raidos sutrikimų turintys vaikai, todėl kiekvienu atveju ieškoma būdų, kaip padėti konkrečiam vaikui.
„Sunkiausia – pakeisti požiūrį, o visokie pandusai, technika, įranga yra menkniekiai. Kai normalus požiūris, tada galima padėti vaikams ir pritaikant tą turimą inventorių. Be to, reikėjo laiko, kol mokytojai įprato dirbti po kelis. Kiekvienas žino, ką turi daryti, todėl viskas jau įprasta“, – kalbėjo S. Milašius.
Laukiantys iššūkiai
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė dienraščiui pripažino, kad įgyvendinti įtraukųjį ugdymą – sudėtingas procesas, todėl reikės ieškoti įvairių sprendimo būdų.
„Negali būti vieno standarto, nes kiekvienas specialiųjų ugdymosi poreikių vaikas yra unikalus, jam reikia vis kitokios pagalbos. Tai vaikai, turintys intelekto, specifinių pažinimo procesų, emocijų, kalbos, elgesio ir socialinės raidos, klausos, regos, judesio ir kitokių sutrikimų.
Norėdamas užtikrinti sklandų procesą, Švietimo skyrius bendradarbiauja su visomis miesto ugdymo įstaigomis, Kauno švietimo inovacijų centru (KŠIC), Kauno pedagogine psichologine tarnyba (PPT)“, – teigė švietimo specialistė.
Anot O. Gucevičienės, įtraukiojo ugdymo pradžia bendrojo ugdymo mokyklose yra labai greita, o pasiruošimo terminas gana trumpas visiems galimiems iššūkiams įvertinti ir įveikti.
„Vienas iš iššūkių – suburti švietimo pagalbos specialistų komandas. Ruošiamės pokyčiams ir siekiame toliau užtikrinti saugią aplinką ir kokybišką ugdymą visiems Kauno mokiniams. Tikimės glaudaus bendradarbiavimo ir visų suinteresuotų grupių, dalyvaujančių šiame procese, supratingumo“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.
Siekiant įgyvendinti šią švietimo reformą, miesto biudžete teks ieškoti ir papildomo finansavimo. Dalis jo bus skirta infrastruktūrai gerinti, kita – pedagogų kvalifikacijai kelti.
„Kaunas siekia, kad visos mokyklos būtų draugiškos neįgaliems ir specialiųjų poreikių vaikams. Remontuodami ugdymo įstaigas, pastatus ir patalpas pritaikome neįgaliems vaikams. Ruošiantis įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, numatyta skirti papildomų lėšų tam pritaikytoms erdvėms ir klasėms įrengti. Numatytas finansavimas mokytojų, pagalbos specialistų kvalifikacijai kelti“, – nurodė savivaldybės specialistė.
Pasirengimo programos
Pasak O. Gucevičienės, Kaune intensyviai dirbama su visuomene, švietimo bendruomenėmis, tėvais, pedagogais, siekiant pakeisti įsigalėjusį požiūrį į kitokį vaiką. Mieste vyksta konferencijos, organizuojami informaciniai ir metodiniai renginiai, paskaitos tėvams, konsultacijos visuomenei ir pedagoginei bendruomenei.
„Siekiama stiprinti žinias, kaip užtikrinti mokinių emocinį, fizinį ir socialinį saugumą, sėkmingai integruoti į klasės ir mokyklos bendruomenę. Stiprinami pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų įtraukiojo ugdymo įgūdžiai. Parengtos ir įgyvendinamos ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos, kurių metu mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai įgyja reikiamų kompetencijų dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais“, – aiškino Švietimo skyriaus vedėja.
Be to, Kaune vyksta pedagogų mokymų programos, skirtos sudėtingiems vaikų sunkumams suprasti ir įveikti. Keliamos ir mokytojų padėjėjų kompetencijos – įgyvendinama 40 akademinių valandų programa. Ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistai konsultuojami, jiems teikiama metodinė pagalba bent kartą per mėnesį vykstančių metodinių dienų metu.
Svarbu: speciali įranga neduos daug naudos, jei pirmiausia nepasikeis požiūris į neįgalius vaikus. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
„Kiekvieną savaitę vyksta pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų konsultacijos. Psichologai reguliariai buriasi į supervizijų grupes, kuriose aptariami sudėtingi atvejai. Specialiesiems pedagogams siūloma bent du kartus per mėnesį organizuoti atvejų aptarimo grupes. Stiprinama Vaiko gerovės komisijų veikla ikimokyklinėse įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose“, – kalbėjo O. Gucevičienė.
Pasak švietimo specialistės, Kauno specialiųjų mokyklų ekspertai teikia konsultacijas, esant būtinybei, vyksta į vietą, siekdami suteikti pagalbą bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems labai didelių poreikių mokiniams.
Kaip viskas atrodys?
Negįgalius vaikus auginantys tėvai turi įvairių klausimų, kaip tokie vaikai bus mokomi bendrojo ugdymo mokyklose. Ar bus skirta atskira klasė, ar specialiųjų poreikių vaikai bus mokomi su visais bendroje klasėje? Nerimo kelia ir tai, ar nebus uždarytos specialiosios mokyklos.
„Specialiosios mokyklos nebus uždarytos ir tėveliai visuomet turės teisę pasirinkti. Neabejoju, kad bendradarbiaudami rasime geriausių kiekvieno mokinio poreikius atliepiančių sprendimų“, – tėvus ramino O. Gucevičienė.
Vis dėlto, kaip atrodys toks ugdymas visose Kauno mokyklose, kol kas iki galo neaišku. Įvairių sričių specialistai ieško geriausių sprendimo būdų, kad ir neįgalūs vaikai gautų kokybiškas paslaugas, ir kad nenukentėtų kitų vaikų ugdymo procesas.
„Įtraukusis ugdymas Kaune vyksta ir dabar, tik ne tokiu dideliu mastu. Yra gražių pavyzdžių, kai didelių ir labai didelių poreikių vaikai mokosi bendrojo ugdymo klasėse, iš dalies specialiojoje ir bendrojo ugdymo klasėje“, – pastebėjo Švietimo skyriaus vedėja.
Liūdinanti statistika
Norėdama išsiaiškinti tikrąsias Lietuvos gyventojų nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reprezentatyvioje visuomenės apklausoje uždavė klausimų apie neįgalių ir specialiųjų poreikių vaikų mokymąsi bendrojo lavinimo mokyklose.
Su teiginiu „Vaikai, turintys negalią ir (ar) specialiųjų ugdymo poreikių, turėtų mokytis kartu su vaikais be negalios tose pačiose klasėse“ visiškai arba iš dalies sutiko mažiau nei pusė – 43 proc. – respondentų. Visiškai arba iš dalies nesutinkantys teigė 32 proc. Didelė vadinamoji pilkoji zona – net 25 proc. apklaustųjų neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.
Mažiau nei pusė – 45 proc. – apklaustųjų teigia, kad visiškai arba iš dalies sutiktų, kad jų vaikas (-ai) bendrąjį išsilavinimą įgytų mišriose klasėse kartu su neįgaliais ir specialiųjų ugdymo poreikių vaikais. Visai arba iš dalies nesutiktų – 31 proc., neapsisprendę – 24 proc. apklaustųjų.
Svarbu: speciali įranga neduos daug naudos, jei pirmiausia nepasikeis požiūris į neįgalius vaikus. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
„Norisi atkreipti dėmesį į didelę dalį respondentų, kurie neturi aiškios nuomonės. Į abu klausimus „taip“ atsakė apie ketvirtadalis apklaustųjų. Tikėtina, kad būtent šie žmonės greičiausiai pakeis savo nuomonę – arba į teigiamą, arba į neigiamą pusę. Todėl labai svarbu aktyviai dirbti su visuomenės nuostatomis ir skatinti supratimą, kad įtraukusis ugdymas naudingas mums visiems: tiek neįgaliesiems, tiek sveikiems.
Šie skaičiai rodo, kad gana didelė dalis visuomenės neturi pakankamai žinių apie įtraukųjį ugdymą ir jo svarbą, galbūt sunkiai įsivaizduoja, koks jis ir kaip gali būti įgyvendinamas Lietuvos švietimo sistemoje“, – teigė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Naujausi komentarai