„Atlikus aplinkybių patikslinimą, duomenų, kad sulaikytieji buvo neteisėtai gabenti šia transporto priemone, arba, jog ši buvo vogta, negauta“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė. Ji buvo linkusi akcentuoti ir tai, kad minėtą Nemuno policijos komisariato sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo jau patvirtino ir prokuroras.

Be pastarojo žinios policijos atstovė papildomai galėjo pasakyti tik tiek, kad minėtos transporto priemonės vairuotojas net nebuvo sulaikytas. Po apklausos jam leista toliau važiuoti savo keliais.

Laimučio Brundzos nuotr.

Prokuroras Mindaugas Šukys, palaiminęs policijos sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, portalui kauno.diena.lt teigė, kad nustatyta, jog minėtos transporto priemonės vairuotojas – Lenkijos pilietis niekaip su sulaikytaisiais nesusijęs.

Duomenų, kad sulaikytieji buvo neteisėtai gabenti šia transporto priemone, arba, jog ši buvo vogta, negauta.

Anot prokuroro, tiesiog nepasitvirtino pilietiško asmens, pranešusio, kad į Jonavos gatvę krovininiu mikroautobusu atvyko galimai neteisėti migrantai, informacija. Kaip nustatyta, šie tuo metu buvo tik apstoję šią aikštelėje paliktą transporto priemonę, pamatę jos valstybinius numerius. Šio krovininio mikroautobuso vairuotojas, kuriam tuo metu buvo poilsio laikas, buvo išėjęs apsipirkti. Ir po kurio laiko grįžęs, žinoma, visus įtarimus neigė. O jo parodymus patvirtino ne tik pateikti komandiruotės į Lietuvą dokumentai, bet ir darbdaviai, su kuriais taip pat buvo susisiekta.

Tuo tarpu, kaip nors prikibti prie migrantų, juo labiau – šiuos apklausti, anot prokuroro, nebuvo priežasties, nes jie, kaip išsiaiškinta, išėję su leidimu iš laikinosios savo gyvenamosios vietos Pabradėje, turi teisę 24 valandas būti Lietuvos teritorijoje. Tai susiję su tuo, kad oficialus jų statusas – kitoks nei pastarosiomis savaitėmis neteisėtai pasienį su Baltarusija kirtusių migrantų.

Be to, kaip neslėpė prokuroras, ir nesitikėta, kad minėti asmenys pasakys teisybę, jeigu ir turėjo tikslą, nesulaukę sprendimo, ar bus jiems suteiktas prieglobstis Lietuvoje, iš jos išvykti. Nors tokia prielaida – ir tikėtina. Tačiau jie sulaikyti ne pasienyje arba jo link važiuojančioje transporto priemonėje.

Anot prokuroro, dėl minėtų priežasčių Kauno teisėsaugininkai net nesiaiškino nei, ką Kaune veikė minėti asmenys, nei, kaip jie čia atvyko, nei, kokie buvo jų tolesni tikslai. Ir tai taip pat palieka vietos prielaidai, kad galbūt tuo metu jie turėjo Jonavos gatvėje susitikti su kažkuo kitu, tačiau per anksti „apsišvietė“, pamatę transporto priemonę su lenkiškais valstybiniais numeriais.

Laimučio Brundzos nuotr.

Po tokios įvykių sekos, panašu, kad daugiau niekas šio tyrimo ir netęs. Kaip jau rašyta, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas jau kitą dieną po sulaikytųjų grąžinimo į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje portalui kauno.diena.lt teigė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną. Tačiau po paros jau buvo linkęs patikslinti, kad jo kolegos dėl to jokio tyrimo neatlieka, nes to ėmėsi Kauno policija. Turėtas galvoje šios atliekamas jau minėtas aplinkybių patikslinimas, po kurio paaiškėjo, kad galimas nusikaltėlis liko nenustatytas.

Kaip jau rašyta, už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaip ir už užsieniečio, neteisėtai perėjusio valstybės sieną arba neturinčio nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, slėpimą. Padarius minėtus nusikaltimus dėl savanaudiškų paskatų, t.y. už atlygį, jau gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. O už šių nusikalstamų veikų organizavimą – net iki dešimties metų įkalinimas.