Nemuno ir Neries santakos dešiniajame krante, vadinamajame Brastos kvartale, iškilsiantys daugiabučiai jau projektuojami, tačiau neskubama tvirtinti šio sklypo detaliojo plano. Priežastis – nelegaliai įrengtas krantinės pylimas, pakeitęs Neries tėkmę.

Kliūtis detaliajam planui

"Daugiausia nerimo kelia situacija dėl tos gelžbetoninių blokų krantinės. Ji iškreipė upės vagą – vandens tėkmė dabar krypsta kitoje pusėje įrengto dviračių tako ir piliavietės teritorijos link. Pavasarį čia susikaupia ledų sangrūdos, kyla vandens lygis", – aiškino Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jis įsitikinęs, kad tokia situacija susidarė dešiniajame Neries krante nelegaliai suformavus sankasą.

Anot A.Kupčinsko, 3,4 ha sklype investuoti pasiryžusios "YIT Kaustos" idėja statyti čia gyvenamuosius namus yra sveikintina, tačiau reikia spręsti nelegaliai užgrobtos krantinės klausimą. Būtent dėl šios priežasties savivaldybės tarybos kolegija šią savaitę nesiryžo patvirtinti bendrovės parengto teritorijos detaliojo plano.

"Priekaištų dėl detaliojo plano neturime, tačiau reikia atidžiai pasižiūrėti, kaip išspręsti tos nelegaliai krantinėje iškilusios sankasos problemą", – patikslino miesto vadovas.

"Nuspręsta detalųjį planą apsvarstyti miesto tarybos komitetuose. Jeigu kuriame nors komitete kils neaiškumų, tada klausimą turės spręsti miesto taryba. Priešingu atveju administracijos direktorius savo parašu patvirtins detalųjį planą", – aiškino savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jis užsiminė, kad daugiausia abejonių kelia, ar potvynių vanduo iš Neries ir netoliese tekančio Nemuno neužlies 3,4 ha plote planuojamų statyti gyvenamųjų namų.

Gruntą pastūmė į upę

Investuoti į itin vaizdingoje vietoje esantį sklypą nusprendusi "YIT Kausta" kartu su sklypu įsigijo ir nelegaliai įrengtą sankasą ant Neries kranto.

Prieš daugiau nei penkerius metus bendrovė "Domus firma", kuriai priklausė ši teritorija, dešiniajame Neries krante planavo įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, statyti namus. Tuomet palei upę ir pradėtas kelti gruntas. Gruntas buvo savavališkai nuo kranto perstumtas arčiau upės, užtiestas geoplėvele, ant viršaus sudėtos gelžbetoninės plokštės.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai 2009 m. pabaigoje "Domus firmai" surašė savavališkos statybos aktą. Nustatyta, krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbai vykdomi savavališkai – be statybos leidimo ar supaprastinto statinio projekto Neries upės kranto apsaugos zonoje ir juostoje.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra verslininkams skyrė baudą už pakrantės apsaugos juostos režimo pažeidimą, nes 20 metrų pločio juosta nuo Neries yra saugoma teritorija. Joje negalima formuoti pylimų, tiesti kelių, važinėti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Aplinkosaugininkai pareikalavo visa tai panaikinti. To nepadarius, verslininkams buvo skirta dar viena bauda. Kad tai nelegali statyba, pripažino ir visų instancijų teismai.

Sklypą valdančios ir investicijas planuojančios bendrovės "YIT Kausta" vadovai atsisakė komentuoti situaciją. "Klausimai tebėra atviri, todėl dar anksti apie tai kalbėti", – "Kauno dienai" sakė bendrovės atstovė Akvilė Varanauskienė.

Krantinę tvarkys savivaldybė?

Kitapus Neries, iš kur atsiveria nuostabi Senamiesčio ir Nemuno bei Neries santakos panorama, turėtų iškilti daugiabučių namų kvartalas. Pasak N.Valatkevičiaus, pastatų aukštingumas nuo Neries upės pamažu didės Brastos gatvės link. Arčiausiai šios gatvės stūksos devynaukščiai.

"Detalusis planas parengtas pagal pasiūlymus, kuriuos pateikė prieš kelerius metus rengto architektūrinių idėjų konkurso laimėtojas "Kita kryptis". Palei Brastos gatvę bus komercinės paskirties patalpų. Prie upės duris turėtų atverti kavinukės, galbūt bus kokia nors nedidelė prieplauka laiveliams", – būsimo kvartalo viziją dėstė Urbanistikos skyriaus vedėjas.
Prieš kelerius metus Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba buvo išsakiusi priekaištų dėl planuojamo pernelyg tankaus dešiniojo Neries kranto užstatymo. N.Valatkevičiaus teigimu, į specialistų pastabas buvo atsižvelgta.

"Žinau, kad dabar pagrindinė Brastos kvartalo problema yra pylimas palei Neries upę. Dabar kiekvienas savininkas prieš savo sklypą stato pylimą, o tie, kurie nieko kol kas nesiruošia statyti, nenori to daryti savo sklype. Jeigu bus pastatyti namai viename sklype, pavasarį pakilę vandenys iš šonų tą kvartalą gali užlieti", – prognozavo Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos vadovė Jūratė Merkevičienė. Anot jos, buvo kalbų, kad vientisą pylimą palei visą Neries krantą reikėtų įrengti miesto lėšomis, tačiau ar savivaldybė imsis tokios naštos, neaišku.

Svajoja apie tiltą

Miesto meras A.Kupčinskas prisipažino sulaukęs bendrovės "YIT Kausta" pasiūlymo kai kuriuos darbus atlikti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu.

"Jie norėtų iš kitos Neries upės pusės nutiesti pėsčiųjų tiltą į Santakos parką. Tiek krantinė, tiek tas tiltas būtų visuomeninės paskirties statiniai, todėl galima galvoti ir apie savivaldybės indėlį ir struktūrinių fondų lėšas", – svarstė miesto vadovas.

Meras neigė anksčiau kilusius nuogąstavimus, kad ant upės kranto pastačius gyvenamuosius namus, priėjimas prie upės bus užtvertas visuomenei. "Palei upę pirmuosiuose aukštuose numatytos komercinės paskirties patalpos, tad bus aktualu ten pritraukti žmones", – įsitikinęs A.Kupčinskas.

Vientisa kranto plėtra subliūško

2012 m. pabaigoje statybos kompanija "YIT Kausta" kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi surengė sklypo užstatymo architektūros idėjų konkursą, kurį laimėjo architektų kolektyvo "Antra kryptis" projektas. Nemuno ir Neries santakos dešiniajame krante priešais Kauno Senamiestį esančiame 3,4 ha sklype bendrovė ketina statyti naują gyvenamąjį kvartalą.
Iki tol kalbėta apie planus vientisai plėtoti Vilijampolės kranto teritoriją, o urbanistinė vizija buvo įvardyta kaip miesto centro plėtra.

Prieš 11 metų architektai Audrys Karalius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Asta Prikockienė buvo parengę "Naujojo kranto" urbanistinę viziją, kurią ketinta įgyvendinti apie 30 ha Vilijampolės rajono teritorijoje. Šią urbanistinę idėją Kauno valdžia vežė į Kanų nekilnojamojo turto ir investicijų parodą.

Dabar planuojamas 3,4 ha gyvenamasis kvartalas – tik vienas šios miesto teritorijos fragmentas. Architektai nebepuoselėja vilčių, kad visa teritorija bus plėtojama kompleksiškai.

Komentaras
Eugenijus Vainalavičius, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas

Jei kalbėsime apie pylimo žalą upės tėkmei, tai tas pat, kaip užkimšti trečdalį vamzdžio. Tai neatrodė taip baisu, kol savivaldybė nesutvarkė kairiojo Neries kranto – įrengė dviračių takus, sutvarkė piliavietę. Jeigu dabar būtų toks ledonešis, koks buvo Kaune 2010-aisiais, iš tų gražių įrengimų ir statinių mažai kas liktų. Ir tik dėl to, kad trečdalį upės užtvėrė pylimas. Teismai statybą pripažino nelegalia, bet yra graudu, kad teismai neturi bylų prioriteto. Grėsmė kyla viso miesto interesams, o teismų sprendimų reikėjo laukti tiek metų. Norint išspręsti, kaip tą krantinę sutvarkyti, yra rengiami teritorinio planavimo dokumentai ir išduodami statybos leidimai. Nemanau, kad tie, kurie projektuos krantinę, padarys tokių klaidų kaip dabar: užtverta trečdalis upės ir dar tvirtinama, kad viskas yra gerai. Aš labai nenorėčiau, kad ledonešis sugriautų dviračių takus, parko įrengimus vien dėl to, kad kažkas supylė smėlio krūvą ir kaip ožiai užsispyrę negali jos pašalinti. Tegul nukasa smėlį, supila į krūvą ir laiko. Pakrantės apsaugos zona yra 15 m. Manau, kad čia būta daug lengvabūdiškumo ir iš verslininkų, ir iš laivininkystės pusės.