Nors rytais jau juntamos šalnos, tačiau mieste vykdomi archeologiniai tyrimai nestoja. Radiniai atskleidžia naujų detalių apie Kauno praeitį ir atsiduria saugiose Kauno miesto muziejaus muziejininkų rankose.
Anksčiau kalbinome archeologą Simoną Sprindį apie tyrimus, vykdomus Vilniaus gatvėje ("Santaka", 2021 m. rugsėjo 10 d.). Šį kartą interviu su archeologu Olegu Fediajevu. Jis kartu su kolega Algirdu Kalinausku vykdo archeologinius tyrimus Kauno senamiestyje, Nemuno gatvėje.
– Tyrimai vykdomi Kauno senamiestyje. Ar šis objektas kuo nors ypatingas?
– Kauno mastu šis objektas nėra kuo nors ypatingas, nes tai buvo miesto pietrytinis pakraštys. Jis pradėtas apgyvendinti XVI a. ir gyvavo iki XVII a. vidurio, karo su Maskva. Karų laikotarpiu šis miesto rajonas visas buvo sudegintas ir apleistas iki pat XVIII a. pab.–XIX a. pr.
– Galbūt yra kokių nors istorinių šaltinių apie čia anksčiau stovėjusius pastatus?
– Istorinių šaltinių yra, tačiau daugiausia informacijos suteikia ankstesnių tyrimų medžiaga, kuri rodo, kad Nemuno gatvė buvo vienas iš kelių į Vilnių, vertintas kaip prestižinis. Šalia stovėjo labiau pasiturinčių žmonių namai, orientuoti galais į gatvę. Jie paprastai buvo dvidaliai. Kitoje gatvės pusėje, link Nemuno, driekėsi daržai ir įvairūs ūkiniai pastatai.
Darbai: archeologinių tyrimų perkasos. / A. Kalinausko nuotr.
– Ar jau pavyko aptikti šių pastatų pėdsakų?
– Trečią tyrimų savaitę pavyko aptikti pastato griuvėsių. Tai greičiausiai buvo medinis pastatas, pastatytas ant akmenų ir plytų mūro pamatų. Pagal radinius, aptiktus pastato viduje ar šalia jo, galima beveik neabejotinai teigti, kad tai yra XVII a. 4–5 dešimtmečio statinys. Jis yra prastai, tik fragmentiškai išlikęs, tačiau tyrimų metu mes bandome iš atskirų pamatų dalių, mažų fragmentų gauti kuo daugiau informacijos ir pamatyti kuo platesnį bendrą vaizdą, kuris kol kas nevisiškai aiškus.
– Kiek truks jūsų vykdomi archeologiniai tyrimai?
– Tyrimai, vertinant optimaliai, turėtų vykti iki lapkričio pabaigos. Bet visada yra tikimybė, kad kils įvairiausių sunkumų ir tyrimai nusitęs į kitus metus.
Darbai: archeologinių tyrimų perkasos. / A. Kalinausko nuotr.
– Su kokiais sunkumais susiduriate šių tyrimų metu?
– Pagrindiniai sunkumai – oro sąlygos. Jeigu nelyja ir yra geras oras, tai tyrimai vyksta daug greičiau ir sklandžiau. Be to, susiduriame ir su techninėmis problemomis. Tiriamame sklype stovintis namas pastatytas 1922 ar 1923 m. Šalia šio buvo ir kitas, kiek aukštesnis to paties laikotarpio pastatas. Sovietmečiu čia dar atsirado priestatas, "Dailės" kombinato patalpos, kuriose buvo gaminami įvairūs ženkliukai ir kiti metalo dirbiniai. Tyrimų metu randame labai daug gamybos atliekų, pačių ženkliukų broko. Nepriklausomybės laikotarpiu šio pastato paskirtis buvo pakeista, jis tapo sandėliu, kurio kieme įrengta labai didelė, apie 500 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė, dengta trinkelėmis toje vietoje, kurioje vykdome detaliuosius tyrimus. Čia susidūrėme su viena iš techninių problemų – lengvai nurinkus trinkeles paaiškėjo, kad po jomis yra 20–25 cm storio betono sluoksnis, kurio be specialios technikos nuardyti neįmanoma, tai gerokai sulėtino mūsų darbą, tačiau šiuo metu betoninis sluoksnis ardomas sklandžiai ir darbai tęsiami.
– Kokių radinių jums pavyko iki šiol aptikti? Kokią istoriją jie pasakoja?
– Daugiausia rasta šiai miesto vietai būdingų daiktų. Labai daug keramikos, gyvūnų kaulų, šiek tiek mažiau koklių, keletas XVI a. pab.–XVII a. pr. monetų, bent du žiedai, įvairių papuošalų fragmentų ir keletas metalinių radinių, kurių paskirties neįmanoma nustatyti jų nenuvalius.
Radiniai: tyrimuose rasta masinė medžiaga. / A. Kalinausko nuotr.
– Per ilgus tyrimų metus greičiausiai esate tyręs ne vieną senamiestį. Ar Kauno senamiestis kuo nors skiriasi nuo kitų miestų?
– Taip, Kauno senamiestis yra išskirtinis, nes statytas tam, kad vokiečių pirkliai turėtų savo koloniją, iš kurios galėtų vykdyti prekybą. Kaunas buvo Hanzos pirklių miestas, turėjęs prieplauką, muitinę, prieš tai pastatytą pilį kovai su Kryžiuočių ordinu. Kaune taip pat yra įspūdingas ir mažai pažeistas Rotušės kompleksas, kuriame išlikę daug ypatingų europinės reikšmės objektų, pastatų ir struktūrų. Be to, Kaune nuostabi gamta, puikiai įrengti dviračių takai ir dvi ypatingo grožio upės.
– Šie tyrimai nėra paskutiniai, planuojama ir toliau tirti šį archeologinį objektą. Gal galėtumėte apie tai papasakoti plačiau?
– Šie tyrimai – detalieji. Šiame apie 1 000 kv. m sklype stovi du pastatai, kurie bus nugriauti, ir visas sklypas bus išsamiai ištirtas, nes jį visą planuojama užstatyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą2
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?7
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė7
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug7
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos97
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...