Nei gerti, nei praustis

„Noreikiškių gyvenvietė susiduria su rimtomis vandens tiekimo problemomis. Gyventojai kasdien patiria sunkumų dėl silpno vandens slėgio ir prastos vandens kokybės“, – pasakojo viena gyventojų (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Anot jos, įsirengę naujus namus dalis Noreikiškių gyventojų greitai pastebėjo, kad jiems tiekiamas vanduo yra labai kalkėtas, o vandens slėgis – labai prastas.

„Kalkių nuosėdos susikaupia ant dušo, vonios, praustuvų, maišytuvų ir virdulių, o tai reikalauja nuolatinio paviršių valymo ir nukalkinimo. Nors šios problemos gali atrodyti nedidelės, jos sukelia daug nepatogumų ir papildomų išlaidų. Dauguma gyventojų, siekdami apsaugoti savo buitinius prietaisus nuo užkalkėjimo ir nesavalaikio susidėvėjimo, buvo priversti investuoti į vandens nukalkinimo filtrus“, – teigė moteris.

Ji nurodė, kad, pavyzdžiui, žiemos vakarais nuo 18 val. iki 21 val. ir vasaros laikotarpiu vandens srovė yra tokia silpna, kad gyventojai net negali normaliai nusiprausti. „Pavyzdžiui, Stirnų gatvėje esančiuose gyvenamuosiuose namuose vandens srovė būna tokia silpna, kad skalbyklė neveikia dėl per silpno vandens padavimo į sistemą. Kartais vakarais ir rytais visai nebūna vandens, tik iš vandens maišytuvo eina oras“, – rašė gyventoja.

Vieta: vienas gręžinių, iš kurio vanduo tiekiamas noreikiškiečiams, yra šio namo Šiltnamių gatvėje kieme. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Liko neišgirsti

Laiške redakcijai nurodoma, kad gyventojai ne kartą kreipėsi į vandens tiekėją VšĮ „Noreikiškių kaimynai“, prašydami spręsti vandens tiekimo problemas. Tačiau, anot noreikiškiečių, jų prašymai liko neišgirsti.

„Žinome, kad VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ net neturi licencijos tiekti vandenį. Dabar situacija dar labiau pablogėjo: vanduo tapo ne tik kalkėtas, bet ir įgavo geležies skonį. Patys užsakėme vandens tyrimą, kuris parodė, kad bendra geležis beveik du kartus viršija normą. Tai reiškia, kad neturime kokybiško ir gero vandens“, – pasakojo moteris.

Gyventojai baiminasi ir dėl savo sveikatos, tiksliau, kaip įvardijo patys – mangano nuosėdų poveikio. „Jaučiamės bejėgiai ir nusivylę. Pastangos gauti kokybišką vandenį kol kas nedavė jokių rezultatų. VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ direktorė, rodos, gyvena savo svajonių pasaulyje. Kartą paskambinus jai ir pasakius, kad nebėga vanduo, išgirdome „puikų“ patarimą: „Prisipilkite vandens iš anksto į kibirus, nusiprausite taip“. Taip išeitų, kad kibirai yra naujasis higienos standartas“, – ironiškai kalbėjo gyventoja.

Neapsikentę problemų su vandens tiekimu ir jo kokybe, Noreikiškių gyventojai dar vasarą surinko 169 kaimynų parašus ir parašė prašymą dėl geriamojo vandens kokybės ir tiekimo paslaugos. Kreiptasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Kauno rajono savivaldybės administraciją ir į VšĮ „Noreikiškių kaimynai“. Prašymas išsiųstas liepos 23 d.

Tikrino – atitiko normas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) „Kauno dienai“ situaciją pakomentavo išsamiai.

Tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus atstovai patvirtino, kad tarnyba yra gavusi pranešimą dėl VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ tiekiamo geriamojo vandens.

Nurodoma, kad, atliekant patikrinimą,  iš dviejų vandenviečių Noreikiškėse paimti mėginiai: vandens, perėjusio vandens gerinimo įrenginius (Forto g. ir Šiltnamių g.) ir vandens iš vartotojų vidaus vartojimo čiaupų (Šiltnamių g. ir Elnių g.).

Tirti cheminiai (geležis, manganas, drumstumas, amonis, permanganato indeksas, elektrinis savitasis laidis), mikrobiologiniai (E. Coli, žarniniai enterokokai) ir jusliniai (spalva, skonis, kvapas) rodikliai.

„Mėginiai iš gyventojų vidaus vartojimo čiaupų buvo paimti iš tų namų ūkių, kur buvo sudarytos tinkamos galimybės juos paimti (neįrengtos filtravimo sistemos, čiaupai buvo tinkami mėginių paėmimui mikrobiologiniams tyrimams, nes prieš mėginio paėmimą čiaupas turi būti paruošiamas). Atkreipiame dėmesį, kad mėginiai buvo paimti iš pranešime nurodytų kontaktinių asmenų [namų]“, – komentavo tarnybos atstovai.

Kaip teigia VMVT, remiantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų rezultatų protokolais, visi tirti vandens rodikliai atitiko Lietuvos higienos normas.

„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad geriamojo vandens kietumas (kalkėtumas) teisės aktų nėra reglamentuojamas“, – pridūrė atstovai.

Veikia be licencijos

VMVT Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius nustatė, kad VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ nėra įtraukta į sudaromą VMVT Geriamojo vandens tiekėjų geriamojo vandens tiekimo sistemų sąrašą. „Tai yra, vykdo VMVT neįregistruotą geriamojo vandens tiekėjo veiklą“, – konstatavo tarnybos atstovai.

VMVT viešajai įstaigai „Noreikiškių kaimynai“ nurodė pateikti paaiškinimą raštu apie vykdomą geriamojo vandens tiekimo veiklą: nuo kada vykdoma geriamojo vandens tiekimo veikla, kokie tiekiamo geriamojo vandens laboratoriniai tyrimai atliekami, kokiomis apimtimis ir dažnumu, kiek gyventojų aptarnaujama, koks tiekiamas geriamojo vandens kiekis kubiniais metrais per parą, taip pat informaciją apie ruošiant vandenį naudojamas chemines ir filtravimo priemones, pateikiant jų specifikacijas ir kitą svarbią informaciją.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad iš „Noreikiškių kaimynų“ sulaukė tik dalies prašomų duomenų. Šiai viešajai įstaigai išsiųstas pakartotinas nurodymas pateikti trūkstamus duomenis.

Geriamojo vandens tiekėjui už nurodymų nevykdymą gresia bauda pagal Administracinių pažeidimų kodeksą. „Sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių poveikio priemonių taikymo“, – teigė tarnybos atstovai.

Geriamojo vandens slėgio kontrolė ir geriamojo vandens tiekėjo veiklos licencijavimas nėra VMVT kompetencija, tad likusi informacija nagrinėti pagal kompetenciją perduota Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT). „Iš nurodytų institucijų informacija dar negauta“, – sakė tarnybos atstovai, pridūrę, kad tyrimas tęsiamas.

VERT atstovai „Kauno dienai“ paaiškino, kad vyksta tyrimas, todėl neturi ką pakomentuoti. „Esame gavę vieną skundą, kurį šiuo metu dar nagrinėjame“, – teigė VERT patarėjas viešiesiems ryšiams Lukas Vaigauskas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Įsijungė savivaldybė

Situaciją taisyti bando Kauno rajono savivaldybė. „Meras kreipėsi į „Kauno vandenis“ prašydamas pasirūpinti Noreikiškių gyventojais, nes tai – šios įmonės aptarnaujama zona. Tačiau „Noreikiškių kaimynų“ kvartalas ir jo infrastruktūra – gręžinys ir vamzdynai – privatūs.

„Kauno vandenų“ vadovai tvirtino, kad raštu kreipėsi į gręžinio savininkę, prašydami perimti infrastruktūrą, taip pat prašydami dokumentų, patvirtinančių kelių servitutus, gyventojų sutikimus leisti prieiti prie įrenginių ir t. t.“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas.

Jis pridūrė, kad „Kauno vandenų“ vadovai savivaldybei pažadėjo, kad, išsprendus teisines problemas, įmonė galėtų perimti vandens tiekimo funkciją.

„Kauno vandenų“ Bendrojo skyriaus atstovai „Kauno dieną“ dėl situacijos nukreipė aiškintis su „Noreikiškių kaimynais“.

„Kauno vandenys“ neteikia vandens tiekimo paslaugų VšĮ „Noreikiškių kaimynai“. Jie naudojasi savo gręžinio sistema. Dėl esamos situacijos prašome kreiptis į VšĮ „Noreikiškių kaimynai“, – rašė bendrovės atstovai.

Vandens teikėjas: sutinkame, kad perimtų

Pavykus susisiekti su vienu „Noreikiškių kaimynų“ dalininkų, jis papasakojo, kad situacija – nepavydėtina, tačiau mano, kad išeitis rasta.

Sunku susisiekti

Rekvizitai.lt ir kituose informacijos apie įmones portaluose nurodytais telefono numeriais su „Noreikiškių kaimynais“ susisiekti nepavyko. Numeriai neveikiantys.

Prašymą pakomentuoti situaciją išsiuntėme kitais kanalais gautu elektroniniu paštu. Sulaukėme atsakymo. „Komentuoti turėtų vadovai. Jūsų laišką persiunčiau jiems. Galiu atsiųsti tik vandens tyrimų protokolą“, – atrašė neprisistatęs asmuo.

Atsiųstame dokumente pateikiami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikti geriamojo vandens, paimto iš vandenvietės tokiu pačiu adresu, kokiu registruoti „Noreikiškių kaimynai“, tyrimų rezultatai. Tirtas drumstumas, amonio kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis. Pateikiama išvada, kad tyrimų rezultatai atitinka keliamus reikalavimus. Mėginys paimtas liepos 31 d. Tyrimai atlikti rugpjūčio 2 d.

Uždavus dar klausimų, buvo atsiųstas telefono numeris. Juo atsiliepęs vienas „Noreikiškių kaimynų“ dalininkų Ričardas Šimukonis sakė kalbėsiąs tik akis į akį.

Ričardas Šimukonis / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įrengta ES lėšomis

Nuvykome į Noreikiškių Šiltnamių gatvę adresu, kuriuo ir registruota įstaiga. Pasitikęs R. Šimukonis pasišovė aprodyti valdas, kuriose ir yra vienas gręžinių ir vandens gerinimo stotis.

„Gręžinys apsaugotas – uždarytas. Kitas – Forto gatvėje. Vanduo iš gręžinio ateina į vandens gerinimo stotį“, – paėjėjome keliasdešimt žingsnių iki nedidelio pastato sklypo gilumoje.

„Vanduo pakeliamas iš 130 m gylio, – toliau tęsė paskaitą R. Šimukonis. – Pereina per gerinimo sistemą ir yra paduodamas į trasą. Pastoviai atliekami vandens tyrimai. Forto gatvėje yra analogas visam šitam, tik ten pajėgumai triskart didesni.“

Pasakojo, kad gręžinys išgręžtas ir vandens tiekimo infrastruktūra įrengta prieš 20 m., visa tai vykdyta ES SAPARD fondo lėšomis. Vykdyti du projektai. Kokie tai projektai? „Jūs manęs įdėmiai klausykite ir neklausinėkite“, – sulaukėme pastabos.

„Kai čia atsikraustėme, radome viską išardyta. Teko išsikasti šulinį. Naudojomės šulinio vandeniu. Sužinojome apie paramą aprūpinimui vandeniu ir ekologijos problemų sprendimui kaimo vietovėse, buvo parašytas projektas. Trijų privačių asmenų iniciatyva pradėtas vykdyti“, – į įstoriją leidosi R. Šimukonis.

Prie vandentiekio prijungti aplinkiniai namai. Kiek tiksliai – nepamena, bet „daugiau nei dešimt“, o „pagal pajėgumus, gręžinys galėjo aptarnauti 180 žmonių.“

„Aplink buvo grąžintinos žemės, prasidėjo statybos ir verslas, pradėjo daugėti gyventojų. Buvome vieninteliai, kurie galėjome teikti tokią paslaugą šioje teritorijoje. Gautas leidimas padidinti vandens išgavimo apimtis – atsirado dar vienas gręžinys. Iš pradžių nuotekos dar nebuvo pajungtos į „Kauno vandenų“ sistemą. Buvo sumontuoti suomiški valymo įrengimai. Mums labai pasisekė, nes yra labai didelis klodas labai gero, švaraus vandens“, – tęsė dalininkas.

Netaupo ir nemoka

R. Šimukonis įvardijo, kad dabar iš abiejų gręžinių aptarnaujami 174 vartotojai – tiek yra pasirašytų sutarčių su namų ūkiais.

Vyras nesigynė, kad yra bėdų, bet tikino, kad jos esą kilo dėl pačių gyventojų nesąmoningumo ir piktybiškumo.

„Žmonės labai dažnai nesupranta, kas tas vanduo yra apskritai. Koks yra higieniškas, koks ne. Viskas gerai funkcionavo iki karštų vasarų“, – sakė pašnekovas.

„Ši problema iškilo grynai dėl laistymo. Laistomi daržai, pildomi baseinai. Mes tiekiame geriamą vandenį. Išvalytą vandenį. Kiek buvo su jais kalbėta… Dažniausiai nenori suprasti. Yra labai daug nesąžiningų gyventojų, kurie vis tiek laisto, nors prašoma vandenį taupyti. Be to, nemažai vartotojų vandenį naudoja, bet už jį nemoka“, – tvirtino R. Šimukonis.

Kuri dalis vartotojų neatsiskaičiusi? „Jų pilna. Buhalterės turiu klausti. Prasidėjo tokia saviveikla. Noriu – moku, noriu – nemoku. Atjungti negaliu. Negalime pagal įstatymą. Kitas dalykas – nėra technologinių galimybių“, – teigė vyras.

Jis pabrėžė, kad už vidaus vamzdynų išdėstymą atsakingi NT vystytojai. „Ar apskaičiuotas pasijungimo į namą diametras ir t. t. nesikišame, nes tai ne mūsų prerogatyva. Prie sistemos jungiasi, kaip kas sugeba. Ant pagrindinės magistralės dedamas toks balnas. Va čia apaugęs… – rodo nuotrauką. – Dėl ko ir patenka drumzlės. Tai pajungėjų bėda. Tas namas gal prieš 15 metų statytas. Kita santechnikos įranga gal buvo… Už drumzles mes nei įstatymiškai, nei morališkai neatsakingi“, – aiškino R. Šimukonis.

Jis pridūrė, kad „šią problemą patiria ne visi, kalbos nėra“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Pats pakėliau vajų“

„Pravažiuodamas matau viską. Čia pat gyvenu. Daugybę žmonių pažįstu. Visi gudrūs, grįžta po darbų, atsisuka kranus, prisivedę žolytės laistymą, dar visokiausių sistemų. Už tai nemoka. Tratina tą vandenį, kiek tik lenda“, – situaciją piešė R. Šimukonis.

Pabandėme pokalbį pasukti skundo link. „Visą tą vajų aš pats ir pakėliau. Visiems sakiau – skųskitės. Arba susitariate, arba skųskitės“, – netikėtai pareiškė vyras.

Bet gyventojai skundžiasi įstaigos paslaugomis, o ne kaimynais. „Čia jų problema. Kaip kaimyną gali skųsti? Todėl skundžia mus“, – aiškino vandenį tiekiančios įstaigos atstovas.

Kaip dėl licencijos? „Gausim licencijas. Neatėjo jokių duomenų, kad būtina licencija. Net nežinau tų licencijavimo sąlygų. Įtariu, kad biurokratiniai karoliai bus ilgi ir nuobodūs. Bet vandens kokybė visada buvo gera. Net nepasitikėdavome viena laboratorija. Vandens tyrimus atlikdavome keliose. Aš pats suinteresuotas tiekiamo vandens kokybe“, – teigė R. Šimukonis.

Po skundu pasirašė daugybė gyventojų. Ar, jo manymu, tikrai tiek daug susiduria su problemomis? „Kolektyvinį rašė. Įsivaizdavo, kad kuo daugiau parašų surenki, tuo bus geriau. Atvirai pasakius, to sąrašo net ir nenagrinėjau. Fiziškai nežinau, kiek vartotojų gali turėti problemų, nematau. Sutinku, namai, kurie yra sublokuoti gale, antrame aukšte gali su šituo susidurti. Šimtu procentų. Pats viską šitą jaučiu“, – kalbėjo vyras.

Nemato kitos išeities

R. Šimukonio nuomone, trečias gręžinys problemą išspręstų, bet sako, kad tai būtų neekonomiška, be to, vis tiek mano, kad jam būtų kvaršinama galva dėl vandens drumstumo, kurį vadino pačių vartotojų sukeliama bėda.

Kokią jis įžvelgia išeitį? „Jau yra oficialūs raštai, kad perleidžiame „Kauno vandenims“, – teigė vyras. Parodė pasirašytą prašymą „Dėl vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir nuotekų siurblinės Stirnų g. Noreikiškių k. perėmimo panaudai“, adresuotą „Kauno vandenims“. Rašte nurodoma, kad vandentiekio infrastruktūra perduodama be gręžinio ir be vandens gerinimo stoties.

Kada viskas bus perimta, jis nesiėmė prognozuoti, nes nežinia, kiek užtruks biurokratiniai procesai.

Dalia Malinauskienė

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, geriamojo vandens tiekimo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad savivaldybės institucijos tvirtina infrastruktūros plėtros planus, koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje.

Dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės yra kompetentinga pasisakyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba geriamojo vandens tiekimo srityje nagrinėja vartotojų skundus dėl nesąžiningų sąlygų taikymo sutartyse, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos, vandentiekio avarijų, geriamojo vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo.

Ši Noreikiškių gyventojų problema Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai žinoma. Buvo kreiptasi į Kauno rajono savivaldybės administraciją ir VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ prašant informuoti, kokias priemones numatoma įgyvendinti, kad geriamojo vandens tiekimo paslauga Noreikiškių gyventojams būtų teikiama reikiamu slėgiu. Atsakymas kol kas nėra gautas.