Dėl egzekuciją, o ne gelbėjimą labiau primenančios partrenkto šuns paėmimo istorijos "Nuaro" vadovei Jurgitai Gustaitienei greičiausiai pavyks išsisukti – oficialiai keturkojį gelbėjo ne "Nuaras", o po jo sparnu esanti Gyvūnų globėjų asociacija, vadovaujama J.Gustaitienės sutuoktinio.

Viešai smerkiami

Tiesa, visuomenę sukrėtusi istorija "Nuarui" be padarinių gali ir nesibaigti – pradėjo braškėti šios įstaigos ir Kauno miesto savivaldybės draugystė. Valdžios atstovai vakar visą dieną bendravo su gyvūnų globėjų organizacijomis, lankėsi "Nuare", pradėjo oficialų tyrimą dėl jo veiklos ir savivaldybės užsakymu teikiamų paslaugų kokybės.

"Ši skandalinga istorija su šuns paėmimu tapo gera proga atidžiau peržiūrėti sutartis su "Nuaru", – pareiškė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Kauno savivaldybė turi dvi galiojančias sutartis su bendrove "Nuaras". Viena – dėl beglobių gyvūnų gaudymo, gaišenų surinkimo ir utilizavimo, kita – dėl gyvūnų registravimo. Vienu atveju viešame konkurse neatsirado konkurentų, kitu atveju "Nuaro" pasiūlymas buvo patrauklus. Šitaip konkursus "Nuaras" laimi jau ne vienus ir ne dvejus, o gerokai daugiau metų.

Per tuos metus ne pirmą kartą viešumon iškyla skandalai dėl "Nuaro" darbo metodų. Paskutinysis nufilmuotas vaizdelis, kai "Nuaro" darbuotojas į automobilį velka sužeistą šunį, pasiekė apogėjų. "Kauno dienos" redakcijoje netilo skambučiai, internetinė erdvė kaito nuo komentarų ir pasakojamų istorijų.

Kol kas nei viso šito kunkuliavimo, nei policijoje pradėtos administracinės teisenos dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, nei Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitos savivaldybėje nepakanka sutarčiai su "Nuaru" nutraukti.

Auksinės paslaugos

"Šiandien savivaldybė įvaryta į kampą, nes Kaune nėra daugiau bendrovių, kurios atliktų benamių gyvūnų gaudymą ir utilizavimą. Jie vieninteliai dalyvauja konkurse ir natūralu, kad su jais sudaroma sutartis", – aiškino vicemeras S.Kairys.

Tačiau vicemeras pabrėžė, kad, nepaisant "Nuaro" monopolio šioje srityje, kyla daugybė klausimų dėl sutarties. Pinigai, kuriuos savivaldybės moka "Nuarui", nemenki. Štai 2013 m. bendrovei sumokėta 120 tūkst. litų, 2014 m. – 175 tūkst. litų. Jei šių sumų nelygintume su pagautų šunų skaičiumi, gal dar nebūtų taip keista. Palyginus išeina, kad už vieną šunį pernai savivaldybė "Nuarui" atseikėjo per 6 tūkst. litų, mat buvo pagauti ir utilizuoti 28 šunys, o 2013 m. pagautų gyvūnų skaičius siekė 71. "Skaičiuojant pagal tai, kiek buvo paimta gyvūnų, išeina kosminės sumos", – nuostabos neslėpė vicemeras. Yra dar ir kiti skaičiai – esą žmonės patys vežė gyvūnus "Nuarui".

Prie sutarties yra paslaugų įkainiai. Aiškinama, kad kiekvienam sugautam beglobiui gali būti suteikiamos vis kitokios paslaugos. Vienas paimamas jau nugaišęs, kitas apgyvendinamas, maitinamas ir tik po dešimties privalomų saugoti dienų, jei neatsiranda šeimininkas, užmigdomas ir utilizuojamas. Dar gali būti įskaičiuota ir veterinarijos gydytojo paslauga, jei keturkojis buvo gydomas.

Kontrolė vangi

Kauno miesto savivaldybėje visus reikalus, susijusius su gyvūnais ir jais globojančiomis organizacijomis, kontroliuoja Gyvūnų globos ir priežiūros taryba. "Anksčiau į kilusius klausimus dėl gyvūnų buvo žiūrima labiau juokais. Šiandien situacija yra puiki proga išsiaiškinti, nes net ir administracija nesugeba pagrįsti kai kurių savivaldybės mokėjimų "Nuarui", –  dėstė S.Kairys.

Praėjusią savivaldybės tarybos kadenciją Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos darbas buvo patikėtas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovui Kazimierui Nausėdai. Šiai tarybai yra vadovavusi ir socialdemokratų Kaune lyderė Orinta Leiputė. Jiems vadovaujant bessikundžiančiųjų "Nuaru" netrūko, tačiau rimtais padariniais skundai nevirto.

S.Kairys sakė pasidomėjęs ir antrąja sutartimi su "Nuaru" dėl gyvūnų registravimo. Sumos už šią paslaugą nebuvo tokios įspūdingos, tačiau jos savivaldybė galėjo visai atsisakyti. "Gyvūnų registravimo prievolės savivaldybei nebėra. Neaišku, kodėl Kauno savivaldybė ir toliau skelbė konkursą šiai paslaugai, kodėl ir vėl laimėjo "Nuaras", – svarstė vicemeras.

Įmonių tinklas

Jau nieko nebestebina po "Nuaro" sparneliu įkurtų bendrovių gausa. Gyvūnų registracijos centras, Lietuvos felinologų draugija, Baltijos kinologijos centras, Šunų dresavimo mokykla, Gyvūnų globėjų asociacija – visose šiose organizacijose puikuojasi dviejų pagrindinių žmonių: J.Gustaitienės ir Vytauto Gustaičio – pavardės.

Oficialioji "Nuaro" vadovė J.Gustaitienė, susiklosčius nepatogioms situacijoms, mėgsta sakyti, kad viešai "Nuarui" primetami dalykai nėra "Nuaro" veikla. Suprask: tai – Gyvūnų globėjų asociacijai nepriklausantys ar dar kokie nors neva su  su "Nuaru" nesusiję reikalai.

Stulbinama sėkmė

Gyvūnų globėjų asociacijai vadovaujantis V.Gustaitis yra ir Viešojo saugumo tarnybos majoras. "Nuaras" ir su šia tarnyba palaiko partneriškus santykius. "Nuaras" yra laimėjęs Viešojo saugumo tarnybos skelbtą konkursą šunų maistui ir veterinaro paslaugoms. Viešojo saugumo tarnybos atstovų vertinimu, nėra joks pažeidimas, kad V.Gustaitis pas juos dirba, o "Nuaras" laimi konkursą.

Aplinkos ministerija taip pat yra viena iš "Nuaro" partnerių. Apkritai pagal viešųjų konkursų laimėjimo rodiklius "Nuaras" yra patikima ir stabili firma. 2014 m. įmonė dalyvavo penkiuose viešuosiuose pirkimuose, laimėjo visus. 2015 m. įmonė dalyvavo keturiuose viešuosiuose pirkimuose, laimėjo du.

Nuo 2012 m. bendras įmonės "Nuaras" pasiūlymų skaičius konkursuose yra 20, iš kurių laimėti šešiolika. Sėkmės koeficientas – 80 proc.

Skrodimo rezultatai

Kraupiame vaizdelyje apie gelbėtojo tampomą šunį identifikuotas gelbėtojas. Praktiškai neabejojama, kad sužeistą šunį tokiu metodu gelbėjo V.Gustaitis. Kol kas dar nevertinama, ar gelbėtojas peržengė leistiną elgesio su gyvūnu ribą, ar ne. Šuo nugaišo. Net jei ir būtų išgyvenęs, vargu ar tai pagelbėtų siekiant išsiaiškinti tiesą.

Vis dėlto šuns skrodimas buvo neatsiejama visuomenę sukrėtusio elgesio su sužeistu gyvūnu tyrimo dalis. Valstybinės Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Ramūnas Jokubauskas pranešė šuns skrodimo išvadas: "Šuo nugaišo dėl daugybinių sužalojimų juosmens, krūtinės ir galvos srityse. Šių traumų priežastis – atsitrenkimas į kietą, sunkų daiktą. Tai buvo mirtinas sužeidimas."

Koks buvo šuns šansas išgyventi? Kiek prie jo išėjimo į amžinuosius medžioklės plotus prisidėjo vadinamasis gelbėtojas, vilkdamas jį kilpalazde?

Šie ir daugybė kitų kylančių klausimų gali likti neatsakyti. Pasak R.Jokubausko, dažniausiai tokie gelbėtojai nebūna veterinarijos gydytojai. Galiausiai aiškėja, kad nėra jokių taisyklių, apibrėžiančių, kaip gyvūnų gelbėtojai turi paimti sužeistą šunį ar kitą gyvūną. "Rekomendacijos yra tokios, kad su laukiniu ar kitu sužeistu gyvūnu reikia elgtis kuo humaniškiau", – sakė R.Jokubauskas.

Nemaloni pažintis

Viešai išplatinta filmuota medžiaga, kaip gelbėjamas sužeistas gyvūnas, nepaliko abejingų. Pagal viešus – neigiamus ir teigiamus – vertinimus persvara vis dėlto – situaciją smerkiančiųjų pusėje. Istorija atvėrė ir senas žmonių žaizdas, atsivėrusias po susidūrimo su "Nuaru". "Jei būčiau turtingas žmogus, nupirkčiau visus šunis, kurie yra laikomi "Nuaro" gyvūnų prieglaudoje Užliežiuose", – atsiduso Bronius Šivickas.

Kauniečio pažintis su "Nuaru" prasidėjo, kai jo augintinis susirgo vėžiu. Begalinė meilė skausmus kenčiančiam gyvūnui privertė B.Šivicką kreiptis į "Nuarą" dėl eutanazijos. "Jie paprašė 150 litų. Kai paklausiau dėl utilizavimo – paprašė dar 150. Palaidojau šunelį kieme po medžiu", – papasakojo kaunietis.

Netrukus B.Šivickas jau mynė "Nuaro" šunų gyvenvietės Užliežiuose kelią. Panoro kaunietis paimti kurį nors čia apgyvendintą beglobį, buvusiems šeimininkams nebereikalingą keturkojį draugą. Pasak B.Šivicko, "Nuaro" atstovų reakcija buvo ne kilniai atlikti misiją, kuria jie įsipareigoja tokiems vargšams rasti naujus namus. "Liepė sumokėti 60 litų, tačiau pavyko nusiderėti iki 50", – šyptelėjo B.Šivickas.

Vis dėlto reginys Užliedžiuose B.Šivickui iki šiol neišnyksta iš atminties. Vyrui užkliuvo tai, kad šunys laikomi prastuose aptvaruose, nebuvo galima suprasti, maitinami jie ar ne. Sąlygos, kuriomis laikomi benamiai gyvūnai, B.Šivickui paliko nekokį įspūdį.

Kaltinimai konkurentams

Užliedžiuose yra buvę ir labiau šokiruojančių situacijų. "Kauno diena" rašė, kad kaunietė Vilija M. atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksavo vaizdą prie Užliedžiuose veikiančių "Nuaro" gyvūnų globos namų. Vaizdas sukrėtė – prie įeigos į globos namus pastatytas konteineris buvo iki viršaus pripildytas šunų gaišenų, o netilpusieji į šį bendrą kapą buvo suversti tiesiog ant žemės.

Tada aiškinta, kad Rietavo utilizavimo įmonė atvažiuoja vieną kartą per mėnesį paimti ne tik čia nugaišusio vieno kito šuns, bet ir automobilių partrenktų, vienaip ar kitaip sužalotų ar suvažinėtų Kaune keturkojų. Gaišenos būna laikomos šaldytuve, o jų išvežimo dieną išnešamos lauk.

Po tikrintojų vizito "Nuaro" vadovė J.Gustaitienė pažadėjo įrengti atskirą patalpą gaišenoms, kol atvažiuos utilizavimo įmonė.

Dažnas kaltinimas, kad gyvūnų globėjų organizacijos pragyvena iš 2 proc. gyventojų paramos ir esą kasmet tarp organizacijų dėl to vyksta kova, "Nuarui" negali būti taikoma. Ši bendrovė, kaip UAB, nepretenduoja į gyventojų dotaciją. Tačiau keista tampa ir "Nuaro" vadovų pozicija, kai dėl kokio nors kilusio skandalo jie tuoj pat randa paprastą atsakymą – teisinasi, kad čia konkurentų užmačios.

Pribloškiančios išvados

Kauno maisto ir veterinarijos tarnyba baigė tyrimą dėl "Nuaro" darbuotojo veiksmų sekmadienio vakarą Veiverių pl. "Nuaras" - nekaltas, nes šuns paėmimo operacijoje dalyvavo ne "Nuaro", o kitos įstaigos darbuotojas. Dėl to pradėtas naujas tyrimas. Bus kviečiamas kitos įstaigos darbuotojas ir apklausiamas. Medžiaga bus perduota prokuratūrai. Įdomiausia tai, kad ta kita įstaiga yra Gyvūnų globėjų asociacija. Jurgita Gustaitienė kaip "Nuaro" vadovė išplaukė. Kaip seksis Gyvūnų globėjų asociacijos vadovui jos sutuoktiniui Vytautui Gustaičiui?