Nuo okupantų nukentėjusieji pretenduoja į svarias viešojo transporto lengvatas, tačiau jų negauna šimtai kauniečių, nes juos skriaudė okupantai ne iš Rytų, o Vakarų.

Eilę atstovėjo tuščiai

1944 m. kaunietę Ireną Šlapikienę, jos brolį ir tėvus sučiupę vokiečiai įgrūdo į traukinį ir išvežė į Vokietiją priverstinių darbų. "Mus įkalino lageryje, kuriame prabuvome pusantrų metų, sunkiai dirbome ir vos iš bado nemirėme", – prisiminė moteris.

Dėl prieš 70 metų patirtos skriaudos I.Šlapikienei išduotas Nukentėjusio asmens pažymėjimas. Tokie patys pažymėjimai išduodami ir, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos į Sibirą išvežtiems tremtiniams, tačiau kitoje pažymėjimų pusėje nurodyta, kad jie išduoti vadovaujantis kitu įstatymo punktu.

Pagal Transporto lengvatų įstatymą į viešojo transporto lengvatas gali pretenduoti tik okupacijų metais nukentėję politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai. Priverstiniams darbams išvežtiems ar kaip nors kitaip skaudžiai nuo okupantų nukentėjusiems žmonėms lengvatos nenumatytos. Jų nėra ne tik Transporto lengvatų įstatyme, bet ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime, pagal kurį dalis nuo okupantų nukentėjusių žmonių nuo šių metų kovo ištisus metus gali važinėti už simbolinę 12 litų kainą.

"Norėdama įsigyti šį lengvatinį bilietą dvi valandas stovėjau eilėje, kol sužinojau, kad man lengvata nepriklauso. Kodėl? Juk mes ne savo noru, ne atostogauti į Vokietiją važiavome. Mus išvežė per prievartą, tėvai dirbo kaip vergai, vos nežuvome", – kalbėjo I.Šlapikienė.

Galvoja persvarstyti

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras patvirtino, kad į savivaldybę jau kreipėsi daugybė nuo okupantų nukentėjusių ir Nukentėjusio asmens pažymėjimą turinčių, tačiau transporto lengvatų negaunančių kauniečių. Todėl svarstoma galimybė praplėsti lengvatas gaunančių žmonių ratą, tačiau sprendimą turi priimti politikai. Tad visa turima informacija kol kas tik perduota savivaldybės tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komitetui.

"Mes suprantame, kad per okupacijas skaudžiai nukentėjusiems, bet į lengvatas nepretenduojantiems žmonėms dėl to gali būti skaudu. Todėl svarstysime, ar yra galimybė papildyti lengvatas gaunančių žmonių sąrašą. Manau, kad komitete apsispręsime per šią savaitę", – kalbėjo komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė.

Vos 12 litų kainuojančių metinių viešojo transporto bilietų klausimas gali būti persvarstytas jau kitame miesto savivaldybės tarybos posėdyje.

Atsieina milijonus

Savivaldybė jau kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydama pateikti duomenis, kiek iš viso pripažįstama nuo okupacijų nukentėjusių žmonių. Pavyzdžiui, priverstiniams darbams išvežtų asmenų sąrašuose figūruoja maždaug 300 Kauno miesto ir rajono gyventojų.

"Negaliu piršti savo nuomonės, bet jei Kauno taryba ryžosi papildomu sprendimu suteikti lengvatas nuo okupacijų nukentėjusiems žmonėms, galbūt reikėtų pridėti ir tuos kelis šimtus žmonių, nes jie išties gali jausti nuoskaudą", – svarstė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyr. specialistas Gintaras Šidlauskas.

Šiuo metu 12 litų kainuojančius metinius bilietus jau yra įsigiję per 7 tūkst. žmonių. Tai savivaldybės transporto įmonei atsieis ne vieną milijoną litų.

Vieni keikia, kiti dėkoja

Galimybę įsigyti simboliškai kainuojantį metinį bilietą kauniečiams suteikusi Kauno miesto savivaldybė sulaukė ne tik padėkų, bet ir krūvos priekaištų. Naujų bilietų pirkti puolę miestiečiai įstrigo ilgose eilėse. Prie pačios populiariausios bilietų pardavimo vietos – Laisvės al. esančio Turizmo informacijos centro, garbaus amžiaus žmonės eilėje praleido ir po pusdienį.

Tiesa, į "Kauno dieną" skambino ne vienas skaitytojas ir dėkojo savivaldybei už dosnią lengvatą bei piktinosi eilėse stypsančiais ir burbančiais žmonėmis.