Nuo kibirėlių virtuvėje iki modernių aikštelių: Kauno rajonas stiprina rūšiavimo pajėgas

Sėkmingas bandymas

113 t – tiek maisto ir virtuvės atliekų per metus surinkta Neveronių seniūnijoje. Nuo praėjusių metų sausio 1 d. Neveronių seniūnijoje įgyvendinamas bandomasis projektas parodė, kad gyventojai aktyviai įsitraukia į rūšiavimą.

„Bandomasis projektas tikrai pasiteisino. Stebėdami, kaip užsipildo konteineriai, drąsiai galiu sakyti, kad žmonės tikrai rūšiuoja, paslauga naudojasi tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojai. Pradžia buvo sudėtingesnė, natūralu, kad neveroniškiams teko priprasti prie naujovės, buvo net žiūrinčių skeptiškai, netgi abejonių, kam to iš viso reikia, tačiau netrukus nuostatos pasikeitė. Dabar jau niekam nekyla klausimų, bent seniūnijos darbuotojų tokie atgarsiai nepasiekia. Žmonės džiaugiasi“, – tvirtino Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.

Seniūnija šiame procese išties atliko nemažą vaidmenį: tiekė informaciją viešai: socialiniuose tinkluose, dalijo lankstinukus, individualiai atsakydavo į kylančius klausimus. Daugiabučių namų gyventojams išdalijo kibirėlius. Vėliau, pradėjus rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, vis dar teko ne kartą aiškinti, ką galima mesti į konteinerius ir ko ne.

Kadangi gyvena Neveronių seniūnijoje, A. Petkevičienė pastebėjo, kad dar yra kur tobulėti mažinant maisto švaistymą, ne visi dar geba tiksliai suskaičiuoti, kiek maisto reikia iš tiesų, nes konteineriai, ypač po švenčių, pripildomi palyginti greitai. „Esame neatsakingi vartotojai, perkame daugiau, nei reikia, mums dar reikia ugdyti įgūdžius, kad sumažintume perteklinio ir išmetamo maisto. Manau, reikia švietėjiškos veiklos“, – sakė seniūnė.

Įdirbis: pasak A. Petkevičienės, pradėjus rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, vis dar teko ne kartą aiškinti, ką galima mesti į konteinerius ir ko ne. / Asociatyvi nuotr.

Nauji žingsniai

„Įgyvendinant Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane savivaldybėms nustatytas užduotis, maisto ir virtuvės atliekų surinkimo sistema bus išplėsta urbanizuotose Kauno rajono vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Paslauga bus teikiama maždaug 22 tūkst. gyventojų trylikoje gyvenviečių: Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Giraitėje, Jonučiuose II, Neveronyse, Noreikiškėse, Ramučiuose, Raudondvaryje, Ringauduose, Teleičiuose, Užliedžiuose ir Vijūkuose“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Iki liepos 1 d. šių vietovių gyventojams bus išdalyti individualūs maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriai, įrengta ir gyventojams pritaikyta reikalinga infrastruktūra bendro naudojimo konteinerinėse aikštelėse. Iki to laiko reikės pastatyti 40 modernių antžeminių maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerių ir rekonstruoti devyniolika pusiau požeminių, pritaikant juos maisto atliekoms surinkti atskirai.

„Be to, individualių namų valdų savininkams bus išdalyti kibirėliai, skirti nurodytoms atliekoms patogiai rūšiuoti namuose. Daugiabučių namų gyventojai kibirėlius galės atsiimti vietos seniūnijoje“, – aiškino J. Rakauskaitė.

Šis plėtros etapas apims apie 9 tūkst. gyventojų, gyvenančių butuose ir apie 13 tūkst. individualiose namų valdose.

Gyvenvietėse, įvedus atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimo sistemą, bus retinamas mišrių komunalinių atliekų išvežimo dažnumas – jos bus surenkamos rečiau, kartą per tris savaites (šiuo metu – kartą per dvi savaites).

Maisto ir virtuvės atliekų atskiro surinkimo sistema bus diegiama ir švietimo įstaigose, joms numatyta suteikti 260 konteinerių tokioms atliekoms surinkti.

„Tikimasi, kad, įdiegus nurodytas priemones, per metus bus surenkama apie 4,5 tūkst. t maisto ir virtuvės atliekų. Tai leis sumažinti susidarančią mišrių komunalinių atliekų dalį savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, bus efektyviau naudojami ištekliai ir kuriama tvaresnė gyvenamoji aplinka Kauno rajone“, – teigė J. Rakauskaitė.

Daugiau dėmesio nuo šių metų liepos bus skiriama žaliosioms atliekoms surinkti ir tvarkyti.

Dėmesys žaliosioms atliekoms

Pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, šiemet taip pat laukia daug naujovių ir pokyčių siekiant sudaryti dar geresnes sąlygas atliekoms rūšiuoti ir taip surinkti daugiau atliekų, sumažinant mišrių komunalinių atliekų.

„Daugiau dėmesio nuo šių metų liepos bus skiriama žaliosioms atliekoms surinkti ir tvarkyti. Atskirai žaliąsias atliekas planuojama surinkti savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse, šiam tikslui pastatant 210 konteinerių. Bus pradėta rinkti žaliąsias atliekas didmaišiais iš seniūnijų bendro naudojimo teritorijų. Taikant šias priemones, planuojama surinkti apie 2,6 tūkst. t žaliųjų atliekų per metus“, – vardijo pašnekovė.

Problema: ne visi dar geba tiksliai suskaičiuoti, kiek maisto reikia iš tiesų, nes konteineriai, ypač po švenčių, pripildomi palyginti greitai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Plėtos surinkimo sistemą

Kauno rajone taip pat bus plėtojama didelių gabaritų atliekų surinkimo sistema. Bendradarbiaujant su Kauno regiono atliekų tvarkymo centru (Kauno RATC), planuojama plėsti didelių gabaritų atliekų surinkimo infrastruktūrą savivaldybės teritorijoje. Pernai savivaldybė ir Kauno RATC pasirašė partnerystės sutartį dėl dalyvavimo projekte, kurio tikslas – skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Įgyvendinus projektą, Miškinių k. (Raudondvario sen.) bus įrengta moderni ir šiuolaikinius standartus atitinkanti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė su dalijimosi daiktais punktu „Atiduotuvė“.

Drąsiai galiu sakyti, kad žmonės tikrai rūšiuoja, paslauga naudojasi tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojai.

Preliminari projekto vertė – 1,08 mln. eurų (ES fondų lėšos – 918 tūkst. eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 162 tūkst. eurų). Tikimasi, kad ši aikštelė bus įrengta iki 2029 m.

Komentaras

Mantas Rikteris

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Rūšiavimo sistema Kauno rajone yra iš esmės sukurta taip, kad pasiektų kiekvieną, nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena individualiame name, ar daugiabutyje, ar kuriasi sparčiai augančioje priemiesčio teritorijoje. Turime išplėtotą infrastruktūrą, atskiras sistemas skirtingoms atliekų rūšims, o svarbiausia, kad nuosekliai plečiame tas sritis, kurios dar visai neseniai nebuvo atskirai tvarkomos, pavyzdžiui, tekstilė ar maisto atliekos.

Tai atsispindi ir bendruose rezultatuose – per 2025-uosius rūšiuojamuoju būdu surinkta apie 16 700 t atliekų, o mišrių komunalinių atliekų kiekis sudarė 29 377 t.

Todėl šiandien galime pasakyti, kad sąlygos rūšiuoti yra sudarytos. Kitas žingsnis – užtikrinti, kad ši sistema būtų naudojama dar aktyviau ir nuosekliau kasdienėje gyventojų praktikoje.