Nuošliauža Savanorių prospekte miesto valdžiai priminė apie kitą piktžaizdę - prospekto įkalnėje esančią estakadą.

Lapai sukėlė nuošliaužą

Ketvirtadienio vidurdienį, pliaupiant gausiam lietui, Savanorių prospekte netoli „Saulės“ gimnazijos nuo šlaito į važiuojamąją kelio dalį pradėjo tekėti akmenų, smėlio ir velėnos lavina. Penktadienį sušauktas ekstremalių situacijų valdymo centro veiklos koordinavimo grupės posėdis, kuriame vienbalsiai sutarta, jog dėl nuošliaužos kaltas lietus, ir komunalininkai, kurie nesugeba laiku išvalyti lietaus nuotekų šulinių.

Šįkart šulinys Telšių gatvėje, turėjęs surinkti lietaus vandenį, buvo užneštas lapais, todėl vanduo ėmė plūsti žemyn šlaitu.

Posėdžio dalyviai svarstė, kad iš administracijos direktoriaus rezervo fondo šios avarijos padariniams likviduoti reikėtų skirti iki 10 tūkst. litų. Darbus turės atlikti „Kauno švara“.

„Tačiau „Kauno vandenų“ avarinė tarnyba privalės dažniau valyti lietaus nuotekų šulinius, kad būtų išvengta panašių įvykių. Per lietų specialistai turėtų pravažiuoti per miestą ir išvalyti rizikingas vietas“, - žadėjo savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Priminė estakadą

Pasak V.Gudėno, ketvirtadienį nuo šlaito nugarmėjusi nuošliauža priminė ir kitą seną ir jau primirštą bėdą - Savanorių prospekto estakadą.

„Nutarėm, kad samdysime ekspertus, kurie nustatys estakados būklę ir nuošliaužos pridarytą žalą šlaitui. Posėdyje išgirdau, kad avarijos padariniams likviduoti reikės apie 49 tūkst. litų, - neslėpdamas šypsenos užsiminė V.Gudėnas. - Tikrai tokių pinigų niekas nemokės. Ekspertai nustatys būklę ir paskaičiuos, kiek kainuotų ir estakados, ir šlaito sutvirtinimas. Tai bus vienas projektas.“

V.Gudėno duomenimis, paskutinįkart estakados renovavimo projektas buvo rengiamas 2003 metais, tačiau „kažkodėl jis buvo užmarintas“.

Miesto tvarkymo skyrius dar turės paskaičiuoti, kiek kainuos šlaito sutvarkymas, tačiau, pasak V.Gudėno, pagrindinius tvarkymo darbus reikės atlikti renovuojant ir estakadą. „Dabar turime tik laikinai aptvarkyti šlaitą, kad jis nekeltų grėsmės miesto gyventojams“, - aiškino V.Gudėnas.

2004-2005 metais estakada buvo tvirtinama, tačiau ekstremalių situacijų komisija įsitikinusi, kad to nepakanka.

„Juk vanduo teka šlaitais, plauna pamatus, sukelia koroziją, todėl metalinės estakados konstrukcijos tikrai rūdija. Dalis šių konstrukcijų laiko visą važiuojamąją kelio dalį, todėl tikrai negalima laukti“, - aiškino V.Gudėnas.

Krūvos žemių

Po šlaito nuošliaužos išvežta apie 30 kub. m žemės, dar reikės nukasti atsipalaidavusį žemės ruožą. Spėjama, kad reikės išvežti apie 100 kub. m žemės ir iš naujo sutvirtinti šlaitą.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė priminė, kad Kaunas - vienintelis miestas, kuris turi apribojimus dėl statybų šlaituose, virš šlaitų ir jų apačioje.

„Kaune turi būti padidintas dėmesys šlaitams, nes visi prisimename įvykius Aleksote ir Jonavos gatvėje, kai slenkantys šlaitai kėlė grėsmę gyventojams“, - priminė M.Stanikūnienė.

2006 m. pavasarį vaizdingoje Jiesios upės pakrantėje gyvenantiems žmonėms buvo kilęs pavojus nugarmėti nuo šlaito su visu namu. Slenkantį šlaitą ir pastatą skyrė vos trys metrai. 2005 m. šis atstumas buvo dviem metrais didesnis. Specialistų teigimu, pastatas bet kada galėjo nuvirsti nuo 40 m aukščio šlaito. Vėliau savivaldybė šį šlaitą sutvirtino.

Nuošliaužos Kauno gyventojų kiemus užpila palyginti dažnai. Pastaraisiais metais ne vieną kartą nuo jų nukentėjo keli Veiverių gatvės namai. Jų kiemus iki langų užpylė žemės. Šlaitų sutvirtinimo darbai tada savivaldybei kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Nustatyta, kad du kartus šioje gatvėje žemės nuslinko dėl statybos darbų aukščiau stovinčiuose namuose ir po ilgesnių liūčių. Vienas aukščiau ant šlaito esantis namas buvo nugriautas, nes grėsė, kad jis nuslinks į žemiau esančius kiemus.

Potencialaus pavojaus sąlygomis gyvena dauguma Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitų gyventojų. Čia gyvenantys kauniečiai neretai elgiasi neatsakingai kiemuose retindami krūmynus, iškirsdami medžius, kasdami šlaitą, kad praplatintų sklypą. Gruntą ardo ir nelegaliai nutiesti kanalizacijos vamzdžiai.

Lietuvos geologijos tarnyba 1997-2003 m. inventorizavo nuošliaužas upių slėniuose Vilniuje ir Kaune. Kaune užfiksuotos 38 potencialios nuošliaužos. Tarnybos duomenimis, jos dažniausiai susiformuoja Jiesios, Marvelės, Sėmenos, Veršvos, Girstupio, Nemuno ir Neries upių slėnių bei griovų šlaituose. Dvylika nuošliaužų aptikta Kauno marių krantuose Palemono-Armališkių ruože.