- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
Kaune po pusantrų metų pertraukos viešėjusi pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja prof. Birutė Marija Galdikas studentams ir mokiniams skaitė paskaitą, dalijosi savo įžvalgomis.
Lietuviški genai
Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarė B. Galdikas sakė, kad buvo informuota, jog į paskaitą susirinks nedaug – 20 žmonių, todėl susitikimą planavo kaip jaukų pokalbį.
„Nemanau, kad čia apie 20 studentų“, – apžvelgdama erdvią sausakimšą auditoriją juokavo B. Galdikas, baigusi psichologijos ir antropologijos studijas, turinti fizinės antropologijos ir biologijos mokslų daktarės laipsnius, dirbanti Džakartos nacionalinio universiteto ir Simono Fraserio universiteto Kanadoje, British Columbia universiteto profesore.
Per paskaitą Kaune B. Galdikas kalbėjo angliškai, bet kai ką pasakydavo ir lietuviškai – didžiuojasi savo kilme. Abu jos tėvai yra lietuviai. Pati gimė Vokietijoje, vėliau su tėvais gyveno JAV. Meilę gamtai ji įžvelgia baltiškuose, lietuviškuose savo genuose. Pasakojo apie artimą tėčio ryšį su gamta. Kai šis išeidavo į lauką ir ištiesdavo ranką, laukiniai paukščiai patys pas jį atskrisdavo.
Labai didžiuojuosi savo lietuviškomis ir baltiškomis šaknimis ir labai vertinu palaikymą bei pagalbą, kurios sulaukiu iš Lietuvos ir lietuvių.
„Labai didžiuojuosi savo lietuviškomis ir baltiškomis šaknimis ir labai vertinu palaikymą bei pagalbą, kurios sulaukiu iš Lietuvos ir lietuvių“, – sakė viešnia.
B. Galdikas mokslinis interesas nuvedė į Indoneziją, kur įkūrė orangutangų stebėjimo centrą, sukūrė ir įgyvendino septynis orangutangų tyrimų ir išsaugojimo projektus.
„Šiuo metu stengiamės sukurti koridorius patinams migruoti. Labai džiaugiamės, kad Indonezijos valdžia mums padeda išpirkinėti žemes – jau esame išpirkę 6 tūkstančius hektarų. Per paskutinius šešerius metus kartu su aštuonių vietinių gyventojų komanda esame pasodinę 800 tūkstančių vietinių medžių. Tikimės, kad iki kitų metų iš viso būsime pasodinę milijoną medžių. Vykdome edukacinę programą, kurioje jau sudalyvavo 70 tūkstančių vietinių vaikų. Taip pat, kartu su mobiliomis policijos brigadomis patruliuojame užkertant kelią brakonieriams. Darome daug, bet viską iš širdies. Vietiniai mato mūsų nuoširdumą ir labai vertina mūsų pastangas“, – kalbėjo B. Galdikas, pridūrusi, kad yra labai laiminga galiausiai atsidūrusi Indonezijoje, nors planavo keliauti į Malaiziją.
Į Borneo salą ji kvietė atvykti ir prie tyrimų prisijungti savanorius, studentus ir mokslininkus. Salėje pakilo ranka vieno studentų, jau išbandžiusių tokią galimybę.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Žmonijos priešistorė
Profesorė paminėjo, kad orangutanai genetiškai turi daugiau bendro su mūsų protėviais nei mes su savo protėviais, nes žmonija labai evoliucionavo.
Prie orangutanų tyrinėjimo ją ir stumtelėjo domėjimasis istorija, žmogaus priešistore. Pusę šimtmečio dirbdama su šiais gyvūnais jai atskleidė ir klimato kaitos pasekmes ir geriau suprasti rūšių išnykimo procesą.
Ne paslaptis, kad orangutanų mažėja dėl kertamų miškų, prekybos jų jaunikliais, tačiau rūšių išnykimas, kalbėjo profesorė, yra tęstinis procesas, su daug dedamųjų. Rūšys neišnyksta staiga. Nykimo procesą galima sustabdyti, bet tam reikia daugybės žinių, didžiulių pastangų ir priemonės kiekvienai rūšiai – labai individualios.
„Kur dingo patinai?“ – paskaitos tema ir jos vieno iš paskutinių mokslinių straipsnių pavadinimas.
Per pusšimtį amžiaus B. Galdikas surinkti orangutanų tyrimai rodo pakitusį patinų elgesį. Jie yra keliauninkai, ilgai neužsibūna vienoje vietoje. Į tą pačią vietą anksčiau grįždavo po 7-8 metų. Patelės – sėslios, dažniausiai lieka teritorijoje, kur gimė ir augo, bendrauja tarpusavyje. Patinai – vienišiai, priešiški vienas kitam.
Orangutanai daugiausia minta vaisiais, medžių lapija, šakelėmis. Tačiau pastaraisiais metais patinai nebegrįžta atgal, o jei ir grįžta – tai tik keli. Vietoje anksčiau savo tiriamojoje teritorijoje skaičiuotų kelių dešimčių, ji su komanda aptiko vos du patinus.
Nežinome, kur jie išeina ir iš kur ateina. Bet jie nebegrįžta.
„Nežinome, kur jie išeina ir iš kur ateina. Bet jie nebegrįžta“, – apgailestavo mokslininkė.
Tik kas aštuonerius metus
B. Galdikas atkreipė dėmesį, kad populiacijos gausinimui nepadeda tai, kad orangutanų patelės mažylių susilaukti gali tik kas beveik aštuonerius metus. Per gyvenimą susilaukia vos 3-4 jauniklių. Išgyventi gali iki maždaug 55-60 metų. Subręsta 10 metų.
Pateles labiausiai domina didžiausi dominuojantys patinai. Pastarieji labiausiai vertina ne kuo jaunesnes, o vyresnes pateles. „Kuo vyresnė, tuo geresnė. Patinai eina dėl tokios iš proto“, – pasakojo viešnia. Ji pati stebėjo, kaip vienas patinas atstūmė net grybšteldamas jo dėmesį bandžiusią patraukti jauniklę ir pasirinko daug vyresnę.
Vėliau paskaitos dalyviai B. Galdikas, kurios gyvenimas ir darbai aprašyti knygose, sudėti į dokumentinius filmus, apibėrė klausimais, o drąsesniems ji suteikė galimybę dar pabendrauti ir asmeniškai priėjus po renginio.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Pirmadienį – Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną – B. Galdikas dalyvavo iškilmingame Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos įteikimo šventėje. Profesorė yra šios premijos komiteto narė.
Prezidentūroje vykusio renginio metu premija buvo įteikta mokslininkei ir išradėjai prof. dr. Tatjanai Paulauskienei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Futbolo šventė Kaune: Lietuvos legendos nenusileido FIFA žvaigždėms22
Įtakingiausias pasaulio futbolo žmogus – FIFA prezidentas Gianni Infantino negailėjo aplodismentų Lietuvos futbolo legendoms. Dariaus ir Girėno stadione šį vakarą vykstanti šventė priviliojo ir 53 metų šveicarą, diriguojant...
-
Rožiniame teniso ir padelio turnyre Kaune – svarbi žinia moterims: ragina nedelsti
Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo. Vienintelis Lietuvoje Kauno moterų mėgėjų teniso klubas „Tennis Ladies“ spalį pasitinka tradicija tampančiu teniso ir padelio turnyru „Play Pink“, skirtu skleisti žinią apie k...
-
„Kauno dienos“ redaktorė T. Mačiulienė – karališkas pėdsakas gyvenime ir dienraštyje31
Šiuolaikinė vadyba į užmarštį išstūmė viršininkiškus vadovus. Šių dienų etalonas – darbuotojų motyvaciją ir emocinę gerovę puoselėjantis lyderis. Legenda tapusi ilgametė „Kauno dienos“ r...
-
Kaunas turi UNESCO: apie pokyčius, kuriuos visa tai atneš19
Lietuvos delegacijai grįžus iš Saudo Arabijos su džiugia žinia, kad Kauno tarpukario modernizmas pateko į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, šią savaitę euforija nuslūgo. Prabilta apie konkrečius darbus, kuriuos reikės nuveikti, i...
-
Šaulystė dovanojo meilę: LŠS vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas vedė savo mylimąją26
Prasmingai save realizavęs šaulystėje, Tadas Venskūnas čia atrado ir meilę. Vos prieš kelias savaites Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas prie altoriaus vedė savo mylimąją, LŠS narę V...
-
Atpigusios dujos aplenkia vartotojus?50
Šiuo metu biržoje dujų kaina žymiai nukritusi, tačiau Lietuvos vartotojų sąskaitose ji vis dar aukšta. Gyventojai piktinasi, kad pigios dujos jų nepasiekia ir ragina bendrovę „Ignitis“ mažintis pelnus ir kompensuoti už priim...
-
Parkūro entuziastas: jeigu nori sportuoti ilgai, nesielgi pramuštgalviškai
Neseniai į Kauną atsikraustęs šiaulietis Augustas Laurinavičius turi tikslą – supažindinti kauniečius su parkūru. Atletas tikina, kad šis sportas ne toks pavojingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir neabejoja, kad...
-
Vytauto prospekte – kliūtys pėstiesiems: gali tekti kaulelius rankioti, nosį tiesinti13
Vytauto prospekte pėstieji turi neprarasti budrumo ir nuolat žiūrėti po kojomis, nes pasivaikščiojimas gali baigtis rimta trauma. Praeiviai piktinasi, kad pašalinus reklaminius stendus ant šaligatvio paliktos kliūtys. ...
-
Miestiečių nuotaiką kėlė tarpukario dainos ir šokantis Laisvės alėjos fontanas
Kauniečių nuotaiką pakėlė šokantis Laisvės alėjos fontanas. Kol kas jis skamba ir į viršų vandens sroves šokdina kas valandą, tačiau vėstant orams lieka vis mažiau laiko juo pasigrožėti. ...
-
Kauno mokyklose – jokių streiko ženklų, bet sumaišties šiek tiek yra22
Penktadienį Lietuvoje vykstant pedagogų streikui į jį įsitraukė vos daugiau nei dešimt Kauno mokytojų. ...