Įvairiapusis miestas
Su Laimonu susitikau Muzikinio teatro sodelyje, pro kurį kasdien praeina šimtai miestiečių ir bent trečdalis jų prisėda ant suolelių.
Įdomumo dėlei, mudviejų pokalbiui pasibaigus, priėjau prie kelių žmonių, pasislėpusių medžių šešėly nuo saulės spindulių, ir klustelėjau, ką jie galėtų papasakoti apie šią vietą. Laimono žodžiai, esą mes gan mažai žinome apie Kauną, pasitvirtino. Visi kalbintieji prisiminė susideginusį Romą Kalantą ir labai nustebo, kad XIX a. pabaigoje čia buvo senosios kapinės, vėliau perkeltos į kitą vietą. Šypsenos miestiečių veiduose atsirado išgirdus apie Laisvės alėjos griovius, kuriuose kartu su karvėmis ir kiaulėmis įkritę maudėsi vaikai, ir apie eigulio trobelę, kuri stovėjo kiek tolėliau už tos vietos, kur dabar trykšta fontanas.
„Ten, kur dabar yra Soboras, Adomas Mickevičius medžiojo antis. Vieta buvo gan pelkėta“, – vis užmesdamas žvilgsnį į srautus, judančius didžiausia pėsčiųjų gatve, kalbėjo L. Užomeckis.
Per pastaruosius ketverius metus kaunietis papasakojo daugybę įtraukiančių istorijų. Apie kunigą Antaną Šmulkštį ir jo barnį su kaimynu Vincu Mykolaičiu-Putinu, romano „Altorių šešėlyje“ autoriumi. Apie architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoto namo V. Putvinskio gatvėje paslaptį, kurią L. Užomeckiui atskleidė čia gyvenusio garsaus aktoriaus Donato Banionio netikra sesuo. Apie pirmąją Kauno observatoriją Linksmadvaryje, kurią iki šiol mena Žvaigždžių, Meteorų ir Sietyno gatvių pavadinimai. Apie Kauko laiptus, kurie slepia vandentiekio vamzdžius. Apie miesto bravorus, kurių dėka atsirado telefonų linija.
Procesas: įprastai Laimonas lydi keliautojų grupes, o pastaruoju metu jį patį lydi filmavimo kamera. / E. Cickevičiaus nuotr.
Žmonės – vertybė
Kaip pasakojo kaunietis, „Kauno detalių“ sumanytojas ir gidas Laimonas, idėja ieškoti miesto detalių, o atradimais dalytis su kitais, gimė per pandemiją.
Pradžioje viskas vyko siaurame draugų rate, vėliau – „Facebook“ grupėje, kol galiausiai peraugo į internetinį puslapį „Kauno detalės“ ir ekskursijas plačiajai visuomenei. Pradėjęs nuo pasivaikščiojimų Žaliakalnyje, jau netrukus į pažintinį žemėlapį įtraukė Panemunę, Petrašiūnus, o šiandien Laimonas skaičiuoja net trylika autorinių ekskursijų.
„Plėtra ir toliau vyksta. Dar šiemet bus vienas ar du maršrutai. Kitais metais irgi sugalvosiu kažką įdomaus. Reiktų prisiminti, kad Kaunas ilgą laiką buvo vienas iš centrinių Lietuvos miestų. Tada, kai daug kas išvažiavo į Vilnių, Kaunas liko lietuvybės ir pasipriešinimo sovietiniam režimui simboliu. – Istorijų rinkėjas neabejojo, kad ekskursijų bus kur kas daugiau. – Kaunas yra labai įdomus miestas. Savo pasislėpusiais kiemais, medine architektūra, žmonėmis.“
Pastarieji, anot L. Užomeckio, jo darbe atlieka ypatingą vaidmenį. Senieji miesto gyventojai dalijasi savo prisiminimais. Juos Laimonas papildo detalėmis, rastomis istorinėse ir biografinėse knygose. Keliautojai, kurie kartu su gidu leidžiasi į ekskursijas, taip pat praturtina „Kauno detalių“ projektą. Net ir tie, kurie šventai tiki, kad gatvėje, kurioje gyvena ne vieną dešimtį metų, negalima atrasti nieko įdomaus, po pasivaikščiojimų su Laimonu prisėda iš nuostabos.
„Kaskart susitikęs su naujais keliautojais žinau, kiek daug pirmų kartų bus prisirinkta. Kai atsisveikindamas paklausiu, kiek, išgirstu: pilnos kuprinės“, – tokios reakcijos, anot L. Užomeckio, yra patvirtinimas, kad jis eina teisingu keliu.
Saugo miesto istoriją
Nors dirbo didelėse kompanijose, tokiose kaip „Maxima“, „Topo centras“, rinkodaros ir pardavimų srityje, o vėliau Turizmo informacijos centre „Kaunas IN“, tikrąją pilnatvę Laimonas pajuto tada, kai jo gyvenime atsirado „Kauno detalės“. Taip hobis tapo širdžiai miela veikla, o kasdienis miesto stebėjimas – tarsi istorijos išsaugojimo ateities kartoms misija.
Kaskart susitikęs su naujais keliautojais žinau, kiek daug pirmų kartų bus prisirinkta.
„Man svarbu liekamoji vertė, tai, kas lieka žmonėms, miestui, – L. Užomeckis pastebėjo, kad mieste atsiranda vis daugiau naujų erdvių ir galimybių pažinti gimtąjį miestą, tarkim, užkopiant į bokštą, kuris anksčiau buvo po užraktu. Tačiau tuo pat metu daug kas nyksta: – Kasmet ateidamas į maršrutus matau pokytį. Būna, kad ir skaitytojai informuoja apie dingstančius objektus, griaunamus pastatus. Pats esu ne kartą dalyvavęs gelbėjimo operacijose. Kėliau klausimą dėl durų, kurios linkę nykti, nors yra atskira paveldo dalis. Žmonėms siūloma įsistatyti paprastas metalines, o tos, kurioms šimtas ar net daugiau metų, iškeliauja į antikvariatus ar kitais nežinomais keliais. Kaunas atrodo tvarkingas, bet praranda detales, todėl mano tikslas yra išsaugoti, viešinti. Jei nepavyksta išsaugoti, tada tęsiu prevencinę kovą su tais, kurie galvoja naikinti ar keist imiestą.“
Laimonas pakartojo ne sykį išsakytą mintį, esą Kaunas – tarsi stora istorijos knyga, kuri vizualiai atrodo pripildyta informacijos, ir sunku pastebėti, kaip kasmet iš jos dingsta po kelis puslapius, todėl norisi juos išsaugoti. Taip esą gimė ir projektas „Kauno detalės“, portalo kaunodiena.lt skaitytojams ciklais pasakojantis apie Kauno miestą. Iš viso nufilmuota 30 epizodų po 10 minučių. Jie rodomi du kartus per savaitę.
Nauda: virtualios ekskursijos portale – puiki proga geriau pažinti Kauną. / E. Cickevičiaus nuotr.
Virtualūs pasivaikščiojimai
Virtualiose ekskursijose Laimonas vedžioja po V. Putvinskio gatvę, kur visai šalia daugeliui žinomų įspūdingų „bankininkų namų“ slepiasi žavus medinukas, pastatytas dar 1912 m. „Kauno detalės“ vieši Aleksote, kur 1926 m. žuvo karo lakūnas ir konstruktorius Jurgis Dobkevičius ir kur stovi Maironio namas, taip ir nesulaukęs poeto. Laimonas portalo lankytojus kviečia į Dainavos gatvę Žaliakalnio šlaite, kurioje veikė pirmasis kino teatras „Aušra“, talpinęs net 700 žiūrovų, ir gyveno daugybė žinomų žmonių: poetės Dalia Teišerskytė ir Salomėja Nėris, rašytoja Ieva Simonaitytė, čia parašiusi romaną „Vilius karalius“, taip pat daug žinomų politikos ir visuomenės veikėjų.
„Laidose stengiuosi parodyti, koks žavingas yra Kaunas. Kažkada buvo toks šūkis: Kaunas yra gerai! Taip ir yra. Kartais pastebiu tų neramių detalių, stengiuosi jas kelt į viršų, parodyti žmonėms, kad laikas pagalvoti, ką paliksim po savęs ir kur ta istorija nueis“, – Istorijų kolekcionierius džiaugėsi matantis pokytį, ypač po savo ekskursijų, todėl to paties poveikio jis vylėsi ir po vaizdo pasakojimų, kuriuos galima sekti portale kaunodiena.lt. – Taip galime keisti požiūrius į gyvenamąją erdvę. Tada žmonės ja didžiuojasi, stengiasi kažką padaryti, pakovoti. Yra atvejų, kai po pasivaikščiojimų su iniciatyviais žmonėms jie ėmė ir pastatė kieme paminklą ar kokią kitą meno detalę. Esu laimingas, kad „Kauno detalių“ dėka mes gražinam miestą. Iniciatyvių žmonių tikrai yra, tiesiog reik juos užvesti ant to kelio.“
Girdėjęs ne vieną atsiliepimą apie transliuojamas vaizdo ekskursijas, Laimonas neatmetė tikimybės, kad ateityje šis projektas įgaus kitokį pavidalą, tarkim, virs knyga apie Kauną, kurio nematome.
„Stimulas ir judėjimas yra. Kasdien galima pamatyti naujų detalių, jas užfiksuoti, parodyti žmonėms. Esu savotiškai atradėjas. Tikrai taip jaučiuosi. Ar Kaune galima dar rasti kažką naujo? Kas ieško, tas ir randa“, – kauniečius būti savo miesto Kolumbais kvietė L. Užomeckis.
Naujausi komentarai