„Atliekama židinio epidemiologinė diagnostika“, – portalui kauno.diena.lt penktadienį teigė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Stragienė.

Anot jos, Kauno mieste šiais metais registruoti 39 atvejai, iš kurių 29 – susirgusių  vaikų atvejai. Kauno apskrityje 2019 metais iki balandžio 10 d. registruoti 48 salmoneliozės atvejai, iš kurių 32 vaikų ligos atvejai. 

Pasiteiravus, ar tai tik sutapimas, kad „Pagranduko“ auklėtiniai vėl serga salmonelioze, specialistė aiškino kol kas negalinti atsakyti.

„Įvertinus užsikrėtimo salmonelioze riziką kolektyve, šiuo metu toliau tęsiama salmoneliozės židinio epidemiologinė diagnostika. Tik atlikus išsamų epidemiologinį tyrimą, bus nustatytos ligos atsiradimo ir išplitimo priežastys“, – kalbėjo L. Stragienė.

Po salmoneliozės protrūkio darželyje vasarį „Pagranduko“ direktorė Vida Bakutienė buvo įsitikinusi, kad įstaigą salmoneliozės užkratą atnešė darželinukas ir juo pasidalijo su draugais. 

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tuomet tikrino, kaip ruošiamas maistas šiame darželyje. Šiurkščių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta.

VMVT turimais duomenimis, Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigose paskutinis protrūkis buvo fiksuotas 2015 m.

NVSC specialistai aiškino, kad sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu. Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo.