Pagalba šeimoms

Vyriausybė yra numačiusi, kad iki 2020 m. Lietuvoje turi nelikti vaikų globos namų. Vaikai, kuriems dabar suteikiama institucinė globa, iki to laiko turi būti perkelti gyventi į šeimynas, pas globėjus ar įtėvius. Tačiau surasti globėjų nėra taip paprasta.

Kauno rajone per metus globa nustatoma maždaug 40 vaikų. Nuo 2013 m. iki dabar globėjus surado maždaug 150 vaikų, dar beveik 50 vaikų buvo įvaikinti. Šiuo metu 77 globotiniai auga vieninteliuose Kauno rajono vaikų namuose ar kitose globos įstaigose. Šiems vaikams siekiama surasti naujus namus.

Kauno rajonas skiria ypač daug dėmesio laikinų globėjų paieškai ir esamiems globėjams išlaikyti. Specialistai tikina, kad jiems suteikiamos įvairios paslaugos ir finansinė parama.

"Mūsų pagrindinis uždavinys yra išlaikyti jau esamą globėją, kad jis vieną dieną neimtų ir neatsisakytų vaiko. Būna, kad globėjai pasiima dar mažus vaikus, o paauglystėje su jais kyla problemų, todėl nesusitvarko. Todėl turime nuolat dirbti su globėjais, juos padrąsinti, kad jie nepalūžtų", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė.

Anot jos, savivaldybė numačiusi nemažai žingsnių, kaip padėti globėjams. Rajono taryboje priimtas sprendimas remti globėjus ir finansiškai. Pagal dabar galiojančią tvarką, žmonėms, kurie globoja giminystės ryšiais nesusijusius vaikus, mokami pagalbos pinigai. Iš Kauno rajono biudžeto už kiekvieną vaiką mokama 114 eurų. Taip pat, tik pradėjus globoti vaiką, išmokama vienkartinė parama, siekianti 190 eurų. Dar 224 eurai skirti vaiko stovyklos, reabilitacijos išlaidoms padengti. Iš valstybės biudžeto globėjams skiriami 152 eurai, dar tokia pati suma skiriama vaikui.

"Mes stengiamės finansiškai palaikyti globėjus, kad jie vaikus galėtų visur leisti, tačiau bijome, kad tai netaptų verslu. Globėju gali tapti tas žmogus, kuris turi tam savybių ir tikrai yra pasirengęs tai daryti. Stengiamės globėjus motyvuoti pinigais, bet ir suteikti reikiamų paslaugų spektrą, nepalikti jų su kylančiomis problemomis. Esami globėjai net yra išsakę mintį, kad nereikia daugiau pinigų iš savivaldybės, nes jie nori patys eiti į savo darbus, uždirbti pinigus ir galėti išlaikyti vaikus, o šie galėtų gauti reikiamas paslaugas", – pastebėjo A.Ščiukauskienė.

Reforma įpareigojo pertvarkyti vienintelius Kauno rajone esančius Pagynės vaikų globos namus. Dabar čia įkurtas gerovės centras "Gynia", kuriame vaikai gyvena šeimynomis –  po aštuonis. Čia yra rengiami ir budintys globėjai. Be to, siekiant užtikrinti socialiai pažeidžiamų vaikų gerovę, Kauno rajone įsteigta dešimt dienos centrų.

Būna, kad globėjai pasiima dar mažus vaikus, o paauglystėje su jais kyla problemų, todėl nesusitvarko. Todėl turime nuolat dirbti su globėjais, juos padrąsinti, kad jie nepalūžtų.

"Mes dalyvaujame projekte ir teikiame kompleksines paslaugas šeimai. Kartu su nevyriausybine organizacija "Darnūs namai" teikiame pozityvios tėvystės ar tėčio ir vaiko tarpusavio santykių konsultacijas ir pan. Šeimos gali kreiptis ir į pagalbos specialistus. Tad Kauno rajonas ne tik siekia padėti šeimoms, kad iš jų nereikėtų paimti vaikų, bet ir suteikti reikiamą pagalbą globėjams", – socialinių paslaugų įvairovę vardijo administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Be to, pradėjo veikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris sujungs visas socialinių paslaugų grandis tam, kad sistema veiktų be spragų ir laiku būtų galima suteikti pagalbą.

"Tai yra ilgas darbas ir visi kartu turime dirbti. Vienas socialinis darbuotojas nieko nepadarytų. Nesakau, kad paslaugų užtenka, tačiau darome tai, ką galime, kad pritrauktume daugiau globėjų", – pridūrė A.Ščiukauskienė.

Globėjų trūkumas

Kauno rajono savivaldybės atstovai tikino, kad iš pradžių buvo didelis susidomėjimas globa. Kursuose dalyvavo apie 60 žmonių, tačiau tikrais globėjais tapo ne visi. Didžioji dalis atkrito, nes suprato, kad nepajėgs susitvarkyti su tėvų neturinčiais vaikais. Pastaraisiais metais globėjais norinčių tapti rajono gyventojų buvo sumažėję, tačiau dabar susidomėjimas vėl auga.

"Pritraukti naujų globėjų padeda jau esami globėjai, kurie iš lūpų į lūpas perduoda savo patirtį, todėl mes siekiame juos išlaikyti, kad jie, į gyvenimą išleidę vaikus, pasiimtų globoti kitus. Tokie žmonės jau žino, kaip veikia sistema ir kokie iššūkiai laukia", – pasakojo A.Ščiukauskienė.

"Mums dar trūksta globėjų, kad galėtume užtikrinti sklandų procesą, kai vaikas paimamas iš šeimos ir iš karto perkeliamas į šeimą. Valstybė turi dėti dideles pastangas, kad atsirastų kuo daugiau laikinų globėjų", – įsitikinusi Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė.

Specialistai pripažino, kad nors dedamos didelės pastangos, Kauno rajone globėjų nėra tiek, kiek šiuo metu reikėtų. Iki 2020 m. šalyje neturi likti vaikų globos namų. Ar bus suspėta?

"Problema egzistuoja ne tik pas mus, bet visoje Lietuvoje. Žmonės nesiryžta globoti į mokyklą einančių paauglių. Dėl jų globos drįsčiau abejoti, ar atsiras pakankamai globėjų, norinčių padėti sudėtingo elgesio, emocinių sutrikimų turintiems paaugliams. Tokių vaikų priėmimas į šeimą yra didesnis iššūkis, prireikia labai daug pagalbos, kad tokia globa nežlugtų. Tokia pat situacija yra ir su negalią turinčiais vaikais", – pastebėjo Kauno rajone globėjus ruošiančios nevyriausybinės organizacijos "Darnūs namai" vadovė Daiva Matulevičiūtė.

Ji tikino, kad tokius vaikų namų auklėtinius galėtų išgelbėti bendruomeniniai globos namai. Tokiu atveju vaikai gyventų nedidelėse šeimynose. Tokią idėją palaiko ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Kausto baimė

Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebėjo, kad pritraukti naujų globėjų vis dar trukdo vyraujančios baimės ir stereotipai, jog vaikų namų auklėtiniai pridaro daugiau bėdų.

"Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad žmonės bijo prisiimti atsakomybę už ne savo gimdytą vaiką ir nesiryžta imtis globos. Taip pat dar sklando nemažai mitų apie tai, kad globojamų vaikų yra blogi genai ir jie seks savo tėvų pėdomis. Situacija keičiasi, nes viešojoje erdvėje atsiranda vis daugiau gerų pavyzdžių", – pastebėjo D.Matulevičiūtė.

Ji užsiminė apie dar vieną stereotipą – žmonės mano, kad norėdami tapti globėjais ar įtėviais turės nueiti ilgus biurokratinius kelius. Tačiau specialistė pažymėjo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, įvaikinimo dokumentai tvarkomi daug sparčiau.

"Kai žmonės ateina į mokymus, nesiskundžia, kad turėjo labai daug problemų dėl dokumentų", – sakė "Darnių namų" vadovė.

D.Matulevičiūtė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Šeimynų situacija

Kauno rajone įkurtos trys šeimynos. Pasak J.Dabašinskienės, kiti rajonai neturi nė vienos šeimynos, tačiau ir Kauno rajonas dabar siekia padidinti globėjų gretas, nes tuomet vaikai auga aplinkoje, artimesnėje šeimai.

"Dabar iš tikrųjų trūksta budinčių globėjų paslaugų, nes reikia užtikrinti, kad prireikus vaikas laikiną globą galėtų gauti čia ir dabar. Žinoma, kviečiame žmones kurti ir šeimynas, tačiau iš dabar paruoštų globėjų tokių neatsirado. Galbūt jiems kelia  nerimą ir nuolat keičiamas šeimynų įstatymas, tad dabar kyla daugiau klausimų, nei yra atsakymų", – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Vida Rainienė Kauno rajone šeimyną yra įsteigusi beveik prieš 20 metų. Moteris tikino, kad dabar yra daug lengviau įsteigti šeimyną ir sulaukti reikiamos pagalbos, todėl stebisi, kad žmonės to daryti nesiryžta.

"Nežinau, kodėl nekuria šeimynų. Aš pati pradėjau nuo vaikų globos, o tik po to įsteigiau šeimyną. Jokių baimių nebuvo, nors tai Lietuvoje buvo nauja patirtis. Dabar yra visos sąlygos, kursai globėjams, padeda valdžia, tad tai daryti tikrai lengviau", – įsitikinusi šeimynos steigėja.

Turime nuolat dirbt su globėjais, juos pastiprinti, kad jie nepalūžtų.

V.Rainienė užsiminė, kad, turėdama ilgametę vaikų globos patirtį, žada pradėti teikti naują paslaugą. Kai globėjai išvyks atostogų ar susirgs, ji savo šeimynoje priglaus tų globėjų vaikus. Ji tikino, kad ir SADM siekiai sumažinti šeimynose vaikų skaičių iki aštuonių taip pat duos naudos ir turėtų paskatinti žmones užsiimti tokia globa.

"Tai tikrai pagerins situaciją, nes vaikai daugiau matys vienas kitą, kartu bendraus", – pridūrė V.Rainienė.

Anot jos, šeimynoms padeda ne tik Kauno rajono savivaldybė, bet valstybė, tad globoti vaikus nėra sudėtinga. Tačiau jiems reikėtų skirti daugiau pinigų pirmajam būstui įsigyti. Šiuo metu, kai vaikui sueina aštuoniolika metų, valstybė pirmam būstui skiria 3 tūkst. eurų, tačiau už tokią sumą net vieno kambario buto neįsigysi.

"Kai jie tampa pilnamečiais, tik tada gali stoti į socialinio būsto eilę, tačiau dalis dar būna net mokyklos nebaigę, tad kur jie dėsis – juk į gatvę neis. Mes atidarome banko sąskaitą ir taupome jų gaunamus pinigėlius. Tada pati ieškau buto savo vaikams", – pasakojo šeimynos steigėja.

Ministerijos reforma

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja pripažino, kad kyla ir iššūkių siekiant įgyvendinti vaikų globos namų reformą. Vienas didžiausių sunkumų – atstumas tarp Kauno rajono vietų. Kadangi ši savivaldybė yra žiedinė, nuo vieno krašto atvažiuoti iki kito trunka daugiau kaip pusantros valandos, todėl garantuoti sklandų socialinių paslaugų teikimą tampa sudėtinga.

Be to, vyksta ne tik globos namų reforma, bet ir pertvarkoma visa vaikų teisių apsaugos sistema. Pagal numatytus planus, nuo liepos vaiko teisių specialistai taps pavaldūs ne savivaldybėms, o ministerijai. Specialistai baiminasi, kad būtent didelis atstumas Kauno rajone gali pakišti koją ir situacija taps nevaldoma. Vaiko teisių gynėjams nėra aišku, kaip bus organizuojamas tolesnis darbas po reformos, kas bus už ką atsakingas.

"Buvau iš tų žmonių, kuris sakė, kad tokia reforma taip skubotai nedaroma. Mes siūlėme padaryti bandomąjį projektą ir išbandyti keliose savivaldybėse bei pažiūrėti, kaip viskas veiks. Be to, viduryje metų tokie dalykai nedaromi, nes yra savivaldybės paskirstytas biudžetas. Niekas nebūtų sugriuvę, jei reforma būtų vykdoma nuo 2019 m. sausio. Pačios savivaldybės taip pat nėra pasiruošusios, nes nežino, su kuo jiems teks dirbti, kokios funkcijos jiems liks, kas pereis į kitą struktūrą", – ministerijos pertvarkas kritikavo J.Dabašinskienė.

Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, atstumas tarp Kauno rajono kaimų kels rūpesčių, nes po reformos liks tik vienas tarnybinis automobilis. Jei vienu metu įvyks keli įvykiai, nebus galima užtikrinti sklandaus vaiko teisių gynimo proceso.

"Manau, kad tokia reforma gali paveikti visas socialinių paslaugų grandis. Dabar Kauno rajone viskas sustyguota, paskirstyti darbai, kurie sujungia visą bendruomenę. Šiandien  viskas aišku. Kaip bus nuo liepos 1 d., neaišku. Todėl nesuprantu, kodėl reikia keisti tai, kas gerai veikia", – stebėjosi J.Dabašinskienė.

Ministro įvertinimas

Praėjusią savaitę Kauno rajone lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Susitikęs su savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovais ministas negailėjo pagyrų.

"Džiugu, kad Kauno rajonas ėmėsi iniciatyvos ir pirmieji įsteigė etatus bendruomeninei veiklai stiprinti, skatina gyventojus pačius burtis į bendruomenes ir spręsti, ko jiems reikia", – sakė ministras L.Kukuraitis.

Iš viso Kauno rajono savivaldybėje įsteigta dešimt tokių etatų – projektams rengti, veikloms vykdyti, bendruomenėms kurti, jų kompetencijoms stiprinti ir kt.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno rajone ypač rūpinamasi globėjų palaikymu. Jam paliko įspūdį, kad savivaldybė organizuoja savitarpio palaikymo grupes, čia suburta Globėjų ir įtėvių tėvystės refleksijos grupė, kuri renkasi kas mėnesį, dalijasi patirtimi, sprendžia problemas, stiprina vienas kitą, ieško efektyvesnių globos būdų.