Istorinis teisingumas. Atgimimas. Virsmas. Šie keli žodžiai – tai ašis, apie kurią pastaruoju metu sukasi Kauno alaus daryklos „Ragutis“ darbuotojų mintys.

Netrukus jie daryklai sugrąžins pavadinimą, kuris visada jam ir priklausė, tik istorijos tėkmėje buvo nepelnytai nustumtas į šalį. Nepagrįstai pamirštas. Kodėl ir kas užkoduota įmonei sugrąžinamame pavadinime „Volfas Engelman“, pasiteiravome alaus daryklos generalinio direktoriaus Vytauto Meišto.

– Kodėl buvo nuspręsta keisti įmonės pavadinimą?

– Tai daugiau alaus daryklos atgimimas nei vardo keitimas. „Volfas Engelman“ yra istorinis mūsų vardas. Tai nebuvo akcininkų sugalvotas ir mums iš viršaus nuleistas veiksmas, kurį privaloma įvykdyti. Sumanymas iš „Ragučio“ tapti „Volfas Engelman“ kilo pagrindiniams vadovams, kai buvo labiau įsigilinta į bravoro istoriją. Esame viena seniausių pramoninių alaus daryklų Lietuvoje, pirmuosius alaus litrus išvirę XIX a. viduryje. Tarpukariu buvome didžiausios sėkmės sulaukęs bravoras šalyje. Iš naujo atradę įkūrėjų ir ilgamečių savininkų asmenybes, jų vertybines nuostatas, pamatėme, kokie didūs buvo šie žmonės. Jie žinojo verslo sėkmės paslaptį, todėl mums nereikia išradinėti dviračio – tereikia perimti ilgus dešimtmečius kauptą patirtį ir pritaikyti ją šiandienai.

– Ką reiškia įmonės pavadinimas „Volfas Engelman“?

– „Volfas“ ir „Engelman“ – tai dviejų tarpukaryje veikusių Kauno alaus daryklų savininkų pavardės. Susigrąžinę istoriškai mums priklausantį pavadinimą, būsime vienintelė alaus darykla šalyje, kurios pavadinime bus jos įkūrėjų pavardės.

Pasaulyje bravorą ir jame gaminamą alų pavadinti alaus daryklos įkūrėjo, aludario vardu gana populiaru. Kas gi nežino airių alaus „Guinness“? Jį XVIII a. antroje pusėje pradėjo gaminti Arthuras Guinnessas. Olandai garsėja alumi „Heineken“, kurį kadaise išvirė Gerardas Adriaanas Heinekenas. Amerikiečiai pelnytai didžiuojasi Fredericko Millerio alumi „Miller“, australai – brolių Williamo ir Ralpho Fosterių – alumi „Foster’s“.

– Kur slypėjo alaus daryklos alaus sėk­mės paslaptis?

– Alaus darykloje nuo pat jo įkūrimo dienos dirbo patys geriausi aludariai. Jie buvo tikri savo profesijos žinovai, galima sakyti, netgi fanatikai, nes uoliai rūpinosi verdamo alaus kokybe, gėrimo gamyboje taikė moderniausias to meto technologijas. Apie alaus daryklą ir nuolatos jos diegiamas naujoves rašė kone visa tarpukario spauda.

– Tarpukario metais Kaune virė aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Ar jame dalyvavo tuomečiai alaus daryklos savininkai?

– Tikrai taip, jie galvojo ne tik, kaip kuo daugiau alaus parduoti ir uždirbti, bet ir rūpinosi Kauno bei  visos Lietuvos gerove. Taip pat rėmė gausybę socialinių ir meno projektų, mecenavo visuomenines organizacijas, savo lėšomis prisidėjo prie kai kurių Kaune esančių Lietuvos Respublikos simboliais tapusių pastatų ir skulptūrų statybos: pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Vytauto Didžiojo paminklo, kuris šiandien stovi Laisvės alėjoje, o anuomet buvo pastatytas Panemunėje ir kt.

– Kas keičiasi alaus darykloje su naujo vardo atsiradimu?

– Tai nebus tik iškabos keitimas. Alaus darykla keičiasi iš esmės. Esame tiesiog apsėsti minties išrankiam Lietuvos vartotojui pasiūlyti išskirtinai šviežią, todėl geresnį alų. Tai mūsų misija, kurią įvykdyti įpareigoja garbinga praeitis. Tarpukariu visas alus dėl technologinių netobulumų vartotoją pasiekdavo tik šviežias. Paradoksalu, bet šiandien, norint užtikrinti alaus šviežumą, reikia itin pažangių gamybos metodų, todėl bravore įdiegėme modernią logistikos, gamybos ir tiekimo sistemą. Alus yra natūralus gėrimas, todėl turėtų būti parduodamas šviežias. Juk maisto produktus, pavyzdžiui, pieną ar mėsą visuomet perkame šviežius, nes žinome, kad tuomet jie skanesni, kokybiškesni, tad kodėl su alumi turėtų būti kitaip?

– Kokių darbų dar ketinate imtis?

– Įkvėpti istorijos tęsiame kadaise bravoro vykdytus darbus – remiame ir ateityje aktyviai remsime įvairius projektus, kurie padeda gaivinti miesto kultūrinį gyvenimą. Drąsiai sakau, šiandien Kaunas gali didžiuotis nė kiek ne prastesne piliečių bendruomene nei tarpukariu, kai čia dirbo ir kūrė daugybė intelektualių, drąsių, apsišvietusių, laisvos dvasios žmonių.

– Kaip, Jūsų nuomone, naująjį alaus daryklos pavadinimą priims vartotojai?

– Visi su jauduliu ir nekantrumu laukiame dienos, kai įmonė susigrąžins istorinį pavadinimą, ir tikime, kad vartotojai mus palaikys. Juk jie alų „Volfas Engelman“, kurį pristatėme prieš kelerius metus, priėmė ypač teigiamai. Atradę savo istoriją supratome, koks turi būti mūsų bravoras, kokiu keliu turime eiti, kokiomis vertybėmis vadovautis. Juk tam, kad mus lydėtų sėkmė, reikia būti savimi ir tikėti tuo, ką darome.