Paliks visas knygas

Buvęs Kauno tvirtovės parko direktorius V.Rakutis renkasi kabinete išrikiuotus daiktus, o kėdę užleidžia savo įpėdiniui Egidijui Bagdonui. Pastarajam atiteks ne tik oda trauktas, patogus krėslas, bet ir visa biblioteka, kurią V.Rakutis nusprendė palikti M.Daukšos gatvėje. Nuotraukos, įvertinimai ir apdovanojimai keliaus kartu su juo.

"Kol kas nežinau, kur viską teks sutalpinti", – šią akimirką labiau nei daiktų transportavimas V.Rakučiui rūpėjo atostogos.

Jis ant rankų pirštų suskaičiuotų laisvus savaitgalius, kuriuos praleido namuose su šeima. Nors oficialiai Kauno tvirtovės parke jis dirbo ketvirčiu etato.

"Mano gyvenime Kauno tvirtovės parko laikotarpis labai dėkingas. Pavyko daug ką padaryti ir tai kelia pasitenkinimą savimi. Kita vertus, tai buvo vaikščiojimas ašmenimis, nes puikiai suvokiau, kas vyksta ir kas dar gali nutikti", – paprašytas reziumuoti penkerius metus, kuriuos praleido prie Kauno tvirtovės parko vairo, V.Rakutis netikėtai grįžo į 1991-uosius, kai drauge su skautais ėmė lankytis Kauno miesto ir rajono fortuose.

Būtent tada karo istorikas pamatė tikrąjį gynybinių statinių veidą. Sulaukęs pasiūlymo dirbti Vytauto Didžiojo karo muziejuje, V.Rakutis ir vėl neišvengė akistatos su fortais, kol galiausiai 2001-aisiais IX forte, 14-oje kameroje, susirinko būrys bendraminčių.

"Tąkart visi priėjome išvadą, kad reikia kažką daryti organizuotai, nes tvirtovė griūva ir nyksta", – karo istorikas prisiminė dieną, išjudinusią ledus.

Ir kabinetas, ir visas pastatas M.Daukšos gatvėje, anot V.Rakučio, skleidžia ypač gerą aurą.

Kilo uždarymo grėsmė

2007-aisiais buvo įkurta asociacija "Kauno tvirtovė". Pradžioje jai vadovavo Lietuvos karybos paveldo tyrinėtojas, gidas, muziejininkas Vladimiras Orlovas, po metų jį pakeitė V.Rakutis.

Palikęs asociaciją, nuo 2009-ųjų jis ėmė dirbti prorektoriumi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. 2010-aisiais vicemero Rimanto Mikaičio darbo grupės iniciatyva, Kauno miesto, viešosios įstaigos Karo paveldo centro ir asociacijos "Kauno tvirtovė" pastangomis buvo įkurta viešoji įstaiga "Kauno tvirtovės projektai". V.Orlovas paskirtas jos vadovu, V.Rakutis buvo valdybos nariu.

Vėliau, kilus realiai uždarymo grėsmei, V.Rakutis pasiūlė savo kandidatūrą su sąlyga, kad parko steigėjai palauks, kol baigsis jo kadencija Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

"Tokiam sprendimui buvo pritarta, todėl metus buvau "popieriniu" direktoriumi be algos, nes tais metais teko labai daug dirbti Vilniuje. Tačiau toks sprendimas paskatino surinkti asociaciją "Kauno tvirtovė", kuri realiai nevykdė veiklos nuo pat 2011 m. Įvyko stebuklas – žmonės susirinko, ėmėsi veiklos, ir jau 2014 m. vasarą Kauno tvirtovės mylėtojai tapo aktyvia ir veikiančia organizacija", – naują puslapį vertė V.Rakutis.

Teko keisti pavadinimą

2014-ųjų gruodį buvo pristatyta Kauno tvirtovės istorinio-architektūrinio parko idėja, sulaukusi palaikymo ir iš visuomenės, ir iš politinių partijų. Organizacijai buvo skirtos patalpas M.Daukšos gatvėje.

"Švara" mus davė kelis eurus baldams, VII fortas padovanojo kelis stalus ir kėdes, įsigijome superpigius kompiuterius. Gerai, kad jie veikė keletą metų, tiesa, nuoširdžiai keikiami. 2015 m. pavasarį patyrėme pirmą rimtą išbandymą – politinės valdžios pokytį ir pirmąjį badą. Laimei, abi šios problemos buvo išgyvendintos", – iššūkiai, anot V.Rakučio, padėjo gimti naujoms idėjoms.

Ėmus galvoti apie parko kūrimą, kilo idėja į projektą įtraukti ir Kauno rajoną, kuriame buvo I, III, Marvos ir Domeikavos fortai. Susitikimą rajono savivaldybėje su meru Valerijumi Makūnu V.Rakutis mena iki šiol.

"Mes neprašome pinigų, mere. Mes padėsime išspręsti rajono problemą", – V.Makūnui tąkart rėžė V.Jakutis.

Pradžioje žiūrėjęs skeptiškai, po trumpos ekskursijos III forte, kurioje juodu lydėjo ir gynybinius statinius valdžiusio Turto banko atstovai, Kauno rajono meras uždegė žalią šviesą. Pradėjo dirbti parko steigimo grupė, sudaryta iš Kauno miesto, Kauno rajono, Karo paveldo centro ir asociacijos "Kauno tvirtovė" atstovų. Ši grupė sukūrė parko konstituciją, įstatus, valdymo principus, aptarė numatomą struktūrą. Baigiamasis protokolas buvo pasirašytas 2016 m. balandžio 4 d. Tiesa, ne viskas vyko sklandžiai. Aplaistytas šampano purslais, Kauno tvirtovės regioninio parko pavadinimas, kaip netrukus paaiškėjo, pažeidė įstatymą.

"O juk buvo atspausdinti ir lankstinukai, ir plakatai..." – naujasis pavadinimas, anot V.Rakučio, buvo sugalvotas greitai. Išbraukus žodį "regioninis", parkas pavadintas Kauno tvirtovės.

Pritraukė daug žmonių

Prasidėjo tvirtovės parko objektų perėmimo procedūra, kartu su ja – fortų tvarkymas. Pirmiausia buvo įsteigtas teritorijų tvarkymo skyrius su Ovidijumi Jurkša priešakyje.

"Pirmi darbininkai, pirmi rangovai ir problemų už trisdešimt metų – išsiliejusios medžiagos, atviri šuliniai. Jėgos skystos, o entuziazmo daug. Smagiausia, kad, prasidėjus veiklai, lygiagrečiai augo ir asociacija", – buvęs Kauno tvirtovės parko direktorius skaičiavo asociacijos įgulas, kurios augo tarsi ant mielių.

Kiek vėliau buvo įkurta tvirtovės akademija, gidų kursai. Per juos į asociaciją atėjo dar daugiau veiklių žmonių.

"Kai sustiprėjome, aptvarkėme III ir IV fortus, uždengėme pavojingas vietas, tada atsirado turizmo ir edukacijos skyrius", – vardijo karo istorikas.

Parke atsirado naujų projektų ir įvairių iniciatyvų – Šilainių sodai, Lietuvos kariuomenės uniformų muziejus, Marso diena, tvirtovių simpoziumas ir Zarasų operacijos filmas bei dar daug kitų, kaip sakė V.Rakutis, idėjų, kurios pražydo ant merdinčios tvirtovės liekanų žemėlapio. Kauno tvirtovės parkas užmezgė tankų partnerių tinklą. Jame – bičiuliai ir partneriai iš Biržų, Trakų, Klaipėdos, Nemuno žemupio.

Aibė skaudulių

Šiuo metu Kauno tvirtovės parkui priklauso 64 objektai. Ne tik fortai, bet ir tarp jų esančios baterijos, kiti objektai ir statiniai.

V.Rakutis ir toliau ves ekskursijas, tiesa, jau ne visiems.

"Kauno tvirtovės parkui priklauso visi fortai, išskyrus VII, IX, VI. Prie pastarojo mes prisidėjome, bet miestas jį nori atiduoti Karo muziejui. Dar vienas dalykas yra tas, kad VIII fortas iki šiol žemėlapyje yra tuščia skylė. Mes jį tvarkome, nors neturime tokios teisės. Fortas kaip ir niekieno. Žinau, kad ši problema sprendžiama. Yra Marvos fortas. Mes jo labai norėtume, bet rajonas sako: neimkite", – V.Rakutis skaičiavo, kad Kauno tvirtovės parkas apima maždaug 200 ha. Darbuotojai pajėgūs prižiūrėti tik dešimtadalį teritorijos.

"Nušienavus želdinius, geriausiai ir greičiausiai matyti rezultatas. Čia vienas pagrindinių motyvų. Tačiau kuo daugiau užvaldai, tuo daugiau darbo reikia", – tam, anot V.Rakučio, ne visuomet pakanka vien tik rankų ir kastuvėlių. Būtina speciali technika. Buvęs parko direktorius ėmė vardyti ir kitus fortų skaudulius, kurie per penkerius metus sumažėjo, bet nedingo. Dauguma šulinių uždengti metalinėmis grotomis, tačiau kartkartėmis aptinkami nauji. Antai, į vieną tokių šienaudamas įkrito ir O.Jurkša. Viena didesnių problemų – kontreskarpinės sienos, keliančios nemenką pavojų žmonėms. V.Rakutis skaičiavo, kad tokios sienos driekiasi kilometrais. Norint jas aptverti reikėtų daug pinigų. Jų nėra, todėl ieškoma kitų sprendimų.

"Nekertame medžių, tačiau jie gadina sieną", – pašnekovas tęsė sąrašą.

Fortų problema – ne tik šikšnosparniai, kurių buveines reikėtų užtverti specialiomis grotomis, bet ir vanduo. Kadaise įrengtos drenažo sistemos nebefunkcionuoja – griovelius užkimšo šiukšlės, juose auga medžiai. Kaupiantis vandeniui, anot pašnekovo, gynybiniai grioviai virsta pelkėmis, vyksta erozija, slysta šlaitai. Sutvarkius drenažo sistemą, procesas būtų sustabdytas, tačiau tada keistųsi šikšnosparnių gyvenimo sąlygos. O kur dar užnugario kareivinės? Vienos be sienų, kitos – be langų. Kai kurios tuščios ertmės užkaltos, į kitas įstatyti nauji langai. Taip visos III forto kareivinės virto saugia erdve, kurioje vyksta įvairūs renginiai, renkasi bendruomenė.

Mano gyvenime Kauno tvirtovės laikotarpis einant direktoriaus pareigas buvo labai dėkingas.

Tęs veiklą parke

"Kur kareivinės – ten didesnės rizikos zona. Esame radę sprogmenų, statinių su keistais ženklais. Pamenu vieną kuriozą. VIII forte surengėme talką su vaikais. Atvažiavo Kauno meras. Girdžiu, kažkas tarpusavyje kalba: o, žiūrėk, vaikai sviedinį spardo! Atsisuku, o ten 122 mm haubicos sviedinys", – V.Rakutis lengviau atsipūtė – palikus Kauno tvirtovės parko direktoriaus pareigas, nuo pečių nukris didelė našta.

"Sprendimas – ne stichiškas, o logiškas. Mano išėjimas – dėl labai gerų priežasčių. Kauno tvirtovės parkas tiek užaugo, kad paprastuoju būdu, per pusantros dienos, negaliu jo sužiūrėti. Čia reikia visų penkių", – savo pasitraukimą motyvavo profesorius. Kas toliau? Anksčiau jau dirbęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamente, dabar V.Rakutis bus Lietuvos kariuomenės patarėju – sistemų kūrėju.

"Trumpiau tariant, jei yra problema, turiu sudėlioti veiksmingą sistemą. Tą darbą tęsiu ir Lietuvos kariuomenėje, ir Krašto apsaugos sistemoje. Iš Kauno neišvažiuosiu, čia bus mano centras, tačiau bent kelias dienas per savaitę važinėsiu po kitus miestus", – baigdamas pokalbį V.Rakutis tikino iš Kauno tvirtovės parko veiklų nesitrauksiąs. Toliau dėstytojaus gidų kursuose, naujajam vadovui padės formuoti Lietuvos tvirtovių tinklą.

"Turėsiu dar ir kelias privilegijas. Esant reikalui, tarkim, vykstant ekspedicijoms, galėsiu naudotis parko automobiliu ir ateiti į šias patalpas", – į kabinetą, kuriame kitąsyk lankysis kaip svečias, prieš atsisveikindamas dirstelėjo V.Rakutis.