Liūties pamaitintas Amalės upelis pridirbo nepatogumų ir nuostolių dešimtims Petrašiūnų gyventojų. Nepatogumai tęsiasi ir potvyniui atslūgus.

Pakyla per liūtis

Justino Gasparaičio namo kiemas vakar priminė sendaikčių turgų. Tiesa, išdėliotus baldus, įrankius ir net buitinius prietaisus vyras ne pardavinėjo, o džiovino. Prie pat Amalės gyvenančiam kauniečiui šis darbas įprastas – upelis į namus užsuka bent kartą per metus. Paskutinį kartą nekviesta viešnia užsuko užvakar ryte, kai per trumpą laiką liūtis ant Kauno išmetė itin didelį kiekį vandens.

Amalės upelis šiaip neatrodo piktybinis, tačiau, Kauną užgulus liūtims, akimirksniu sustiprėja ir padidėja mažiausiai keletą kartų, nes lietaus vandenį sugeria iš gana didelės teritorijos. Dar didesnių problemų upelio kaimynams kyla tada, kai įvairios šiukšlės užkemša pralaidas. Neretai kamštį pralaidoje sudaro ne tik senos šakos, nupjauta žolė, bet ir nerūpestingai gyventojų ant kranto palikti daiktai.

"Po kiekvieno potvynio gyventojų vėl prašome nepalikti daiktų, bet praeina kiek laiko, ir istorija kartojasi. Štai pas mane net šašlykinė pririšta, o kitiems žmonėms per potvynį net stalai išplaukia", – pasakojo J.Gasparaičio kaimynas Vaclovas Šabūnas.

Žmonės neabejoja, kad prie upelio galios didinimo prisideda ir ne viena pramonės įmonė, į Amalę išleidžianti gamybai naudojamą vandenį. Gyventojai į bendroves kreipėsi prašydami prieš išleidžiant vandenį atsižvelgti į sinoptikų prognozes – jei pranašaujamas lietus, vandenį sulaikyti. Tačiau ar įmonės išgirdo žmonių prašymus, neaišku.

Viltis – ES parama

"Visi namai čia legaliai pastatyti. Tad jei savivaldybė išdavė leidimus statyboms, galėtų pasirūpinti, kad ir gyventi čia normaliai galėtume", – mano J.Gasparaitis.

Žmonės svarsto, kad turėtų būti padidintas upelio pralaidumas, dar didesnę jo dalį pakišant po žeme. Amalės reketuojami gyventojai pagalbos ne kartą kreipėsi į savivaldybę, tačiau iki šiol nieko nepešė – upelio tramdymas į prioritetinių darbų sąrašą neįtrauktas. Savivaldybė teatsakė, kad darbams reikalingų pinigų paieškos tik tada, kai gyventojai savo lėšomis bus parengę techninį projektą.

"Tai sunkus ir brangus darbas. Nei mes pinigų jam turime, nei žinome, ar iš jo bus naudos", – atsiduso V.Šabūnas.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad galimų problemos sprendimo sąnaudų niekas neskaičiavo, tačiau neabejojo, kad jos būtų milžiniškos. Iki šiol jų padengti ES lėšomis nebuvo įmanoma, nes vandens ūkiui skiriamus pinigus buvo galima naudoti tik vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtrai. Tačiau nuo kitų metų prasideda paramos etapas, per kurį lėšos bus naudojamas ir lietaus nuotekų tinklams.

"Dar anksti apie tai kalbėti, tačiau atėjus naujam paramos etapui, galbūt ši problema galėtų tapti viena prioritetinių", – svarstė A.Pakalniškis.

Vargina ne tik gyventojus

Amalės keliamo pavojaus likvidavimas kainuoja ne tik pralaidas turintiems prižiūrėti ir per potvynį jas suvaldyti bandantiems "Kauno vandenims". Per kiekvieną didesnį potvynį ugniagesiams gelbėtojams tenka skubėti gelbėti gyventojų turtą. Prieš kelerius metus upelio vanduo buvo pakilęs net penkis metrus, todėl teko imtis ir žmonių evakuacijos.

Ugniagesių gelbėtojų prireikė ir trečiadienį po liūties. Vėliau pagalbos prireikė ir patiems gelbėtojams. Pažliugusiame kelyje užstrigusius du jų automobilius išvaduoti pavyko tik vakar. Tiesa, teigiama, kad dėl to nekalta nei Amalė, nei gelbėtojų sugebėjimas vairuoti. Ratai susmego į neseniai elektros kabeliui tiesti iškastą tranšėją. Ji jau buvo užberta, tačiau elektrikai tinkamai kelio dar nebuvo sutvarkę.