Skulptūra – danguje
"Džiaugiuosi, kad drauge su kolega Marijumi atkurta "Pieta" sėkmingai atkako į Aleksotą ir esu tikras, kad taip pat sėkmingai bus pastatyta ant atkurto jos postamento", – kalbėjo N.Kavaliauskas, neatitraukdamas akių nuo kelių dešimčių metrų aukštyje, virš Aleksoto kapinių medžių viršūnių, pakibusios rusvos spalvos skulptūros.
Atkurtoji "Pieta" galingu transportu buvo atvežta iš Varėnos rajono. 2,5 tonos sveriančią skulptūrą nuo platformos pakėlė galingas kranas, kurio strėlė nuo Veiverių gatvės šovė į 50 m aukštį. Preciziškai dirbęs šio automobilinio krano operatorius, pakėlęs skulptūrą į maždaug 30 m aukštį, labai tiksliai, nekliudydamas medžių viršūnių, pro jų tarpą nuleido "Pietą" ant postamento, kurio viršų specialia klijų mase buvo jau baigę aptepti darbininkai. Vienas jų, Šarūnas Kulikauskas, pasakojo, kad jam dar neteko dalyvauti pastatant tokio dydžio ir svorio skulptūrą.
Dovana Valstybės atkūrimo 100-mečiui
Skulptūros pastatymo ant postamento procedūrą stebėjusio atstatymo projekto autoriaus architekto Rimgaudo Miliukščio nuomone, šį sudėtingą darbą būtų buvę atlikti daug paprasčiau, jei ne aukšti medžiai visoje kapinių teritorijoje. Šie savaime užaugę klevai ir uosiai vasarą visiškai uždengs atstatytą paminklą, o ir dabar "Pieta" beveik nepastebima – ją nuo gatvės užstoja medžių kamienai. Pasak R.Miliukščio, pakaktų iškirsti 20 savaime užaugusių medžių, užstojančių vaizdą nuo Veiverių gatvės, ir "Pieta" taptų matoma visiems.
Kauno miesto Kultūros paveldo skyriaus ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos iniciatyva istorinis paminklas "Pieta" Aleksoto kapinėse buvo atkuriamas palaipsniui. Kaip sakė skulptūros pastatymo ant postamento darbus stebėjusi Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė, pradžioje buvo surinkta istorinė ir ikonografinė medžiaga, kurią papildė Kaune gyvenanti skulptoriaus, sukūrusio "Pietą", Antano Aleksandravičiaus duktė, atnešusi į Kultūros paveldo skyrių geros kokybės molinio "Pietos" modelio nuotrauką. Idėjai atstatyti paminklą pritarė ir paskatino įgyvendinti šį sumanymą Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.
Paminklas atkurtas palaipsniui
Kauno miesto savivaldybė konkursą paminklo atsatymo projektui parengti paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse. Pasak konkursą laimėjusio architekto R.Miliukščio, pradžioje buvo atkurtas skulptūrinės kompozicijos postamentas, trejos laiptų pakopos aplink jį, keturios postamento paminklinės plokštės, dviejose jų iškaltos 1920 m. žuvusių savanorių pavardės. Pavardės ir trečiosios plokštės tekstas su ornamentais atkurti pagal istorinę ir ikonografinę medžiagą, nes originalios plokštės sovietmečiu buvo demontuotos ir dingo.
Dėl informacijos stokos nepavyko atkurti ketvirtosios plokštės, todėl joje įrašyta informacija apie paminklo skulptūros atkūrėjus ir darbus finansavusią Kauno miesto savivaldybę, rėmėjus. Beje, paminklo pastatymą tarpukariu inicijavo ir savo bei aukotojų lėšomis 1927 m. pastatė Aleksoto bažnyčios klebonas Jeronimas Valaitis.
Žmonos indėlis
Skulptorius N.Kavaliauskas, atvykęs stebėti, kaip jo atkurtoji "Pieta" bus pastatyta ant postamento, sakė, kad skulptūrai atkurti jam prireikė pusmečio. Gal būtų su Marijumi užtrukę ir ilgiau, jei ne Nerijaus žmona Rūta – atidi kolegė ir šeimininkė. Beje, būtent ji pastebėjo bėgančią eilutę televizoriaus ekrane apie Kaune paskelbtą konkursą "Pietai" atkurti. Pasakė apie tai Nerijui, o šis laimėjo konkursą.
Priminsime, kad skulptorius A.Aleksandravičius "Pietą" sukūrė 1925 m., skulptūrinę kompoziciją paskyręs Lietuvos kariuomenės savanoriams, kurie žuvo 1920 m., vaduodami bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą.
Paminklas Aleksoto kapinėse buvo iškilmingai atidengtas 1927 m., dalyvaujant keliems tūkstančiams žmonių, kun. Juozui Tumui-Vaižgantui, plk. Povilui Plechavičiui ir kt.
Pieta – tai dailės kūrinys, vaizduojantis Mariją su ant jos kelių gulinčiu nukankintu Jėzumi Kristumi. Anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, dar nėra žinoma, kada šis paminklas bus iškilmingai atidengtas, bet jau tvirtai galima pasakyti, kad "Pieta" bus atspari laiko ir atmosferos poveikiams. Mat skulptūra išlieta iš patvaraus polimero, panašaus į akmens masę, o paminklo originalas – iš degto molio, kuris suiro metų tėkmėje.
Naujausi komentarai