Įtempta dienotvarkė

Praėjusį sekmadienį gamtininko Tado Ivanausko sodyboje iškilo nedidelis šaulių miestelis su atskirais miegamaisiais pastatais ir mokymo klasėmis, su virtuve ir valgykla, su gyventojais ir meru. Pastarojo vaidmuo patikėtas atsargos kapitonui, neformaliojo ugdymo šaulių vadovui Aidui Žydeliui, o gyventojai, pirmadienio vakarą savo klegesiu užpildę Obelynę, – tai kiek daugiau nei šimtas 11–18 metų Kauno rajono moksleivių. Susidomėjimas stovykla, ant A.Žydelio, buvo labai didelis, todėl, jei būtų buvusi galimybė priimti visus norinčius, palapinėse spraustųsi ne šimtas, o kelis kartus tiek vaikų.

Kaip ir 2018-aisiais, realizuoti stovyklos idėją padėjo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės vadas Vytautas Žymančius su šaulių instruktorių komanda. Sumanymą palaikė ir palapines stovyklautojams skolino Kauno rajono savivaldybė.

"Yra lygiai mergaičių ir berniukų. Visi jie apgyvendinti štai čia", – sakė prie pirmosios palapinės stabtelėjęs A.Žydelis.

Ant lovų numestos kuprinės, miegmaišiai ir kilimėliai bylojo, kad praėjusią naktį čia miegojo keliolika berniukų. Stovyklos vadovas neabejojo, kad jau kitądien vaizdas čia bus kur kas geresnis, o vaikai, pirmąjį rytą kėlę šiek tiek prieš 6 val., įsibėgėjus savaitei, neskubės kilti iš lovų.

"Stovyklautojų laukia tikrai intensyvi dienotvarkė", – ją, anot šaulio, šiek tiek po 7 val. pradės rytinė mankšta, o užbaigs vakaro pasirodymai arba susitikimai su ypatingais kviestiniais svečiais.

Antradienį pas stovyklautojus buvo užsukęs karo kapelionas, vaikams piešęs tikrąjį kario portretą. Kitomis dienomis čia žadėjo atvykti KASP savanoriai, ugniagesiai, policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

Laukia naktinis žygis

Suskirstytų į penkis būrius stovyklautojų kiekvieną dieną laukia užsiėmimai, organizuojami pagal jaunųjų šaulių pirmosios pakopos programą.

"Pažintis su topografija, lauko technika, specialusis rengimas su virve, šaudymo ir rikiuotės pradžiamokslis. Visi užsiėmimai vyks po pusantros valandos, o grupės keisis rotacijos principu", – stovyklos vadovas stabtelėjo prie pirmosios grupės.

Nuo 9 val. ryto užgulę žemėlapius, vaikai mokėsi juos skaityti. Tuo pat metu antroji grupė rišo mazgus ir bandė įveikti medžiuose įrengtas kliūtis. Trečioji klausė paskaitos apie žygiavimą, ketvirtoji – apie saugų ir taiklų šaudymą. Paskutinė stovyklautojų grupė pievoje narstė instruktoriaus kuprinę.

"Ko reikia žygyje? Pirmiausia – miegmaišio. Tuomet – palapinsiaustės, kuri, esant reikalui, gali virsti saugia pastoge", – taip kalbėdamas, instruktorius Petras Kasperavičius ant žolės išrikiavo visą eilę daiktų.

Ko reikia žygyje? Pirmiausia – miegmaišio. Tuomet – palapinsiaustės, kuri, esant reikalui, gali virsti saugia pastoge.

Pradedant galvos apdangalais ir į mažus gniužulus susuktais atsarginiais drabužiais, baigiant nedideliu dujų balionėliu ir konservuoto maisto dėžute, galinčia pamaitinti bent du žmones. Liemenė su kasetėmis, kurią instruktorius Petras dedasi žygių metu, gali sverti iki 30 kg. Kone toks pats ir kariškos kuprinės svoris.

"Vadinasi, jei vidutinis karys sveria apie 65–70 kg, žygių metu jis tempia antrą žmogų", – klausydami instruktoriaus, stovyklautojai bandė įsivaizduoti, kaip su tokio dydžio kuprinėmis jiems pavyktų įveikti savaitės pabaigoje planuotą naktinį 18 km žygį iki Pyplių piliakalnio ir atgal.

A.Žydelis ramino – sunkių mantų ant kupros niekad nekraus, o ir minėtus kilometrus eis ne visi. Jaunesniems stovyklautojams teks įveikti tik pusę minėtos atkarpos.

Užsimanė į namus

Stovyklos vadovas vylėsi, kad po pažinties su pirmąja bent dalis stovyklautojų ateityje išbandys ir kitas pakopas. Jose esą kur kas sudėtingesnės užduotys ir daugiau disciplinos.

"Žinoma, stengiamės ir čia palaikyti tvarką. Juk šauliai – jaunieji karių broliai", – paklaustas apie taisykles, A.Žydelis patikino, kad jos čia galioja kaip ir kiekvienoje stovykloje.

Vaikai žino, kad reikia klausyti vadovų, gerbti savo draugus, nešiukšlinti aplinkos ir nesinaudoti telefonais. Mobiliuosius įrenginius surinkę pirmą stovyklos dieną, grupių vadovai juos išdalija tik vakarais ir tik trumpiems pokalbiams su namiškiais.

Nepaisantys stovyklos taisyklių turi atsakyti už savo elgesį. Kaip? Keli nusidėjėliai jau buvo pasodinti prie maišo su virvėmis, kurias reikėjo išpainioti, kiti kūrė eiles.

"Vaikai išradingi, smalsūs, motyvuoti. Žinoma, buvo tokių, kurie pasakojo, kad į stovyklą nenorėjo, apsiverkė. Manau, kad lūžis turėtų įvykti maždaug trečią stovyklavimo dieną. Jei iki tol neišvažiuos, sekmadienį jau nebenorės namo", – ta pati taisyklė, pasak šaulio, galioja ir kalbant apie maistą. Ne vienoje stovykloje buvęs A.Žydelis pasakojo, kad pirmą dieną grūdų košes vaikai valgo ne itin noriai, o trečią dieną paprašo antros lėkštės.

Aidas Žydelis

Nori būti šaulėmis

Šiuo metu LŠS priklauso apie 11 tūkst. narių. Kone 2 tūkst. vienija Kauno apskritis. Daugiau nei pusė šaulių – jaunieji. Pastarųjų esą galėtų būti ir daugiau, deja, nėra pakankamai suaugusiųjų ir jų jėgų skleisti LŠS idėjas.

"Nespėjame aplankyti visų mokyklų ir pabendrauti su visais norinčiaisiais, – Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas V.Žymančius neabejojo, kad tokios stovyklos – ne tik galimybė stiprinti šeimas, skiepyti patriotiškumą, bet ir puiki proga daugiau papasakoti apie šaulių gyvenimą.

Galimybė ateityje apsivilkti šaulio uniformą viliojo ne visus vaikus, vis dėlto dauguma kalbintųjų tikino po stovyklos rimtai pagalvosią apie ateitį LŠS. Antai, devintokė Giedrė pasakojo, kad po vidurinės norėtų studijuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, o iki tol savo jėgas svajoja išbandyti LŠS. Vedamos smalsumo, į stovyklą Obelynėje užsiregistravo ir moksleivės Danielė su Austėja. Merginos neslėpė, kad pirmos valandos čia pasirodė sunkios, todėl jos akimirką suabejojo savo pasirinkimu.

"Vakare jau galvojome kitaip. Čia tiek daug įdomios veiklos ir naujų pažinčių", – trijulė buvo įsitikinusi, kad laikas Obelynėje pralėks kaip viena diena, o išsiskirti su naujaisiais bičiuliais ir stovyklos vadovais bus gaila.