Po staigios Kauno kolegijos studentės mirties – bendramoksliai plūsta pas medikus

Sunerimo kelios dešimtys studentų

Pasak Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialisto Sauliaus Tvirbuto, laikotarpiu nuo šeštadienio iki antradienio gydymo įstaigoje jau lankėsi kelios dešimtys studentų, kurie mano turėję tiesioginį kontaktą su jauna staigios mirties ištikta moterimi.

„Pas mus jau kreipėsi apie 30 žmonių. Jie sunerimę dėl savo sveikatos būklės, nes sako, kad galimai turėjo tiesioginį kontaktą su studente, kuri naktį iš penktadienio į šeštadienį mirė ligoninėje. Atlikome jiems tyrimus ir paskyrėme antibiotikus profilaktikai. Taip pat rekomendavome susisiekti su šeimos gydytojais ir stebėti asmeninę sveikatos būklę“, – pasakojo S. Tvirbutas.

Kaip portalui antradienį sakė Kauno kolegijos Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Smiltė Juraitė, situacija yra nuolat stebima ir vertinama, kontaktuojama su medicinos įstaigomis.

„Šįryt į posėdį atvykęs Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas paminėjo, kad nerimaudami dėl sveikatos į juos kreipėsi apie 30 studentų, tačiau nei vienam iš jų nebuvo nustatyta meningokokinė infekcija“, – akcentavo ji.

Daugiau mirčių nefiksuota

Paklaustas, ar per pastarąjį laikotarpį nebuvo gauta daugiau informacijos apie atvejus dėl mirčių nuo meningokokinės infekcijos, Kauno klinikinės ligoninės atstovas taip pat tvirtino tokių žinių neturįs.

Primename, kad dar penktadienį paskaitose dalyvavusi Kauno kolegijos studentė mirė naktį iš penktadienio į šeštadienį. Ji greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pervežta iš Kauno klinikų į Kauno klinikinę ligoninę, ir suteikus skubią pagalbą, paguldyta į reanimaciją. Čia jos gyvybė užgeso nepraėjus nė dviem valandoms.

Kaip pirmadienį teigė S. Tvirbutas, žaibinė meningokokinė infekcija jau buvo išplitusi plačiu pacientės organizmo mastu.

Simptomai gali būti apgaulingi

Užkrečiamų Ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, meningokokinę infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija.

Susirgimas plinta oro lašeliniu būdu, todėl imlūs asmenys artimo kontakto metu gali užsikrėsti per kvėpavimo takus. Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų – pasireiškia karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas.

Pabrėžiama, jog užkrėsti meningokokine infekcija gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).

Gydymui naudojami antibiotikai, todėl susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. ULAC specialistų teigimu, meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. 

Esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kitoms panašioms priežastims, pavojus susirgti iškyla ir kitų amžiaus grupių žmonėms.