Tą penktadienį ir darė diskusijai sukviesti Kauno technologijos universiteto Europos instituto (KTU EI) organizuotos konferencijos „20 metų po „Nidos iniciatyvų“: kas toliau?“ dalyviai. Vytauto Didžiojo universitete vykusioje diskusijoje „Vakarai ir Rusija: kas toliau?“ dalyvavo  buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Ušackas, „Chatham House“ ekspertė Lilija Ševcova, Rusijos ir JAV strateginių tyrimų centrų mokslininkai – Rene Nubergas, Robertas Nurickas ir Sergejus Utkinas. Diskusiją moderavo „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantinas von Eggertas.

Vakarų ir Rusijos santykių raktas – Ukraina

Diskusijos metu, kaip esminis elementas santykiuose su Rusija išryškėja Ukraina. Jei ji bus sėkminga, tai patrauks Rusiją reformų link. Ir nors pritariama, kad Europos Sąjunga turėtų padėti Ukrainai, už pokyčius atsakinga tik pati šalis.

„Vakarai ar Europos Sąjunga nėra atsakingi už pokyčius Ukrainoje – šalis pati turi juos įvykdyti. Taip pat kaip iki šiol ukrainiečiai parodė, kad turi armiją ar laisvą spaudą, taip turi parodyti, kad turi ir jėgų pokyčiams“, - diskusijos metu kalbėjo R. Nubergas.

Rusijos strateginių tyrimų centrų mokslininkas Sergejus Utkinas papildomai pateikė truputį požiūrio iš vidaus: „Jeigu pasiklausytume ką Putinas pats kalba, jis tikisi, kad ilgainiui Rusija ir Ukraina suformuos tam tikrą sąjungą. O ar tai yra iš tikrųjų kuo jis tiki, yra didelis klausimas. Tačiau vykdomos politikos logika yra kitokia. Matome, kad svarbiausia buvo užimti Krymą ir jį pasilikti sau, kuo labiau atremti priešinimąsi, bet kartu ir pripažinti, kad visa kita prarasta.“, – sakė jis.

Vietoje pokyčių – budrumas ir prisitaikymas

S. Utkinas pridūrė, kad tikriausiai Rusija savo politikos greitu metu nekeis, ir tai komplikuoja santykius tiek su kitomis šalimis, tiek šalies viduje. „Dabar mes galime matyti tam tikrą nusivylimo lygį, kai kalbame apie Rusijos ir vakarų santykius. Kai iš Vakarų pusės girdime „Rusija turi keistis“, Rusijoje tai matoma kaip grąsinimas šalies stabilumui.“, – sakė jis.

Tačiau pokyčių nebuvimas nereiškia, kad dabartinė situacija yra nepakenčiama „Aš nematau Rusijos pasitraukimo greitu metu. Putinas turi savo planų, tačiau mes turime išlikti budrūs ir ištvermingi“, – sakė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas.

Diskusijoje iškeliami Vakarų ir Rusijos bendradarbiavimo galimybių aspektai, tokie kaip akademiniai mainai, ekologija, kultūra ir panašūs dalykai. Svarbiausia leisti Rusijai suprasti, kad Europos Sąjungos sankcijos Rusijai neatsiranda kaip nesusipratimas, jos yra labai konkrečios ir aiškios, todėl parodo, kad kontaktas nėra visiškai atviras ir palankus Rusijai, kad ir koks būtų bendradarbiavimas kitose srityse.

„Visa tai priklauso nuo to, kaip mes, Vakarai laikomės prieš Rusijos grėsmę. Svarbu, kad išlaikytume laisvą demokratiją sau, ir kaip pavyzdį kitiems.“, – sakė V. Ušackas.

Ne vien Europos Sąjunga

Kad ir kokios būtų diskusijos, svarbu suprasti, kad pasaulis nėra tik Europos Sąjunga ir Rusija. Viena šalis, kuri yra labai svarbi Rusijai yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

R. Nurickas, JAV strateginių tyrimų centro mokslininkas, sako, jog yra scenarijų, kuriuose Rusija ir JAV norėtų bendradarbiauti, tačiau pasitikėjimo liko mažai. Nors daug daugiau komplikuotumo buvo prieš išsirenkant naują prezidentą.

„Donaldas Trumpas kartu ir džiaugiasi ir skundžiasi santykiais su Rusija. Tačiau kartu jis turi daug daugiau laisvės priešiškiems Rusijai veiksmams, todėl gali sakyti ką nori. Santykiai, arba jų kaita yra neizoliuotas, tačiau ilgas ir sunkus procesas“, – sakė R. Nurickas.

Kas toliau?

Svarbu, kad patys Vakarai turėtų savo strategiją ir politiką, kokių santykių su Rusija nori, ko tikisi iš jos ir kaip ją traktuoja. „Rusai nori pokyčių. Problema tame, kad jie nežino, kokių pokyčių nori. Atvira Rusija yra galima, tačiau taip pat galima ir uždara Rusija“, – diskusiją apibendrino Lilija Ševcova. Tačiau pridurė, kad ir Vakarams trūksta konkretumo.