Pustuštė mokykla – negerai, tačiau savivaldybei kliūva ir tos mokyklos, į kurias kauniečiai veržte veržiasi ir kurioms dėl vaikų trūkumo jaudintis nereikia. Keista, bet populiarioms mokykloms bus liepta sumažinti vaikų skaičių ir net atlaisvinti patalpas.

Pagal vieną kurpalių

Savivaldybės parengtame bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. plane keturioms Kauno mokykloms nurodyta per ketverius metus gerokai sumažinti mokinių skaičių. Pastaruoju metu tik ir kalbama, kad mokyklose drastiškai mažėja mokinių ir įstaigas tenka jungti ar net uždaryti, todėl toks savivaldybės užmojis šokiruoja.

Gerokai per tūkstantį mokinių turinčioms J.Grušo meno gimnazijai, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui ir "Vyturio" gimnazijai teks pasistengti, kad šiose ugdymo įstaigose mokytųsi po 900 vaikų. Itin populiariai Senamiesčio progimnazijai, kurioje dabar mokosi 651 mokinys, iki 2020-ųjų mokinių skaičių teks sumažinti kone perpus.

Atrodo, kad tokie bandymai dirbtinai reguliuoti mokinių srautus padės išgyventi toms mokykloms, kurios nesugeba privilioti mokinukų.

Tebelaukia diskusijų

"Vyturio" gimnazijos direktorė Aleksandra Bancevičienė neslėpė kol kas neturinti aiškių atsakymų, kodėl jų mokyklai teks mažinti mokinių skaičių.

"Kol kas priežasčių man niekas nepaaiškino. Nebent tai, kad mūsų mokykla didelė, o kitoms mokykloms trūksta mokinių", – svarstė populiarios Kauno mokyklos vadovė. Atrodo, kad šis motyvas gali būti esminis, tačiau negi "Vyturio" gimnazijos problema, kad kitoms mokykloms trūksta mokinių?

"Tikrai ne mūsų bėda. Mūsų bendruomenė irgi nesuvokia. Po ketverių metų numatoma mus sutalpinti į vieną pastatą", – užsiminė A.Bancevičienė.

"Vyturio" gimnazija – viena iš miesto mokyklų, kuriai vaikų dirbtinai ieškoti nereikia. Šiuo metu dviejuose greta esančiuose gimnazijos pastatuose mokosi 1 219 vaikų: pradinukai – viename, vyresnieji – kitame. Savivaldybė užsimojo per ketverius metus visus "Vyturio" gimnazijos mokinius sutalpinti į pagrindinį pastatą, kuris pritaikytas 700 mokinių, o tą, kuriame mokosi pradinukai, atlaisvinti. "Šioje mokykloje visada mokėsi ne mažiau kaip 1 000 mokinių. Kodėl reikia atlaisvinti pradinukų pastatą, aš neinformuota", – stebėjosi gimnazijos vadovė. Ji viliasi, kad su gimnazijos bendruomene dar bus diskutuojama apie perspektyvas.

Pasiteiravus, kur slypi paslaptis, dėl kurios daug kauniečių renkasi būtent "Vyturio" gimnaziją, direktorė sakė, kad tam įtakos turėjo kryptingas gimnazijos darbas. "Siekėme gimnazijos statuso, bendruomenė labai susitelkusi, ir stengsimės to neišbarstyti. Tėvai pripažįsta, kad gimnazijos aplinka saugi, gera atmosfera, kryptingas meninis ugdymas – turime muzikos skyrių, kuris skirtas ne tik mūsų, bet ir kitų mokyklų mokiniams. Mokykloje vaikai gali būti užimti iki 20 val. vakaro ir ekonominis efektas tikrai yra", – pasidžiaugė A.Bancevičienė, tačiau savivaldybės planai leidžia manyti, kad sėkmingas mokyklos darbas patinka ne visiems.

Kaip tai padaryti?

J.Grušo meno gimnazijoje mokosi 1 207 mokiniai. Šios įstaigos direktorė Nijolė Šimienė prisipažino dar negirdėjusi, kad reikės sumažinti mokinių skaičių iki 900, tačiau užsiminė, kad kalbų apie tai būta ir anksčiau.

"Kaip tai padaryti, jeigu ši įstaiga yra paklausi? Mes dirbame pagal savitą sistemą su meno pakraipa ir akredituota programa. Jeigu plane yra toks dalykas, gal būsime kviečiami pokalbio", – svarstė J.Grušo meno gimnazijos vadovė.

Pasak N.Šimienės, nuoseklus darbas padėjo pasiekti, kad dabar gimnazijai nereikia papildomos reklamos ir ji paklausi. Ir šiemet jau gauta daug prašymų priimti vaikus į gimnaziją, tačiau kol kas laukiama savivaldybės sprendimų, kiek klasių bus leista komplektuoti.

"Kai dirbtinai įsikišama, jau yra negerai, bet manau, kad per ketverius metus mes natūraliai pasieksime tą planuojamą skaičių", – pridūrė J.Grušo meno gimnazijos direktorė.

Pirmenybė – kokybei

"Tai bendras, o ne prievartinis susitarimas", – tikino KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas ir pabrėžė nematantis nieko blogo, kad savivaldybės planuose numatytas ženklus mokinių skaičiaus mažinimas jo vadovaujamoje įstaigoje.

Šioje inžinerijos kryptį pasirinkusioje mokykloje mokosi 1 128 mokiniai, yra 40 klasių. Pasak direktoriaus, mokinių mažinimo planas jau aptartas ir su mokyklos taryba, ir su bendruomene.

"Aš, kaip vadovas, esu įgaliotas ieškoti būdų, kaip gerinti ugdymo kokybę. Esant tiek mokinių ir tiek klasių komplektų, sudėtinga sudaryti tvarkaraštį, kartais jis būna nepatogus. Esame susidėlioję tokį planą ir visiškai pritariame steigėjui, kad per ketverius metus mums reikėtų sumažinti mokinių skaičių, ir esame raštu nurodę, kad jis būtų mažesnis nei 1 000", – dėstė D.Žvirdauskas. Anot jo, per ketverius metus planuojama sumažinti mokinių keturiomis klasėmis, dėl to bus patogesnis pamokų tvarkaraštis, mokiniams – saugiau.

Ši mokykla yra pirmoji Kaune ir Lietuvoje specializuota inžinerinio ugdymo gimnazija – licėjus, tačiau mokinukų antplūdžio sulaukusi įstaiga apie plėtrą kol kas negalvoja. "Turime pasiekti nepriekaištingą kokybę viduje, ir tik tada svarstyti apie plėtrą. Supraskite, kaip specializuota inžinerinio ugdymo mokykla dirbame tik metus. Reikia rimtai padirbėti bent ketverius penkerius metus. Turime susivokti, kaip viską daryti maksimaliai kokybiškai: kad ugdymas būtų šiuolaikiškas, modernus, atitiktų bendrąsias ir specializuotas inžinerines programas, pagal kurias mes dirbame. Su kiekiu kokybės nepasieksime. Mokinių ir klasių komplektų skaičius dabar tikrai yra per didelis", – įsitikinęs licėjaus vadovas.

Apie išskirtines sąlygas

Savivaldybės specialistai tikina, kad siūlymas apsispręsti dėl mokinių skaičiaus mažinimo kilo diskusijose – esą to reikia siekiant sukurti optimalias sąlygas mokyklose besimokantiems vaikams.

"Mokyklose yra reikšmingų skirtumų tarp mokinių skaičiaus ir atitinkamai vienam moksleiviui tenkančio patalpų ploto. Keturios įstaigos iš tikrųjų turi didelį mokinių skaičių, ir vadovai pripažįsta, kad optimalus skaičius, kai mokytojas pažįsta mokinį ir nėra kamšaties, yra apie 900 mokinių", – aiškino savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika ir pridūrė apie tai kalbėjęs su KTU inžinerijos licėjaus direktoriumi, kuris esą palaiko mokinių skaičiaus mažinimo idėją.

"Sakykime, panašiuose pastatuose Šv.Pranciškaus gimnazijoje ir KTU inžinerijos licėjuje vienu atveju yra apie 1 200 moksleivių, kitų atveju nėra net 600. Skaičius skiriasi dvigubai", – palygino V.Mažeika.

Jeigu pastatai panašūs, o taip drastiškai skiriasi mokinių skaičius, gal mokyklos administracija ir pedagogai kažkaip ne taip dirba, jei vaikai nesiveržia į tą ugdymo įstaigą?

"Nenorėjau paminėti Šv.Pranciškaus gimnazijos kaip blogo pavyzdžio. Mokyklos patrauklumą iš dalies lemia tie veiksniai, kurie yra pačioje mokykloje, ir geografinė padėtis. Trečias veiksnys – vadinamoji ištisinė struktūra nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Labiausiai perpildytos tos mokyklos, kurios komplektuoja pirmas–dvyliktas klases, kadangi jos turi išskirtines sąlygas", – įsitikinęs Švietimo skyriaus vedėjas.

Kitų dar nemažina

Peržvelgus savivaldybės pateikiamus skaičius matyti, kad perpildytos Kaune ir kai kurios pradinės mokyklos, ir kai kurios keturmetės gimnazijos: "Varpelio", Suzukio, Panemunės P.Mašioto, "Ryto" pradinės, mokyklos-darželiai "Rūtelė", "Šviesa", taip pat Saulės, S.Dariaus ir S.Girėno, J.Jablonskio, VDU "Rasos" gimnazijos. Ne paslaptis, kad dažniausiai tos, kurios yra užsitarnavusios gerą vardą. Joms kol kas savivaldybė oficialiai neliepia susispausti.

"Pradinėse mokyklose turėtų būti atkreiptas dėmesys į mokinių skaičių klasėse. Yra normatyvai, numatantys, kad pradinėse klasėse gali būti iki 24 mokinių. Susiduriame su situacija, kad ne tik mokykla perpildyta, bet ir klasės perpildytos. To tikrai nesinorėtų", – aiškino V.Mažeika.

Vis dėlto, kaip kauniečius priversti vesti savo vaikus į pustuštę mokyklą, kuri jiems nepatinka, ir primygtinai nesirinkti tos, kuri jiems patraukli dėl įvairių priežasčių? Misija atrodo neįmanoma, tačiau savivaldybė laikosi kitokios pozicijos.

"Tėvai turi teisę pasirinkti ugdymo įstaigas. Visų pirma yra garantuota teisė patekti į tą švietimo įstaigą, kuri aptarnauja priskirtą mikrorajoną, o Kauno mieste mokyklų yra daug daugiau negu šios keturios perpildytos. Ir nėra tiek jau daug tų, į kurias kažkaip dirbtinai reikėtų kreipti moksleivius. Priešpriešos čia neįžiūrėčiau. Jau ir mus pasiekė informacija, kad mokyklos, kuriose yra 1 200–1 300 mokinių, per pertraukas sudėtinga pavalgyti, triukšmingumas yra kito lygio ir tuos didelius srautus suskirstyti į klases darosi sudėtinga", – mokyklų, kuriose mokosi per daug vaikų, trūkumus įžvelgė V.Mažeika.

Priminus, kad tokias mokyklas tėvai renkasi savo noru, Švietimo skyriaus vedėjas neatlyžo: "Renkasi, bet, pavyzdžiui, į penktą klasę priimdami tuos vaikus, mes bloginame mokykloje jau besimokančių vaikų sąlygas."

Rūpi tik skaičiai

Keistą argumentą V.Mažeika pateikė ir dėl užmojų "Vyturio" gimnazijos mokinius sutalpinti viename pastate ir atlaisvinti pradinukams skirtą statinį.

"Kadangi Kauno mieste gyventojų mažėja, mažėja mokinių, atitinkamai norima sistemoje sumažinti ir pastatų skaičių. Kadangi tame rajone šalia "Vyturio" gimnazijos yra pakankamai mokyklų, kuriose vaikai gali mokytis normaliomis sąlygomis renovuotuose pastatuose, toks siūlymas ir suformuotas", – valdiškai išdėstė savivaldybės atstovas.

Dar kartą priminus, kad vis dėlto tėvai savo vaikus leidžia į jiems patinkančias mokyklas, užuot rinkęsi bet kurią pustuštę ugdymo įstaigą, V.Mažeika kalbą pasuko kita linkme.

"Aš kitaip kelčiau klausimą: jeigu yra komplektuojama po dvi klases nuo pirmos iki dvyliktos, jau turime 24 klasių komplektus ir apie 720 mokinių. O keturmetė gimnazija, komplektuojanti po tris klases, net ir būdama patraukli, sukomplektuoja dvylika klasių ir turi 360 mokinių. Drįsčiau teigti, kad šiuo atveju nereikia būti ir ypač patraukliam, kad surinktum tą mokinių skaičių. Pati mokyklos struktūra nuo pirmos iki dvyliktos klasės dažnai yra to didelio mokinių skaičiaus priežastis. Paskui ta ilgoji gimnazija į devintą klasę priima savo buvusius aštuntokus, bet gimnazija turėtų priimti mokinius iš viso miesto, ne tik buvusius savo moksleivius. Šie niuansai yra gana svarbūs", – dėstė Švietimo skyriaus vedėjas.

Kur sutalpins uždarę?

Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla vaikų trūkumu ir populiarumo stoka niekada nesiskundė, tačiau nuspręsta šią mokyklą uždaryti dėl esą prastų sąlygų pastate. Jau ne kartą švietimo reikalus tvarkantys savivaldybės specialistai tikino, kad šios pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai bus perkelti į Žaliakalnio ir Vinco Kudirkos progimnazijas.

"Kauno diena" jau rašė apie tai, kad Žaliakalnio progimnazijoje įrengiamos iki šiol nenaudotos patalpos, kad vaikams iš Vinco Bacevičiaus pradinės būtų kur mokytis. Vinco Kudirkos progimnazija jau dabar turi gerokai daugiau vaikų, nei apskaičiuota mokyklos pastatui. Atidžiau įvertinus šioje ir Žaliakalnio progimnazijose besimokančių mokinių skaičių, akivaizdu, kad abi progimnazijos nėra pajėgios priimti visus pradinukus iš Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos.

"Vinco Bacevičiaus pradinėje ir apskritai Žaliakalnyje situacija yra tokia, kad šiose mokyklose pirmiausia turėtų būti aptarnaujami rajono vaikai. Vinco Bacevičiaus mokykloje, Vinco Kudirkos ir Žaliakalnio progimnazijose mokosi daug ir ne mikrorajono vaikų", – sakė V.Mažeika.

Negi savivaldybė pasistengs, kad tėvai, atvažiuojantys dirbti į centrą, nevežtų savo vaikų mokytis čia esančiose mokyklose?

"Ne, nesistengsime, bet pagal Švietimo įstatymą privalome garantuoti vietas čia gyvenantiems vaikams, o jeigu yra laisvų vietų, pagal ministro nustatytą tvarką gali būti priimami vaikai iš kitur", – tikino Švietimo skyriaus vedėjas.