Ilgai vargina kosulys

Kauno klinikinės ligoninės vaikų pulmonologės Dalios Steponavičienės teigimu, Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae bakterijų sukeltų plaučių uždegimų šiuo metu diagnozuojama panašiai kaip kiekvienais metais. "Rudens ir žiemos sezonu prasideda ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos, o paskui – ir bakterinės infekcijos. Mokyklų kolektyvuose tarp vaikų labai dažnai plinta mikoplazminė infekcija. Tai sukelia didžiulius nemalonumus vaikams ir tėvams. Pradžioje ji pasireiškia virusinės infekcijos požymiais, sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataru, kosuliu. Nežinau, kokia padėtis yra toje mokykloje, kurios tėvai sunerimę. Karantiną reikėtų skelbti, jei mažiausiai trečdalis vaikų sirgtų", – sakė gydytoja. Pasak jos, mikoplazminė ir chlamidinė infekcijos nėra labai pavojingos, tačiau jomis sergant dažnai ilgai užsitęsia kosulys. Jis būna varginantis, draskantis, sunkiai atsikosėjama.

Tokios situacijos, kad dėl mikoplazminės ar chlamidinės kvėpavimo takų infekcijos reikėtų skelbti karantiną, per 40 metų mano darbo stažą nebuvo.

"Tai labai dirgina suaugusiųjų ausis – baisu, kai vaikas kosti, kosti ir kosti. Tačiau to kosulio labai stipriai bijoti nereikia, nes kosulys apsaugo mūsų kvėpavimo takus nuo susidariusio sekreto, įkvėptų dulkių ir panašiai. Lygiai taip pat kosulys apsaugo nuo bakterinio ar virusinio uždegimo sukelto sekreto – taip tas sekretas lengviau pasišalina ir tampa lengviau kvėpuoti", – pasak gydytojos, tokį kosulį reikėtų drėkinti: gerti daug skysčių, vartoti įvairias vaistažolių arbatas (rugiagėlių, čiobrelių, vaistinėse būna ir specialių arbatų mišinių) arba daryti inhaliacijas su jūros arba paprastos druskos tirpalu. Visa tai palengvina kosulį.

Skiriami specialūs antibiotikai

Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae bakterijas sunaikina tik tam tikros grupės antibiotikai. Tačiau ir jais negydant, gydytojos teigimu, po 6–8 savaičių, per kurias kankina kosulys, minėta bakterinė infekcija dažnai praeina savaime. "Turbūt nėra Lietuvoje suaugusio žmogaus, kuris nebūtų persirgęs mikoplazmine ar chlamidine kvėpavimo takų infekcija. Šios bakterijos nebūtinai turi sukelti plaučių uždegimą. Jos gali sukelti tracheitą, kitus viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, sinusitą", – vardijo D.Steponavičienė.

Dalia Steponavičienė. Asmeninio arch. nuotr.

Ar gydant minėtų bakterijų sukeltas kvėpavimo takų infekcijas reikia skirti antibiotikus, sprendžia šeimos gydytojas arba pediatras. Jei jiems neaišku, pasitelkiamas vaikų pulmonologas. "Nustatyti plaučių uždegimą atliekami papildomi tyrimai: atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą reikėtų įvertinti, ar yra plaučių uždegimo požymių. Imunologiniais kraujo tyrimais nustatoma, ar tai sukėlė mikoplazminė ar chlamidinė infekcija", – gydytojos teigimu, šį tyrimą galima atlikti ne anksčiau kaip po savaitės nuo ligos pradžios, nes tik per tokį laiką susidaro antikūnai. – Vis dėlto sergant įprastiniu plaučių uždegimu, sukeltu pneumokoko arba streptokoko, būna ryškūs uždegiminiai pakitimai kraujyje. O sergant mikoplazmos ir chlamidijos sukeltais plaučių uždegimais, nebūna ryškių pakitimų kraujyje. Tokiu atveju tik gydytojas gali spręsti, ar reikia gydyti antibakteriniais vaistais, kurie veikia ir mikoplazmas, ir chlamidijas."

Turbūt nėra Lietuvoje suaugusio žmogaus, kuris nebūtų persirgęs mikoplazmine ar chlamidine kvėpavimo takų infekcija.

Nebūtinai prasideda uždegimas

Pasak gydytojos, kaip sunkiai vaikas sirgs, priklauso nuo jo imuniteto. "Vieno vaiko organizmas kovoja taip, kad plaučių uždegimas neišsivysto – infekcija praeina su peršalimo simptomais, o kurio imunitetas silpnesnis, tam gali ir plaučių uždegimas išsivystyti. Tačiau tokie atvejai nėra dažni. Tokios situacijos, kad dėl mikoplazminės ar chlamidinės kvėpavimo takų infekcijos reikėtų skelbti karantiną, per 40 metų mano darbo stažą nebuvo. Tiesa, viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų šiuo metu nustatome nemažai. Jau nustatome ir A tipo gripo viruso atvejų, – sakė D.Steponavičienė ir ragino skiepytis nuo gripo. – Būtina skiepytis, jei norime išvengti komplikacijų: plaučių uždegimo ir kitų."

Pasak vaikų pulmonologės, kaip gripo komplikacijos gali pasireikšti ir mikoplazminė bei chlamidinė infekcijos. Šias infekcijas sukeliančiomis bakterijomis užsikrečiama rečiau nei virusais. "Bakterinės infekcijos nėra tokios lakios kaip virusinės. Gripo virusas yra labai lakus, o Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae bakterijas mes galime ir nuolatos turėti savo nosiaryklėje, tačiau, jei imunitetas stiprus ir nėra jokio sutrikimo gleivinėje, nesame užsikrėtę jokia virusine infekcija ir esame geros fizinės būklės, tai mums nesukels jokio pavojaus. O jei prisideda virusas ir imunitetas nusilpęs ar žmogus pervargsta, gali pasireikšti ir liga", – aiškino D.Steponavičienė. Jos teigimu, didelis procentas suaugusiųjų šias infekcijas galime būti pernešioję nežinodami, kad jomis sergame. "Prisiminkite save vaikystėje ar paauglystėje, kai jūs labai ilgai kosėjote ir labai sunkiai sekėsi pasveikti. Ir, jei jūs nenaudojote tam tikros grupės antibiotikų, tas kosulys tęsėsi ilgai", – užsiminė vaikų pulmonologė.

Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae bakterijos labiausiai paplitusios tarp mokyklinio amžiaus vaikų, rečiau sutinkamos tarp ikimokyklinukų ir mažesnių.

Komentaras

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė:

Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojamas nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimas arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Tai apibrėžta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. Karantiną atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka rekomenduoja skelbti NVSC specialistai.

Traktuoti protrūkius ar epidemijas galima tik priklausomai nuo to, kokia informacija apie užkrečiamąją ligą gaunama iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įvertinus, ar tai staigus ir neįprastai didelis užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar teritoriją.

Teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtintas užkrečiamųjų ligų, registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas, apie kurias informaciją gydantis gydytojas, įtaręs arba nustatęs susirgimą, privalo pateikti NVSC. Įvertinus gautus duomenis gali būti organizuojama ir atliekama atitinkamos užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinė diagnostika.

Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae sukelti plaučių uždegimai neįeina į ligų, dėl kurių skelbiamas karantinas, sąrašą. Chlamidijos ir mikoplazmos yra atipiniai sukėlėjai ir jų sukeliami plaučių uždegimai nėra tos užkrečiamosios ligos, dėl kurių yra taikomos priešepideminės priemonės kolektyvuose ir būtų skelbiamas karantinas.