Kiekvienas ginklas turi savo paskirtį ir prieš įsigyjant ginklą reikia žinoti, ką jūs su juo ketinate daryti.

Makarovo pistoletas

Nors savo kategorijoje ir klasėje šis ginklas yra pakankamai geras, aš jo nevertinu kaip gero ginklo. Tai – Tarybų Sąjungos pats populiariausias ginklas, kurį turėjo milicija, kariuomenė ir kiti vadai. Tai nėra tikras rusų gamybos ginklas – jis, kaip ir daugelis rusiškų dalykų, nukopijuotas „Walther“ pistoletas, kuris šiek tiek perdarytas ir pritaikytas rusams. Tai yra kompaktinės klasės pistoletas, kurį visada patogu nešiotis su savimi. Jį galima nešiotis tiek prie šono, tiek po drabužiais, tiek kišenėje, nes pistoletas neužima daug vietos. Ginklas – pakankamai plonas, nėra sunkus. Šoviniai – 9 (kulkos skersmuo) x 18 (šovinio ilgis) milimetrų. Dėtuvėje telpa aštuoni šoviniai – pakankamai mažai, bet, kaip kompaktinės klasės pistoletui – gerai. Jeigu būčiau rinkęsis pirkti kaip kompaktinės klasės pistoletą, aš, greičiausiai, būčiau rinkęsis „Sauer P230“, kuris yra panašaus dydžio, bet smagesnis, patogesnis ir geresnis.

Kodėl pirkau šį? Todėl, kad jis yra žiauriai pigus – mokėjau gal 250 eurų. Jis yra geras, apynaujis, mažai šaudytas ir mažai dėvėtas. Matomai šis ginklas buvo kažkokio karininko, nes visas jo nudėvėjimas yra priekyje nuo kišimo į dėklą (grįžta, dedasi pistoletą į stalčių, o kai turi kažkur išvažiuoti, dedasi ginklą atgal į kišenę). Rankena – nedaug apdėvėta, vamzdis apynaujis. Mažiausia Makarovo pistoleto kaina, kurią teko matyti – 88 eurai. Net žiebtuvėlis, kuris atrodo kaip Makarovo pistoletas, kainuoja brangiau. Šoviniai taip pat labai pigūs. Taigi, jeigu tikslas kažkur pašaudyti, pasitreniruoti – labai neblogas ginklas. Bet man jis ne itin patinka, nes šiuo ginklu nelabai lengva pataikyti, galingumas mažas, šovinys silpnas. Yra ir civiliziniai Makarovo pistoletai, kuriuose ginklo galia dar labiau pamažinta, dėtuvė padidinta iki dvylikos šūvių, rankena pastorinta, bet kalibras – 380ACP, kitaip tariant 9x17, jis dar silpnesnis.

„Sig Sauer P226“

Mano mėgstamiausias ginklas, kurį pirkau savigynai „full size pistols“ dydžio „Sig Sauer P226“. Aš jį truputį patobulinau – jo briaunos buvo plastikinės, aš uždėjau medines, nes man taip tiesiog gražiau atrodo. Šis pistoletas yra gerokai didesnis ir sunkesnis nei pirmasis. Dėtuvėje telpa 15 šovinių, Makarovo pistolete – aštuoni. Jis yra didelis, sunkus pistoletas, juo lengva pataikyti, nes atatranka maža. Aš su juo tikrai neblogai šaudau ir jis yra patogus. Šio ginklo minusas – gremėzdiškas, didelis. Prisidėjus prie šono – varžo, o po drabužiais matosi. Tokį ginklą nėra patogu nešiotis. Šio ginklo šovinys aukštesnis nei Makaravo, parako į jį telpa daugiau, todėl jis automatiškai yra galingesnis. Šie ginklai yra skirti savo, kaip asmens, apsaugai. 

Lygiavamzdis šautuvas

Jeigu šausite šiuo šautuvu pripildytu druskos – žmogus tikrai daugiau neateis, nes jis turės upelyje tą veidą mirkyti.

Kitas dalykas – jeigu negalvojate kariauti, nesiruošiate karui, tuomet jums reikės apsaugoti savo turtą. Namui, butui apsaugoti geriausiai tinka lygiavamzdis šautuvas. Jis yra galingas, pigus – aš už šį šautuvą mokėjau 130 eurų, aišku jis yra dėvėtas, pistoletinė rankena, vietos daug neužima, į dėtuvę telpa, berods, septyni šoviniai. Imant bet kokį kitą galingą ginklą, šaudant patalpose yra pavojinga, nes nuo sienos atšoka rikošetas, gali sužeisti patį šaulį ar nenorimus sunaikinti asmenis. Jeigu ginklas yra galingas (pavyzdžiui, šarvamušio kulka), jis daugiabučio sieną gali pereiti kiaurai ir sužeisti žmones, kurie yra už sienos. Tuo tarpu lygiavamzdis šautuvas per sienas kiaurai neina, jis galingas ir patogus šaudyti mažais atstumais, kai priešininkas yra netoli ir jį reikia greitai neutralizuoti, nes jis šauna didelį debesį šratų. Tas debesėlis arti nėra labai didelis, bet pavyzdžiui, dešimties metrų atstumu nuo šūvio tas debesis yra nemažas.

Pradinis šratų greitis yra nedidelis, jie šauni netoli, nėra taiklūs, jie paskrenda keliasdešimt metrų ir krenta. Bet, pavyzdžiui, patalpose, kur yra maži atstumai, mažos erdvės – didelis garsas, todėl efektyvu išgąsdinti. Galima net dėti garsinius šovinius, galima išvis įdėti šovinį be šratų, pripildyti vamzdį druskos ir šauti tiek į minkštąją, tiek į veidą – žmogaus nei nušausite, nei sunaikinsite. Bet antrą kartą jis tikrai neateis – prižadu. Jeigu šausite šiuo šautuvu pripildytu druskos – žmogus tikrai daugiau neateis, nes jis turės upelyje tą veidą mirkyti. 

Jeigu matote kažkur koridoriuje, kad link jūsų ateina ginkluoti 3-4 žmonės, išlendate iš kampo, pokšt, vienu šūviu praktiškai visus neutralizuojate. Šoviniai pigūs, leidimą gauti nesunku. Jeigu šį ginklą registruojate kaip skirtą turto apsaugai, jūs jo iš namų išsinešti negalite (nebent nusivežti pašaudyti į šaudyklą). Jeigu registruojate kaip medžioklinį – su juo galite tik medžioti, bet tuomet savigynai teoriškai naudoti negalite.

„Tikka T3 CTR compact tactical rifle“

Kitas ginklas, skirtas turto apsaugai dideliais atstumais, 308 kalibro, taiklaus šaulio ginklas „Tikka T3 CTR compact tactical rifle“. 7,26 milimetro skersmens kulka, 51 milimetro ilgio šovinys. Yra toks suomių ginklų gamintojas „Sako“, pigesnis brendas yra „Tikka“. „Sako“ gamina karinį snaiperių ginklą „Sako TRG“, kurį naudoja ir Lietuvos kariuomenė. Pigesnis atitikmuo, skirtas civiliams, „Tikka T3 tactical“. Jis yra identiškas tam kariniam ginklui, tik buožė – paprastesnė. Aš rinkausi kitą jo versiją, t. y. „Tikka T3 CTR“, tai yra tas pats tacticlas, tik – compact. Tiesa, vamzdis čia yra nerūdijančio plieno, aš jį nudažiau juodai – man taip gražiau atrodo. Ant jo dedasi optika, aš dabar užsidėjęs conus pro optiką, kuri didina nuo 10 iki 40 kartų. Yra paralaksas, pašvietimas, galima šaudyti prietemoje.

Atstumą visada reikia nusimatyti, kad būtų galima pasidaryti optikos korekcijas ir šauti ne ten, kur aš matau taikinį, o truputį aukščiau.

Ginklas gale turi kompensatorių, tai šiek tiek mažina atatranką, nukreipia dalį šūvio energijos, kuri išeina iš vamzdžio, atgal, kad ginklą truktelėtų į priekį ir atatranka jo taip stipriai nestumtų atgal. Taip pat spaudžia ginklą prie žemės, nes šūvio metu jis šiek tiek pašoka. Todėl su juo šaudyti patogiau, yra išskleidžiamos kojelės. Aš su šiuo ginklu esu pataikęs į taikinį 40x40 dydžio gongą, iš kilometro atstumo, iš trečio šūvio. Trečias šūvis buvo taiklus. Tiesa, šaudžiau su pagalba, ne pats vienas, o su korektorium, kuris žiūrėjo, kur krenta kulka ir sakė man „reikia 20 centimetrų į kairę, paskui – į dešinę“. Ginklas turi kaip ir karinio versijoje, dešimties šovinių dėtuvę. Šiaip jį reikėtų registruoti kaip sportinį ginklą, ne kaip medžioklinį, nes pastarųjų dėtuvės yra ribojamos iki trijų. Po kiekvieno šūvio ginklą reikia pertaisyti iš naujo, todėl jis yra taiklesnis, nes nėra jokių judančių detalių, kaip pavyzdžiui, pistoleto spyna persitaiso, juda, išklimba tarpukai. Čia įsistato šovinys tiesiai į vamzdį, užsifiksuoja – šūvis. Jokio judesio papildomo nėra.

Patarimas – aš esu pasidaręs lenteles, pavyzdžiui, kiek man reikia atsukti optiką pagal atstumą iki taikinio. Jeigu iki taikinio 200 metrų, aš turiu prasukti per du MOA – tai yra kampinės minutės skaičiavimo optikos, nes kulka krenta. Šūvio metu reikia truputį kelti aukščiau virš taikinio jeigu didelis atstumas, nes kulka anksčiau ar vėliau nukrenta.

Kita lentelė – atstumo nustatymui pagal optikos esančius taškelius. Pasižiūriu, kiek užima taškelių žmogaus galva ir pagal tai nusistatau už kokio atstumo yra taikinys ir paskui optiką gali pasireguliuoti. Trečioji lentelė – formulė, kuri užrašyta, kad nepamirščiau apskritai pasiskaičiuoti atstumo. Atstumą visada reikia nusimatyti, kad būtų galima pasidaryti optikos korekcijas ir šauti ne ten, kur aš matau taikinį, o truputį aukščiau.

Kalašnikovo automatas

Kodėl aš jį įsigijau? Šiaip, kaip šturmo ginklas, man labiau patinka AR bazės ginklai už šiuos AKA bazės ginklus. AKA, aišku, yra patikimesni, bet kalibras 762x39 man nelabai patinka, šoviniai dideli, sunkūs, jų kaunamoji galia nėra tokia didelė, kad būtų verta tampytis tokį didelį svorį. AR ginklų aš dar neturiu, reikia rasti tinkamą, kuris man patiktų ir turėti pasitaupius pinigų, nes normalūs AR'ai kainuoja 1,5-2 tūkst. eurų. AKA bazės ginklai, jeigu kalbant apie visokius lenkiškus, vengriškus, tai juos galima nusipirkti už 700-800 eurų. Šis mano Kalašnikovas yra 1966 metų, tai yra tikras karinis ginklas, kuris yra demilitarizuotas (padarytas taip, kad nešaudytų serijomis). Šiaip čia yra ne AKA47, o AKMN ginklas, kuris dar turi ir šoninį tvirtinimą optikai. Aš jį pirkau dėl to, kad tai yra istorinis, karinis ginklas. Aš negalėjau atsispirti, nes jo kaina buvo tikrai labai maža. Žmogus, kuris pardavė, manau dabar gailisi, kad tai padarė, kai pamatys šitą mano įrašą. Bet aš žinokit jį nupirkau... ai, nesakysiu už kiek. Tiesiog žinokit, kad tokį galima nusipirkti už tūkstantį eurų be optikos. Optika čia yra rusiška karinė PSO1, senesnis modelis, dar ta karta, kuri turėjo akutę, kur galima perjungti rėžimą.

Su šita optika dar galima atskirai matyti snaiperius. Galima matyti optiką, kuri naudoja infraraudonųjų spindulių pašvietimą. Pavyzdžiui, naktį nieko nesimato, persukus optiką ji fiksuoja tik infraraudonuosius spindulius. Ši optika papildomai kainavo, berods, 350 eurų. Su tokiais ginklais ypač kariaujama Afrikoje, bet jis nėra labai patogus, nes didelis, sunkus, medinis. Aišku, jis yra patikimas, jį sulaužyti labai sudėtinga. Dėtuvėje 30 šovinių, kaip ir daugumos karinių ginklų. Bet aš visgi prioritetą duočiau AR bazės ginklui.

SVD ginklas

Dar vienas ginklas, kuris taip pat yra istorinis, ir aš jį turiu daugiau kaip suvenyrą, negu kaip ginklą naudojimui – rusiškas, karinis SVD ginklas. Tai vadinamas snaiperių ginklas. Kalbant apie snaiperius, reikia turėti omenyje, kad rusiška ir NATO doktrina skiriasi. NATO snaiperio darbinis atstumas yra nuo kilometro, iki kilometro yra taiklusis šaulys. Su šiuo ginklu kilometrą šauti aš bandžiau, bet tai yra nerealu, net ir su snaiperiniais patronais šoviniais. Kad pataikytum 800 metrų reikia labai daug dirbti. Šiaip jo darbinis atstumas yra 300-500 metrų. Aš ant jo esu uždėjęs kitą optiką (standartiškai priklauso PSO1 – ją aš uždėjau ant Kalašnikovo) – su zoomu 1P21. Tai yra savitaisis, pusautomatis ginklas, dėtuvės dydis yra dešimt šovinių, po kiekvieno šūvis jis pats automatiškai persitaiso.

Visas ginklo mechanizmas panašus kaip Kalašnikovo automato, tik truputį sunkesnis ir masyvesnis, nes ginklas yra didesnio kalibro. Aš jį pirkau, nes pavyko įsigyti labai pigiai. Pats ginklas kainavo 1800 eurų, dar pirkau visokių priedų už kelis šimtus eurų, optika atskirai kainavo 700 eurų. Dar turiu vieną optiką, kurią laikau Latvijoje, nes Lietuvoje tai yra nelegalu – tai naktinio matymo optika, už kurią mokėjau, berods, 1000 eurų. Šio ginklo kainos nustatyti nelabai galėčiau – Lietuvoje per dešimt metų nemačiau nė vieno tokio parduodamo. Amerikoje kaina ginklo, kuris buvo parduotas viešai aukcione, buvo 12 tūkstančių dolerių. Už kiek Europoje pavyktų gauti, tikrai negaliu atsakyti. Aišku, viskas priklauso nuo būklės, gamybos metų, priedų, dokumentų, kurie yra. Pavyzdžiui, prie mano šio ginklo yra originalūs gamykliniai dokumentai, turiu pasą, kur viskas surašyta, visų detalių numeriai sutampa.

Kariniai šoviniai yra draudžiami, kadangi turi metalinę šerdį, kuri eina kiaurai per neperšaunamas liemenes.

Šoviniai

Kalašnikovo automato šovinys 762 (kulkos skersmuo) x 39 (šovinio ilgis). „Tikkos“ kulkos skersmuo yra toks pats kaip ir Kalašnikovo automato, tik šovinys yra didesnis. Iš visų mano turimų galingiausias yra SVD – 762 x 54. Visų trijų ginklų kulkos storis yra vienodas, skiriasi šovinio ilgis. Nors SVD šovinio skersmuo yra toks pat kaip Kalašnikovo, tačiau kulka yra ilgesnė ir sunkesnė. 

Kalbant apie kulkas, reikia turėti omenyje, kad kulkų ir šovinių būna įvairių ir jos skiriasi nuo šovinių paskirties. Yra paprasti šoviniai, kulkos yra vadinamos fm full metal jacket, t. y. kulka, kur švinas yra apvilktas metaliniu švarkeliu. Yra kulkos, skirtos medžioklei su švininiais galais, kurių priekis, sutikusios kliūtį, išsiskleidžia. Karui naudoti jos draudžiamos, nes jos ne nužudo, o padaro daug sužeidimų. Būna kulkos trasuojančios, padegamosios, šarvamušės.

Kalbant apie Kalašnikovo šovinius, pigiausi rinkoje yra kariniai šoviniai. Šiaip kariniai šoviniai yra draudžiami, kadangi turi metalinę šerdį, kuri eina kiaurai per neperšaunamas liemenes. Nors civilinėje apyvartoje yra draudžiami, bet galima gauti karinių, kurie parduodami kaip civiliniai. Nežinau, kaip viskas vyksta, kažkokiu būdu jie tampa civiliniais. Šarvamušėmis kulkomis kalašnikovai būna labai retai, aš praktiškai nesu matęs. SVD ginklų matęs ir šarvamušes, ir karines, ir civiles, ir sportines. Daug visokių jų galima įsigyti, tiesa, tai yra viskas nelegalu, bet aš esu matęs, kad žmonės turėjo tokių.

Kalbant apie barjerus, už kurių galima slėptis nuo įvairių šovinių, reikia žinoti, kad už automobilio niekada negalima slėptis, nes per automobilį eina kiaurai net pistoleto 9 milimetrų kulka. Gali sulaikyti tik ratlankio ratas, kur yra storas metalas (jeigu jis yra iš skardos, o ne lietas diskas su dideliais tarpais). Variklis sulaikytų netgi Kalašnikovo šovinius, netgi su metaline šerdimi. 308 kalibro, ar juo labiau SVD šovinio, jeigu yra šarvamušio šovinys, įprastos nedidelės mašinos variklio blokas tikrai nesulaikytų. Aišku, jeigu yra variklis su daug sienelių pertvarų – tada sulaikytų. Šaunant į stiklą šūvis gali pakeisti kulkos trajektoriją. Nors stiklas yra kietas, kulka jį sudaužo be problemų, bet kulkos trajektorija pasikeičia, todėl jeigu šaudysite dideliais atstumais, žinokite, kad trajektoriją gali pakeisti. Rikošetas – mažai nuspėjamas dalykas.

Kad pilnai palaikyčiau kolekciją, dar planuoju nusipirkti AR bazės 223 ginklą.