Planuose – atidarymai

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ Kauno mieste ir rajone yra įdarbinęs 11 tūkst. 900 darbuotojų. Tai didžiausią skaičių darbuotojų turinti regiono bendrovė.

Reikšmingais darbdaviais, nors ir nepatenkančiais į didžiausių penketuką, Kaune ir rajone išlieka ir kai kurie kiti mažmeninės prekybos centrai.

Ypač dinamiškai plečiasi „Lidl“ prekybos centras, ieškantis darbuotojų netrukus planuojamoms atidaryti dviem naujoms parduotuvėms. Viena jų baigiama įrengti buvusiame „Vilko“ kailių gamyklos korpuse ties Raudondvario plento ir Brastos gatvės sankryža, kita – Žaliakalnyje, Savanorių prospekte.

Konkurencijos poveikis

Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė atkreipė dėmesį, kad dėl elektroninės prekybos ir automatizacijos plėtros tradicinės mažmeninės prekybos sektoriaus darbo paklausa, ypač kasininkų ir pardavėjų, šiek tiek sumažėjo.

Vis dėlto, anot darbo rinkos specialistės, automatizuojamas prekybos ir paslaugų sektorius nestabdo savo plėtros planų, todėl nuolat ieškoma pardavėjų, kasininkų, prekybos konsultantų.

„Nors mažmeninė prekyba Kaune ir susiduria su vadinamosios e. komercijos konkurentais, vis dėlto turi stabilų darbo jėgos poreikį. Kiek mažiau reikia kasininkų, tačiau vis dar išlieka didelė prekybos konsultantų, pardavėjų ir logistikos darbuotojų paklausa. Be to, dauguma didžiųjų tinklų investuoja ir į e. komercijos plėtrą“, – pabrėžė I. Vegytė.

Ryškėja trūkumas

Užimtumo tarnybos atstovė informavo, kad pagal įdarbinimo mastą antroje vietoje yra didžiausia medicinos įstaiga – Kauno klinikos, po jos – kelios transporto įmonės ir farmacijos bendrovė.

„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose dirba apie 7 700 įvairių sričių specialistų. Tarp dominuojančių darbdavių yra ir Kauno rajone veikianti farmacijos prekių didmeninės prekybos bendrovė „Limedika“, turinti 347 darbuotojus“, – Užimtumo tarnybos duomenis pateikė I. Vegytė.

Pažymima, kad sveikatos priežiūros sektorius ir toliau plečiasi dėl su sveikata susijusių paslaugų poreikio didėjimo.

„Fiksuojamas aukštas gydytojų, slaugytojų, medicinos technologų ir psichologų poreikis. Kaunas, kaip didelis universitetinis miestas, turi keletą medicinos ir sveikatos mokymo institucijų, rengiančių būsimus specialistus, kuriems darbo pasiūlymų netrūksta“, – dalijosi pastebėjimais I. Vegytė.

Tačiau kai kurių sveikatos priežiūros specialistų yra per mažai. Tai lemia visuomenės raidos ypatumai.

„Medicinos srities darbuotojų trūkumą didina senstančios visuomenės poreikiai. Kaunas – ne išimtis: trūksta gydytojų, slaugytojų, laborantų, farmacijos specialistų“, – teigė I. Vegytė.

Tendencija: įvairių specialistų poreikis nuolat didėja Kauno klinikose. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasižymi stabilumu

Užimtumo tarnybos duomenimis, bene stabiliausia darbo paklausa išlieka transporto ir logistikos sektoriuje.

„Kaunas regione, svarbiame transporto ir logistikos centre, išlieka nuolatinis šios srities darbuotojų poreikis. Antai Kauno rajone Žemaitkiemio kaime esanti tarptautinė transporto ir logistikos įmonė „Hegelmann Transporte“ turi 1 155 darbuotojus“, – pabrėžė specialistė.

Prie vakarinio Kauno aplinkkelio įsikūrusi tarptautinių pervežimų bendrovė „Petva“ yra įdarbinusi 798 žmones – daugiausia vairuotojus.

Medicinos srities darbuotojų trūkumą didina senstančios visuomenės poreikiai. Kaunas – ne išimtis: trūksta gydytojų, slaugytojų, laborantų, farmacijos specialistų.

Technologijų įtaka

I.Vegytė atkreipė dėmesį į globalias tendencijas darbo rinkoje.

„Suprantama, kad Kauno miestas ir rajonas tampa vis labiau priklausomas nuo skaitmenizacijos, technologijų ir IT sektoriaus plėtros. Todėl visoje Kauno ir rajono darbo rinkoje išlieka aukštas kvalifikuotų specialistų poreikis“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.

Ypač didelė yra IT specialistų (programuotojų, duomenų analitikų, kibernetinio saugumo ekspertų) ir inžinerijos sektoriaus darbuotojų paklausa.

„IT specialistų Kauno darbdaviai ieško nuolat. Darbo pasiūlymų gausu programuotojams, kibernetinio saugumo specialistams, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi kūrėjams, duomenų analitikams ir duomenų mokslo specialistams“, – vardijo specialistė.

I. Vegytė pabrėžė, kad didėjanti IT specialistų paklausa išlieka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, nes daugelis įmonių pradėjo diegti skaitmeninius sprendimus ir optimizuoti veiklą.

Mažina patrauklumą

Užimtumo tarnybos atstovė pabrėžė, kad darbo pasiūlymų netrūksta ir gydytojams, slaugytojams, medicinos technikams.

„Dėl sparčios miesto plėtros ir infrastruktūros modernizavimo paklausūs išliko statybų inžinieriai, darbų vadovai ir statybininkai“, – sakė I. Vegytė.

Skaitmenizacija ne tik sukuria naujų poreikių darbo rinkoje, bet ir mažina tradicinių veiklų patrauklumą.

„Dėl vykstančių transformacijų darbo vietose, dėl intensyvios automatizacijos, skaitmenizacijos ar dirbtinio intelekto įtakos Kaune ir aplink mažėja administracijos darbuotojų ir žemės ūkio specialistų poreikis“, – apie naujus iššūkius užsiminė specialistė.

Skirtingas potencialas

Kauno mieste 2024 m. pradžioje buvo 186,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

„Mieste kardinalių pokyčių nestebima, fiksuotas nuoseklus 1,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas. Tai lemia mažesnis, palyginti su kitais šalies miestais, atvykusių užsienio piliečių skaičius ir mažėjanti darbingo amžiaus grupė senstant visuomenei“, – tvirtino I. Vegytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Kauno rajone ryškėja kitokios tendencijos.

„Kauno rajone situacija kitokia – 2024 m. pradžioje čia gyveno 69,7 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, kurių skaičius per metus išaugo 6,6 proc. Rajone apsigyvena daugiau žmonių, norinčių nutolti nuo miesto šurmulio, nors didelė dalis ir toliau dirba mieste“, – teigė specialistė.

Pasak jos, darbo rinkoje labai svarbus išlieka statybų sektorius.

„Atnaujinamos miesto ir rajono infrastruktūros projektai be darbo nepalieka įvairios srities inžinierių: elektronikos, statybos, energetikos inžinierių, mechanikos specialistų. Dėl miesto plėtros ir renovacijos projektų darbo pasiūlymų visada yra statybų inžinieriams, darbo vadovams ir statybininkams. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama tvariems statybų projektams, todėl reikalingi specialistai, gebantys dirbti su energiją taupančiomis ir ekologiškomis technologijomis“, – dalijosi pastebėjimais I.Vegytė.

Sritis: bene stabiliausia darbo paklausa išlieka transporto ir logistikos sektoriuje. / Vytauto Petriko nuotr.

Keičia profesijas

Pokyčiai darbo rinkoje lemia ir profesijų patrauklumą.

Kaune ir visoje Lietuvoje nepaklausių profesijų atstovai ryžtasi keisti savo profesinę kryptį ir ieškoti pelningesnių, patrauklesnių darbo sričių.

Įvairių persikvalifikavimo galimybių siūlo ir Užimtumo tarnyba.

„Suprantama, kad vis daugiau žmonių renkasi IT sektorių, logistiką, medicinos sritis. Populiariausios profesinio mokymo programos 2024 m. buvo individualios priežiūros darbuotojo, apskaitininko, slaugytojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programos“, – vardijo specialistė.

Ji išskyrė aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias mokymo programas.

„Populiariausios aukštą pridėtinę vertę kuriančios programos 2024 m. – transporto priemonių remonto techniko, robotinių procesų automatizavimo, audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, e. pardavimų ir rinkodaros“, – sakė I. Vegytė.

Netenka darbo

Užimtumo tarnyba informavo, kad šiemet iš Kauno miesto ir rajono darbdavių apie grupės darbuotojų atleidimus informacijos tarnyba dar nėra nesulaukusi.

2024 m. Užimtumo tarnybai buvo pranešta apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą vienuolikoje Kauno miesto įmonių (Kauno rajone grupės darbuotojų atleidimų nebuvo), kuriose planuota atleisti 620 darbuotojų (2023 m. – vienuolika įmonių, 538 darbuotojų).

Pagrindinės grupės darbuotojų atleidimo priežastys – įmonės bankrotas ir įmonės veiklos (darbo) organizavimo pokyčiai.

Pranešta apie keturis bankrotus, po kurių darbo turėjo netekti 182 darbuotojai. Didžiausias atleidimas (115 darbuotojų) – kitų viršutinių drabužių siuvimo veiklą vykdžiusioje AB „Kauno Baltija“.

Dėl įmonės veiklos organizavimo pokyčių pranešimus apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pateikė septyni darbdaviai, kurie numatė atleisti 438 darbuotojus. Didžiausias atleidimas (182 darbuotojai) – duoną, šviežius konditerijos kepinius ir pyragaičius gaminusioje UAB „Fazer Lietuva“.

Pagal ekonominės veiklos rūšis 2024 m. apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybą informavo įvairaus profilio įmonės.

Apdirbamoji pramonė: duonos, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba – viena įmonė, 182 numatyti atleisti darbuotojai.

Viršutinių drabužių siuvimas: dvi įmonės, 136 numatyti atleisti darbuotojai.

Šaltasis vielos tempimas: viena įmonė, 83 numatyti atleisti darbuotojai.

Baldų gamyba: dvi įmonės, 77 numatyti atleisti darbuotojai.

Farmacinių preparatų gamyba: viena įmonė, 28 numatyti atleisti darbuotojai.

Transportas ir saugojimas: krovininis transportas – viena įmonė, 32 numatyti atleisti darbuotojai.

Nekilnojamojo turto operacijos: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas – viena įmonė, 26 numatyti atleisti darbuotojai.

Apgyvendinimas ir viešasis maitinimas: restoranų ir pagaminto valgio teikimas – viena įmonė, keturiolika numatytų atleisti darbuotojų.

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas: ligoninių veikla – viena įmonė, 42 numatyti atleisti darbuotojai.