Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad stengėsi kiek įmanoma išlaikyti objektyvią poziciją dėl situacijos Garliavoje, o visą istorija, jos nuomone, tapo labai politizuota.

Valstybės vadovė interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė, kad Teisėjų garbės teismo kreipimąsi dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės atleidimo atmetė, nes tuomet N.Venckienė buvo tik aštriau pasisakiusi prieš teismą ir teisėjus.

Šiuo metu, pasak prezidentės, situacija pasikeitusi, tačiau ji tvirtino nenorinti vertinti N.Venckienės situacijos, nes dėl jos teisinės neliečiamybės šiuo metu sprendžia Seimas, šalies vadovės žodžiais, „kolektyvinė išmintis“.

„Stengiausi kiek įmanoma išlaikyti objektyvią poziciją, nes esu Konstitucijos garantas. Matau įvairius teisėjus ir kai kurių sprendimų kokybę, bet teismo sprendimai privalo būti vykdomi“, – klausiama dėl teisėjos N.Venckienės likimo sakė prezidentė.

Savaitraštis klausė, kaip valstybės vadovė vertina tai, kad prokurorai į Seimą dėl N.Venckienės neliečiamybės kreipėsi tik po prezidentės viešint JAV pasakytų žodžių, jog teismų sprendimus reikia vykdyti. Šalies vadovė atsakė, kad to nereikia sieti, o pati istorija esanti ilga ir sudėtinga.

„To nereikia sieti. Ši istorija ilga ir sudėtinga - bylos dėl jos prasidėjo dar 2008 metais, o šeimos konfliktas dėl mergaitės tęsiasi nuo 2006 metų. Daugelis teisėsaugos grandžių – ir tyrėjai, ir prokurorai, ir teismai – savo darbo neatliko tinkamai. Be to, istorija labai politizavosi, o kai teisėsauga patiria didžiulį politikų ir žiniasklaidos spaudimą, jos darbo kokybė dar mąžta, darbas lėtėja“, – sakė prezidentė.

„Stengiuosi šios istorijos nekomentuoti, kad nedaryčiau įtakos teisėsaugos institucijų darbui. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva eina teisėsaugos nepriklausomumo link, ir ne tie laikai, kad aš ar koks kitas politikas galėtų nurodinėti prokurorui ar teisėjui. Kai atėjau į šį postą, pasakiau visoms teisėsaugos institucijoms, kad jokių nurodymų nebus – jie turi dirbti savo darbą, o su korupcija kovojančios institucijos visus matyti vienodai ir niekam nedaryti išimčių. Vertinti teisėjos N.Venckienės situacijos dabar nenorėčiau, nes vyksta procesas Seime, jos likimą sprendžia kolektyvinė išmintis ir nenoriu šiam sprendimui daryti įtakos“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Klausiama, kodėl tąkart, kai po Teisėjų garbės teismo kreipimosi sprendimas buvo jos rankose, jis buvo palankus N.Venckienei, prezidentė pabrėžė, kad tuomet kreiptasi ne dėl baudžiamosios, o drausminės atsakomybės.

„Anuomet buvo kita situacija – dėl drausminės, ne dėl baudžiamosios atsakomybės, kitos buvo ir aplinkybės. Labai griežtai vertinu teisėjų korupciją, girtavimą. Bet dėl šių priežasčių Teisėjų garbės teismas per trejus mano kadencijos metus nėra pasiūlęs atleisti nė vieno teisėjo, nors man dėl teisėjo vardo pažeminimo teko atleisti net dvylika. Vienintelis siūlymas per trejus metus buvo atleisti N.Venckienę ir vien todėl, kad ji aštriau pasisakė prieš teismą ir teisėjus. Man didesni nusikaltimai yra ne piktžodžiavimas, bet korupcija ir blogai atliktas teisėjo darbas. Be to, tuo metu situacija buvo ne tokios stadijos, kaip kad dabar. Pagal Konstituciją, jei Seimas leis panaikinti teisinę neliečiamybę, bus įrodyta, kad teisėja padarė nusikalstamą veiką ir įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis, ji bus atleista“, – sakė šalies vadovė.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo teisėjos N.Venckienės neliečiamybę. Konstitucija numato, kad Lietuvoje teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo.

Pasak prokurorų, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 metų lapkričio 11 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei, o šiemet gegužės 17 dieną trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, taip pat piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką. Be to, įtariama, kad panaudodama fizinį smurtą, teisėja pasipriešino policijos pareigūnui.

Prieš kelias savaites Kauno rajone, Garliavoje, mirusio Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra, kurią pastaruoju metu globojo teta N.Venckienė, vykdant teismo sprendimą, dalyvaujant beveik pustrečio šimto pareigūnų, buvo perduota motinai.

Anksčiau Teisėjų garbės teismas balandžio 18 dieną pasiūlė prezidentei atleisti N.Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų dėl jos viešų pasisakymų apie vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėjusius teisėjus. Tačiau prezidentė D.Grybauskaitė nusprendė neatleisti N.Venckienės iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų, nes, šalies vadovės nuomone, Teisėjų garbės teismo pasiūlyta sankcija yra neadekvati teisėjos prasižengimui.

N.Venckienė Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją pedofilijos bylą žurnalistams teigė, kad tai padarę teisėjai yra „korumpuoti kyšininkai“, kurie neva dengia „iškrypėlių klaną“.