Pasak jos, valstybės neturėtų tapti „verslo kompanijomis“.

„Kuo geopolitiškesnis, globalesnis esi, tuo globalesnės yra ir atsakomybės ant tavo pečių. Mes negalime leisti tokioms šalims tapti tik verslo kompanijomis, kurios gali būti valdomos tik pervedimais. Tai yra absoliuti klaida politikoje ir politinėse strategijose“, – pirmadienį Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) vykusioje diskusijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Įsivaizduoti, kad globaliai viena šalis laimi ir visi kiti pralaimi – yra klaida ir išverstas imperializmas, kurį mes jau matome iš Rusijos. Apmaudu, kad, hipotetiškai, mes jau turime kalbėti apie kitą didelę valstybę, kuri linksta į tokius santykius. Tu negali paversti savo šalies verslo kompanija, kuri dirba tik tavo šeimai. Turime jį sustabdyti, nebijoti įvardinti daiktus tikraisiais vardais“, – pabrėžė ji, paklausta, ar Grenlandijos klausimu Vakarai turėtų atstovauti Danijos interesams.

 Tsai Ing-wen: mažos šalys turi bendradarbiauti tarpusavyje

Savo ruožtu diskusijoje dalyvavusi kadenciją baigusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen tikina, kad nereikia skubėti D. Trumpo pareiškimų apie saugumą Europoje interpretuoti kaip JAV atsitraukimo. Visgi, pasak jos, įtemptoje geopolitinėje situacijoje mažosios valstybės turėtų stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.

„Kyla klausimų, ar JAV vis dar yra įsipareigojusios ginti Europą. Aš manau, kad taip, jums gali kilti šis klausimas (...) Tikriausiai JAV tiesiog nori sumažinti atsakomybę čia ir prašo Europos šalių prisiimti sau daugiau atsakomybės. Tai nėra kažkas, ką mes galime interpretuoti kaip tai, kad Jungtinės Valstijos nori pamiršti Europą“, – kalbėjo ji.

„Mes turėtume toliau stiprinti šią dvasią ir suburti mus visus kartu. Taigi bendradarbiavimas yra svarbiausias mažų šalių uždavinys, todėl turime naudotis esamomis institucijomis“, – dėstė buvusi Taivano lyderė.

Įtampa tarp JAV ir Danijos išaugo po to, kai D. Trumpas ne kartą pareiškė norintis perimti išteklių turtingos Arkties salos kontrolę.

JAV prezidentas tvirtino, kad Vašingtonui Grenlandijos kontrolė reikalinga saugumo sumetimais, ir atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad ją užsitikrintų.