Birželio pradžioje Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijos Vigių miške, sumedžiotas šernas, kuriam nustatytas afrikinis kiaulių maras. Specialistas perspėja ūkininkus imtis visų saugumo priemonių.

Uždrausta medžioklė

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas, valstybinis veterinarijos inspektorius Linijus Valiuška mišką dar kartą apieškojo kartu su medžiotojais, tačiau daugiau nugaišusių šernų nerado. Paieška bus vykdoma ir šią savaitę.

Anot jo, Vingių miške šiuo metu yra uždrausta visų žvėrių medžioklė, bet leidžiama tykoti prie miško. Kituose miškuose Kauno rajone buvo nuspręsta medžioklių neintensyvinti, medžioti be varovų, kad šernai būtų ne taip gąsdinami ir mažiau migruotų.

"Žmonės turi labai saugotis, nes bėda yra didžiulė. Neduok Dieve, įsimes liga į fermą, tada kentės visi", – pastebėjo L.Valiuška, pridurdamas, kad pirmiausia reikia laikytis biologinės saugos.

"Reikia žinoti, kad būtina persiauti batus, persirengti kitais drabužiais, neiti su tais pačiais į tvartą, su kuriais vaikščiojo miške ar tose vietose, kur migruoja šernai. Užkratą galima pernešti su erkėmis ar purvu, prikibusiu prie batų. Ši liga gali smogti labai netikėtai", – perspėjo L.Valiuška.

Tikrinamas kiekvienas šernas

Specialistas pabrėžė, kad nuo šiol tikrinami visų Kauno rajone sumedžiotų šernų mėginiai – kraujo ir vidaus organų mėginiai turi būti pristatomi į laboratoriją. Medžiotojai negali dalyti šernienos ir vežti namo, kol nebuvo atsakyta iš laboratorijos.

Šerniena turi būti laikoma tame plote, kur yra lupykla, šaldytuvas ar šaldiklis. Nors laboratorija yra Vilniuje, inspektoriaus teigimu, stengiamasi bendradarbiauti su Jonava, Kėdainiais ir kitais rajonais, ir mėginius į Vilnių išsiųsti tą pačią ar kitos dienos rytą. Atsakymas taip pat gaunamas greitai – paprastai per vieną dieną.

Pasak L.Valiuškos, Kauno rajono ūkininkai nepanikuoja, nes yra nuolat perspėjami apie tokį pavojų. "Visada kartojame: laikykitės biologinės saugos taisyklių. Tie, kurie supranta, įrengia dezinfekcinius barjerus prie tvartų, tvartelius apsitveria, kad nepatektų koks nors laukinis žvėris. Vis dėlto daug kam atrodo, kad pas kaimyną bus, o pas jį – tikrai ne", – pastebėjo inspektorius.

Akivaizdu, kad, atsiradus maro židiniui pas vieną ūkininką, galbūt kris ir kitų ūkininkų kiaulės. "Jeigu pas vieną ūkininką nugaiš, savaime reikės išnaikinti kiaules 3 km spinduliu. Jei tyrimai parodys, kad kiaulės nesirgo, bus galima jas suvalgyti. Aišku, turime atvejų, kai žmonės savo iniciatyva sunaikino kiaules ir pradėjo verstis analogiška gyvulininkystės šaka", – pasakojo L.Valiuška.

Slepia atvejus

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas ir bendrovės "Norsvin Lietuva" direktorius Jonas Žultauskas stebisi sujudimu Kauno rajone. Anot jo, afrikinio kiaulių maro grėsmė niekada nebuvo išnykusi, o tikėtis, kad migruojantys šernai neperneš užkrato į kitus rajonus, būtų kvaila.

"Praėjusiais metais maras lietė tik pasienio zoną, todėl visi kiti kaip kareivukai sėdėjo apkasuose. Kulkos šaudo, o žmogus galvoja, kad į jį nepataikys. Atėjo Kauno eilė, ateis ir Klaipėdos, ir Vokietijos. Tai tik laiko klausimas", – įsitikinęs J.Žultauskas.

Jo teigimu, Lietuva neturi jokios strategijos, kaip apsisaugoti nuo maro, todėl fermose reikia patiems imtis biologinės saugos priemonių.

"Maras atkeliavo iš Rusijos, bet ten kiaulininkystė gyvuoja, nes yra tvarkomasi. Pirmiausia ūkis turi būti tvarkingas, žolė nupjauta, teritorija aptverta. Ten negali lakstyti katės, šunys ir pelės", – J.Žultauskas mano, kad marą skatina ir nevienodi reikalavimai stambiesiems bei smulkiesiems verslininkams.

"Jei esi mažas – viskas tau galima. O liga nežiūri, ar mažas, ar didelis. Žinome, kad žmonės gudrauja: nugaišo kiaulė, užkasė ją ir viskas. Juk jeigu iškvies specialistus ir jie nustatys maro židinį, gaus baudą, kad nesiėmė jokių biologinės saugos priemonių", – pridūrė J.Žultauskas.

Pasak jo, ne tik ūkininkai gali slėpti kritusias kiaules, bet ir medžiotojai, suradę nugaišusį šerną tikrai ne visada pristato jo mėginius laboratorijai.

Ateis ir į Klaipėdą

Kiaulininkystės verslo atstovas tikina, kad maro atvejų nesumažėjo, tiesiog žiniasklaida ne taip intensyviai domisi. Daugiausia židinių anksčiau buvo randama pasienio zonoje, todėl apie afrikinį kiaulių marą vėl prabilta tik jam pasiekus naujas zonas.

"Suskirstė zonomis, bombardavo visą pasienį, o nuo jo slinko toliau. Nieko nuostabaus, jei už kelių mėnesių bus paskelbta apie marą Jurbarke ar kur kitur", – pasak J.Žultausko, Lietuvos suskirstymas zonomis taip pat prisidės prie maro plitimo.

Pasienyje ūkiams keliami labai dideli reikalavimai, o likę šalies ūkiai nesitvarko: "Nenustebčiau, jei už pusmečio ateitų maras iki Klaipėdos, kuri bus nepasiruošusi. Tada bus galima jų paklausti – ką jūs veikėte visus metus?"

J.Žultauskas siūlo jau dabar netvarkingiems mažiems ūkiams išskersti visas kiaules ir pradėti verstis kita šaka: "Jeigu tavo tvartas neaptvertas, jis yra pavojingas." Anot jo, smulkūs ūkininkai gali bet kada pasukti kitu keliu, o didžiosioms įmonėms nėra taip paprasta.

"Tos fermos taip lengvai nesitransformuoja iš kiaulių į galvijų ar iš galvijų – į paukščių. Kai buvo paukščių gripas, visi sakė auginti kiaules ir galvijus. Dabar sako auginti avis ir ožkas. Ateina ir jų ligos. Padarytos nemažos investicijos ir nėra labai lengva viską mesti. Su tuo maru mums reikės gyventi", – sakė J.Žultauskas.

Galima apsisaugoti

Vandžiogaloje užfiksuotas afrikinio kiaulių maro atvejis – pirmasis Kauno rajone. 2014 m. pradžioje pirmasis šios pavojingos ligos židinys Lietuvoje buvo aptiktas Alytaus ir Varėnos rajonuose sumedžiotuose šernuose. Marui plintant šešiose savivaldybėse buvo paskelbta ekstremali situacija. Šiose zonose ūkininkai privalėjo išskersti visas kiaules ir įsipareigoti metus jų nelaikyti.

Specialistai perspėja, kad, nustačius ligą ūkyje, naikinamos visos kiaulės, deginamas mažavertis inventorius, įranga ir pašarai.

Kad taip neatsitiktų, patariama laikytis minimalių apsaugos priemonių:

Neleisti pašalinių asmenų į tvartą.

Patiems be reikalo nevaikščioti po svetimus tvartus, vengti tiesioginio kontakto su svetimais gyvuliais ( jei taip nutiko – persirengti, nusiplauti rankas, pasikeisti avalynę, griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų).

Visais įmanomais būdais apsaugoti savo gyvulius nuo kontakto su laukiniais gyvūnais (aptverti tvartus ar prieigas prie įėjimo į tvartus tvoromis, naudoti kitus įvairius fizinius barjerus).

Įsigyti dezinfekcinių priemonių, naikinančių maro sukėlėją, pasigaminti dezinfekcinius barjerus prie įėjimo į tvartą.

Naikinti graužikus ir kitus kenkėjus.

Nešerti gyvulių maisto atliekomis iš viešojo maitinimo įmonių (valgyklų, kavinių ir panašiai).

Draudžiama lankytis kiaulių laikymo vietose asmenims (tai taikoma ir gyvulių supirkėjams), kurie per praėjusias 48 valandas lankėsi užsienyje, kitose kiaulių, šernų, šernakiaulių laikymo vietose, medžioklėse ar laukinių gyvūnų skerdenų išdorojimo vietose, skerdyklose ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo vietose.

Be svarbios priežasties nesilankyti miškuose ar kitose vietose, kur gyvena, migruoja šernai.

Esant įtarimui – sunegalavus gyvuliui, jam nugaišus – nedelsiant informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar Kauno valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.