Priedangos daugiabučiuose – su Kauno rajono savivaldybės parama

Mato poreikį

Pastarieji metai parodė itin didelį priedangų poreikį. Šios vietos gyventojus galėtų apsaugoti ne tik nuo karo padarinių, bet ir atsitikus kitokių nelaimių. Tam, kad priedangos būtų kuo arčiau gyventojų, žmonės raginami susitvarkyti daugiabučių namų rūsius ar kitas bendras erdves, kad nelaimės atveju kuo daugiau gyventojų galėtų rasti laikiną prieglobstį.

Teisės aktuose įvardijama, kad: „Priedanga – statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiką išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).“ Vadinasi, priedanga yra laikina vieta pasislėpti. Geriausia, kai priedangos yra arti namų ar darbo vietos, kad, atsitikus nelaimei, kuo daugiau žmonių galėtų apsaugoti savo gyvybę nuo tiesioginio pavojaus.

„Savivaldybė, įgyvendindama nacionalinę politiką dėl priedangų, inicijuoja papildomų civilinės saugos priemonių. Visi supranta, kas vyksta pasaulyje, matome pavyzdžių dėl žmonių saugumo ir iš Ukrainos ir kitų vietų. Kauno rajono savivaldybės vienas prioritetų – kurti saugią aplinką, kai rūpinamasi ne tik asfaltuojamais keliais, apšvietimu ar stebėjimo kameromis. Svarbu, kad žmonės galėtų jaustis saugūs ir kitais ekstremaliais atvejais, nesvarbu, ar tai būtų karas, oro užterštumo pavojus, ar kokia kita gamtos stichija. Todėl gyventojai turi turėti galimybių, kur saugiai susiburti ir laikinai pralaukti tą pavojingą laiką. Siekdami užtikrinti gyventojų saugumą, norime prisidėti prie priedangų įrengimo daugiabučių namų bendrose erdvėse ir taip jas priartinti prie kuo daugiau rajono gyventojų“, – apie priedangų poreikį kalbėjo Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas.

Patogu: rengiantis renovuoti daugiabutį namą verta pagalvoti ir apie priedangos įrengimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Individualūs sprendimai

Rajono savivaldybės atstovai nurodė, kad gyventojus ragina pasinaudoti 5 tūkst. eurų parama priedangai įrengti daugiabutyje.

„Kalbame su gyventojais, bendrijų atstovais ar namo administratoriais. Svarbu suprasti, kad savivaldybė vien savo įstaigose įrengusi priedangas negali užtikrinti viso reikiamo priedangų poreikio. Todėl džiaugiamės, kad vis daugiau gyventojų išgirsta, kad laikiną prieglobstį gali turėti savo namuose.

Daugiabučių namų gyventojai ieško sprendimų, kaip bendrąsias patalpas pritaikyti priedangoms, atlaisvina praėjimus, uždengia langus nuo galimų stiklų dūžių pavojaus metu. Su savivaldybės parama žmonės galbūt norės pasikeisti duris, kad jos būtų atsparios, gal įsigis modulinių baldų, kurie neužima vietos, išsilaisvinimo ar pirmosios pagalbos rinkinių. Kiekvienas daugiabutis skirtingas, todėl mūsų specialistai padeda išgryninti, kas konkrečiam namui yra naudingiausia“, – nurodė P. Visockas.

Visi supranta, kas vyksta pasaulyje, matome pavyzdžių dėl žmonių saugumo iš Ukrainos ir kitų vietų. Kauno rajono savivaldybės vienas prioritetų – kurti saugią aplinką.

Pasak ekspertų, renovuotiems namams dažnai lengviau pritaikyti rūsį laikinam prieglobsčiui, mat čia jau būna sutvarkytos erdvės, atnaujinta elektros instaliacija, pakeisti vamzdynai, prie kurių būtų galima prijungti priedangos sanitarinius mazgus. Specialistai ragina gyventojus pasvarstyti galimybę priedangą rūsiuose įrengti renovacijos metu. Tada vienu metu būtų atlikti visi reikalingi darbai. Žinoma, nerenovuoti daugiabučiai namai taip pat turėtų numatyti bendrąsias erdves, kuriose gyventojai galėtų laikinai pasislėpti.

Susidomėjimas auga

Kauno rajono savivaldybės specialistai dienraščiui nurodė, kad auga susidomėjimas įrengti priedangas daugiabučių namų rūsiuose.

„Sprendimas dėl finansavimo priimtas tik prieš gerą mėnesį. Namų administratoriai, bendrijos gavo visą informaciją, kur kreiptis, kokie reikalavimai priedangoms ir pan. Žmonėms aktualu, jie skambina, domisi. Skambina ir laiptinių, ir namo atstovai. Tiesa, priedangos įrengiamos visame name, o ne vienoje laiptinėje, todėl turi būti namo daugumos gyventojų pritarimas“, – komentavo Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus parengties pareigūnas Dainius Raubūnas.

Pasak pašnekovo, gyventojai pirmiausia žvalgosi į rūsius, kuriuose norėtų įrengti priedangą. Tam reikia atlaisvinti bendrąsias erdves, tačiau, jei yra gyventojų sutikimas, galima ieškoti sprendinių ir pačiuose sandėliukuose.

Erdvės: priedangos galėtų būti įrengtos daugiabučių namų rūsiuose. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Viešosios priedangos

Kauno rajone šiuo metu yra apie pusšimtis viešųjų priedangų, kuriose laikiną prieglobstį galėtų rasti beveik 31 tūkst. gyventojų. Daugiausia viešų priedangų yra švietimo įstaigose, kitose savivaldybei priklausančiose patalpose.

„Viešų priedangų yra ten, kur yra teikiamos viešosios paslaugos. Dar turime 300 daugiabučių namų, su kurių atstovais susitarta dėl galimybės laikinai prisiglausti rūsiuose. Natūralu, kad norint pasiekti priedangą kuo greičiau, ji turi būti arti tos vietos, kur yra žmogus, – dieną aktualiau turėti tokią vietą arti darbo vietos, kitu metu – prie namų“, – kalbėjo P. Visockas.

Jis pripažino, kad būta diskusijų, ar daugiabučio namo rūsyje pavojaus atveju turėtų glaustis tik to namo gyventojai, ar reikėtų priimti ir pašalinius žmones. Nors ir sutariama, kad rūsiuose yra ribotas plotas, tačiau neabejojama, kad nelaimės atveju niekas nebūtų paliktas už durų.

„Nemanau, kad nelaimės atveju žmonės pradės skirstyti, kas name gyvena, o kas ne. Vienintelė problema, kiek žmonių vienu metu gali tilpti toje priedangoje. Tačiau juk priedanga reikalinga trumpam laikui, tad, manau, tikrai būtų užtikrinta galimybė pasislėpti. Be to, juk dieną žmonės būna darbuose. Verslas taip pat mato prasmę įrengti priedangas tose teritorijose, kur žmonės dirba. Kol kas nesame įtraukę verslo pastatų kaip priedangų, tačiau nuolat kalbamės su pastatų valdytojais. Jie siūlo, kad būtų įvertintos turimos patalpos ir noriai konsultuojasi, kaip tas erdves geriau pritaikyti priedangoms“, – apie tai, kad priedangų tinklas nuolat plečiamas, nurodė P. Visockas.

Komplektas: priedangoje gali būti prasivalymo paketas, į kurį įeina laužtuvas, kastuvas ir kiti įrankiai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Priedangų reikalavimai

Priedangoms įrengti yra numatyti tam tikri reikalavimai, kad tokios erdvės kaip įmanoma labiau padėtų žmonėms nelaimės atveju. Žinoma, kiekviena erdvė – unikali ir jai taikomi individualūs sprendimai, tačiau teisės aktuose įvardytos gairės, kurios leis priimti tinkamiausius sprendimus, ką reikia įrengti.

„Yra numatyti reikalavimai ir įėjimo durims, ir langams uždengti, kad dūžtant nepažirtų nuolaužų. Turėtų būti vadinamasis išsilaisvinimo paketas, į kurį įeina laužtuvas ir kiti reikmenys, padedantys atlaisvinti įėjimus ir pan. Žinoma, priedangoje turi būti ir atskiri sanitariniai mazgai, elektra, gaisro pavojaus sistema. Idealu, jei yra atskiras išėjimas“, – kalbėjo D. Raubūnas.

Priemonių sąraše numatyta, kad naudodamiesi parama gyventojai gali atlikti daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų ekspertizę, įrengti avarinius išėjimus, judėjimo takų signalinį ženklinimą, kuris padėtų orientuotis erdvėje. Žinoma, priedangoje turėtų būti apšvietimas, aiškiai sužymėti išėjimai. Svarbu užtikrinti, kad laikinai pasislėpusius žmones pasiektų geriamasis vanduo ir pritaikytos kitos priemonės, kad gyventojai galėtų saugiai pralaukti, kol baigsis pavojus.

„Daugiabučių namų rūsiai skiriasi savo plotu ir išdėstymu, tačiau reikia pažymėti, kad priedangoje žmonės turėtų prisiglausti laikinai, kelioms valandoms, kol yra pavojus. Teisės aktuose numatyta, kad priedangoje žmogui skiriamas 1,5 kv. m plotas, tad namo gyventojams tikrai tos erdvės pakaktų“, – pridūrė Viešosios tvarkos skyriaus parengties pareigūnas.

Priedangų aprūpinimo rekomendacijos

Priemonės:

maišai smėliui;

bakai geriamajam vandeniui / vandens atsargos;

elektros generatoriai;

oro ventiliatoriai;

apšvietimo lempos;

faneros skydai (atsigulti);

šildymo krosnelės;

kilnojamieji biotualetai;

pirmosios pagalbos vaistinėlė;

radijo imtuvas;

gesintuvai;

nedegus audinys.