Daug draugų tarp Baltarusijos ir Rusijos opozicionierių turintis G.Mažeikis apie politines nuotaikas šiose šalyse žino ne iš nuogirdų. Jį neramina Rusijoje sklandančios kalbos apie būtinybę užimti vadinamąjį Suvalkų koridorių ir taip atkirsti Lietuvą nuo Vakarų. Pokalbyje „Kauno dienos“ studijoje apžvelgiamos Ramano Pratasevičiaus sulaikymo aplinkybės, paralelės tarp įvykių Ukrainoje ir Baltarusijoje bei būtinybė Lietuvai visokeriopai remti kaimyninės šalies opoziciją, taip saugant savo pačių interesus nuo augančių Rusijos imperialistinių užmačių.

Pabrėžiu, kad reikia naudoti teisiškai pagrįstą gynybą, tik bendradarbiaujant su Europos jėgos struktūromis, NATO, jokių savavališkų veiksmų.

– Gimėte Vorkutoje, tarnavote Šiaurės laivyne, turėjote progą pažinti tą sistemą iš vidaus.

– Dar studijuodamas Sankt Peterburge turėjau lankyti karinę katedrą. Esu susipažinęs su sovietine karine sistema gana išsamiai, ir su trėmimo, sulaikymo visokiomis aplinkybėmis taip pat susipažinęs.

– Manau, buvo sudėtingas jūsų jaunystės vystymosi kaip asmenybės procesas, kai savyje pajutote filosofo, mąstytojo pradą, nes sistema bandė palaužti tokius žmones.

– Buvo sudėtinga, nes mes grįžę po tremties į Lietuvą ir todėl negalėjome gyventi didžiuosiuose miestuose. Keliavome iš vienos vietos į kitą, dažniausiai gyvendavome kaimų pakraščiuose. Todėl teko keliauti, ir paskui įstoti studijuoti filosofiją yra labai sunku. Kadangi prieš tai gana sudėtingomis sąlygomis tarnavau trejus metus Šiaurės laivyne, grįžus buvo suteiktas prioritetas stojantiems Sovietų Sąjungoje, kurie turi tarnybos patirties. Kadangi atitikau prioriteto kryptis, todėl tais laikais galėjau įstoti.

Gintautas Mažeikis/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje, Rusijoje, ar jums neprimena grįžimo į tuos baisiuosius laikus?

– Primena. Studentavimo laikais aš buvau įsitraukęs į įvairius demokratinius judėjimus ir Lietuvoje, ir Sankt Peterburge. Esu dalyvavęs, kai prasidėjo Kijevo Maidanas, 2013–2014 m., turiu labai daug draugų Baltarusijoje, kurie visi opozicionieriai, – dalis jų sėdėjo arba dabar sėdi kalėjimuose. Rusijoje yra daug mano kolegų ir draugų, kurie įsitraukę į demokratinį sąjūdį, todėl juos išmeta iš universiteto arba persekioja, riboja. Susirašinėju su jais ir todėl tai išgyvenu jautriai. Atsimenu draugo Leonido Donskio aktyvumą, kai jis palaikydavo žmogaus teises, kovojo už jas. Šiandien mes stebime ir ganėtinai su abejonėmis žiūrime į atsitiktines mirtis, kurios nutiko su mano kolegomis Baltarusijoje, kai einant gatve sveikam žmogui sustoja širdis. Miršta jauni, stiprūs ir aktyvūs vyrai, kuriems 40 metų, kurie nerūkė, negėrė. Įsivaizduoju, kad visas šitas judesys nėra labai paprastas. Lietuvoje didžioji dalis visuomenės ir didelė dalis politikų nelabai susigaudo ir nesupranta, kokio masto pavojuje mes esame.

– Blogis auga, stiprėja, jo metodai blogėja, darosi vis labiau nežmogiški, prieinama prie mirčių. Tai tik viena didelės dėlionės detalė. Mes, deja, gyvename kaimynystėje, formuojasi šaltojo karo laikus primenanti siena su Baltarusija, kuri neleidžia savo piliečiams išvykti į užsienį. Kokių įžvelgiate grėsmių ir kokių politikų veiksmų pasigendate?

– Galime tik pasidžiaugti, kad esame ES ir NATO nariai, tai suteikia šiokių tokių garantijų. Kitokių galimybių pasipriešinti mes neturime. Lietuvos kur kas geresnė situacija nei 1940-ųjų pradžioje. Viskas atrodo kur kas geriau, nereikia kelti panikos, bet būtina susirūpinti kai kuriomis temomis ir problemomis. Pirmiausia siūlyčiau du dalykus, į kuriuos atkreipti dėmesį. Šiais metais, visai neseniai, diktatorius Aliaksandras Lukašenka įvardijo, kad išskiria specialų fondą savo specialiosioms tarnyboms – KGB. Tam, kad vykdytų sulaikymo akcijas Lenkijoje ir Lietuvoje. Šios akcijos bus prieš Baltarusijos opoziciją, ne prieš Lietuvos piliečius. Tai būtų labai didelis neramumas Lietuvos prestižui, jei tokia akcija įvyktų. Pinigai skirti, generolai yra pareiškę televizijai, kad jau pasirengę įvykdyti šį įsakymą. Akivaizdu, kad vienais ir kitais būdais jie bandys tai padaryti. A.Lukašenkos vyriausybė labai dažnai meluoja patys sau – jie gyvena haliucinacijų ir fantazijų pasaulyje, šneka sau nebūtus dalykus, neaišku, ar jie sugeba atskirti melą nuo tiesos. Bijau, kad jie seniai nebeatskiria. Vadinasi, jų fantazijos, kaip jie grobs baltarusius opozicionierius Lietuvoje ar Lenkijoje, gali būti labiau ir vaizduotės vaisius. Žinoma, kad Lietuvos valstybės saugumo departamentui, žvalgybai, pasieniečiams į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Jau girdėjau, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerija yra susirūpinusi, nes Baltarusijos opozicionieriai, Svetlana Cichanouskaja yra informavę Lietuvos ir Lenkijos vyriausybes, ES apie tai, kokių provokacijų prieš Lietuvą ir Lenkiją rengia Baltarusija. Antroji grėsmė tokia, kad šiomis dienomis Rusijos krašto apsaugos ministras paskelbė, jog jis suburs papildomas gana dideles pajėgas šalia Baltijos valstybių, siekdamas atsispirti augančiai NATO grėsmei. Rusijoje pasigirdo diskusijos apie galimą konfliktą tarp Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos, nes rusai norėtų užimti Suvalkų koridorių. Tokiu būdu Lietuva ir Baltijos šalys būtų atskirtos nuo Vakarų pasaulio. Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai įmanoma, turint omeny, kad tai iš principo būtų karo paskelbimas visoms NATO šalims. Abejoju, kad būtų vykdoma ši akcija. Baltarusijos atveju, manau, tai labiau propagandinis grasinimas, demonstruojant karinę galią. Trečias momentas, negalima leisti, kad ši Baltarusijos agonija tęstųsi ilgai.

Jis buvo žiauriai kankinamas, o šiuo metu yra psichologiškai palaužtas. Nieko, ką jis pasako, negalima tikėti.

– Kaip manote, ar prieš R.Pratasevičių buvo naudojamas psichologinis smurtas?

– Daug kas neabejoja. Žiūriu, ką jo tėvai kalba, kiti ekspertai. Jis buvo žiauriai kankinamas, o šiuo metu yra psichologiškai palaužtas. Nieko, ką jis pasako, negalima tikėti.

– Mane nustebino jo žvalus balsas.

– Na, taip. Jei lieps filmuoti iš trečio, penkto, septinto karto, pasakysite ir jūs gyvybingai. Problema, kad jam grasinama, jog jis bus sušaudytas. Pažadėta, kad jei jis bendradarbiaus, išvengs mirties nuosprendžio. Kalbėti apie teisę Rusijoje ar Baltarusijoje yra beprasmiška. Tai visos ES problema, ne tik Baltarusijos, Lenkijos ar Ukrainos. Dabar turime kalbėti ne apie tai, kaip nukentės nuo sankcijų Lietuvos ekonomika, o kaip greitai problema bus išspręsta. Baltarusijos opozicija turi savo strategiją, kurios nesugeba įgyvendinti. Jie mano, kad jei visa šalis sustotų ir neitų dirbti, būtų visuotinas streikas, tada Baltarusija būtų paralyžuota ir režimas žlugtų. Problema, kad tai iš fantastikos srities.

– Kuo skiriasi ukrainiečiai nuo baltarusių?

– Baltarusijoje, kai muša, degina ar šaudo – baltarusiai kenčia, o Ukrainoje, kai šaudo į tave, jie šaudo atgal – jokių nuolaidų.

Ramanas Pratasevičius

– Ar jūs tikite ES veiksnumu šioje situacijoje?

– Prisimenu, kaip mano draugai iš Kijevo, kai Ukrainos kariuomenė išdavė savo respubliką ir be šūvio atidavė Krymo pusiasalį bei buvo pasirengę išduoti visą Donbaso regioną, tos išdavystės metu atėjo visi profesoriai, gydytojai, mokytojai, studentai sėdo ant tankų ir išvažiavo ginti savo šalies. Užimdavo kariuomenės ginkluotę ir kariavo. Todėl Vladimirui Putinui nepavyko užimti viso Donbaso, tik dalį.

– Baltarusiai kitokie, jie nesielgs kaip ukrainiečiai, o Vakarų pagalba, ES ne ta organizacija, iš kurios galima tikėtis reikšmingų veiksmų. Iš principo baltarusiai lieka vieni.

– Jeigu manome, kad baltarusiai beviltiški ir mums nereikia padėti, čia kaip nacių ir komunistų laikais – kai sutvarko tavo kaimyną, jie ateina pas tave. Šiandien mes apleisime Baltarusiją, rytoj turėsime Suvalkų koridoriaus problemą. Žinoma, be išlygų reikia padėti, tai Lietuvos valstybės nepriklausomybės reikalas.

– Kai humanitaras, Renesanso tyrinėtojas kviečia imtis ginklo, tiesiogine prasme, suprantu, kad iš ties situacija labai rimta.

– Vienas iš mano mėgstamų renesanso laikotarpio autorių Niccolo Machiavelli, didelis Florencijos respublikos gerbėjas, vienoje knygoje apie savanorių kariuomenę rašė kaip reikia apginti Florenciją. Respublika, kuri negali apsiginti, ji turi apsiginti, kitaip kam socialinė politika, kultūros politika. Pabrėžiu, kad reikia naudoti teisiškai pagrįstą gynybą, tik bendradarbiaujant su Europos jėgos struktūromis, NATO, jokių savavališkų veiksmų.