„Kadangi mokslo metai dar nėra prasidėję ir dalis studentų, kurie galbūt pasiskiepijo tose vietovėse, kur gyvena, nespėjo universitetui apie tai pranešti, tikslaus jų skaičiaus kol kas negalima žinoti. Kai prasidės studijos, duomenys apie pasiskiepijusių skaičių bus patikslinti“, – paaiškino VDU atstovė Indrė Sekevičienė.

VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio nuomone, pusantrų metų kovojant su COVID-19 ir, deja, vis dar besitraukiant bei užleidžiant virusui mūsų gyvenimo teritorijas, atėjo laikas padiskutuoti, kaip būtų galima pereiti į puolimą ir pradėti susigrąžinti prarastas pozicijas.

„Susivienijęs pasaulio mokslas per rekordiškai trumpą laiką sukūrė keletą vakcinų, jas sėkmingai išbandė ir pradėjo jų gamybą. Atrodė, kad šį karą jau laimėjome. Beliko tik visiems pasiskiepyti, įgauti kolektyvinį imunitetą ir COVID- 19 virusui teks tūnoti savo kamputyje kaip ir kitiems, įvairias ligas sukeliantiems virusams, jau nugalėtiems padedant sukurtoms vakcinoms. Pradinei COVID-19 viruso atmainai įveikti reikėtų pasiekti bent jau 70 proc. vakcinuotų gyventojų. Vakcinacijos pradžia buvo labai optimistinė. Pirmąsias vakcinos dozes žmonės stengėsi gauti kaip didžiausią vertybę, netgi pažeisdami nustatytas tvarkas, rizikuodami savo reputacija. Atrodė realu, kad iki vasaros vidurio tas 70 proc. slenkstis bus lengvai pasiektas. Deja. Maža to, kad virusas pradėjo mutuoti, įgydamas vis agresyvesnes formas, bet ir pačioje visuomenėje ėmė rastis negatyviai nusiteikusiųjų prieš vakcinaciją. Tuo netruko pasinaudoti įvairūs veikėjai, dar labiau pakurstydami aistras. Ir štai šiandien ne tik kad nesame pasiekę net 60 proc. pasiskiepijusiųjų dalies, bet dar turime ir didžiulį bendruomenės susiskaldymą, neišvengiamą atskirtį tarp pasiskiepijusiųjų ir nenorinčiųjų skiepytis. O juk kasdien dedamos didžiulės pastangos, kad didėtų pasiskiepijusiųjų dalis, nustatinėjimai reikalavimai ir draudimai neturintiems galimybių pasų ir skelbiami karantino atlaisvinimai pasiskiepijusiems. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – atkreipia dėmesį VDU rektorius.

Anot jo, aukštųjų mokyklų bendruomenės nuo pat vakcinacijos pradžios buvo vienos iš aktyviausių. Daugumoje kolegijų ir universitetų pasiskiepijusių darbuotojų skaičius prieš naujų mokslo metų pradžią viršija 85 proc., o studentų, pasiskiepijusių bent viena doze, skaičius artėja prie 80 proc. gana sparčiai didėdamas.

Jei pasiryžtume tokiam žingsniui, tai būtų tam tikra vilties šviesa tunelio gale visai Lietuvos visuomenei. Kuo vėliau tai darysime, tuo bus sunkiau.

„Tose aukštosiose mokyklose, kuriose bendras dviem dozėmis pasiskiepijusių visos bendruomenės narių procentas viršija 85 proc., būtų galima sugrįžti į pilną kontaktinį mokymą ir darbą visiems studentams bei darbuotojams. Aišku, laikantis visų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų. Pagrindinis klausimas – ar tai saugu? Manau, atsakymas yra taip. Visų pirma, 85 proc. – pakankamas lygis kolektyviniam imunitetui. To pakanka, kai viruso aktyvumas siekia 7. Kitaip sakant, vienas sergantysis vidutiniškai gali užkrėsti iki 7 asmenų. Tokiu aktyvumu pasižymi COVID-19 delta atmaina. Pasiekus tokį aukštą vakcinacijos lygį gana uždaroje sistemoje, tikimybė nepasiskiepijusiam asmeniui susitikti ir bendrauti su kitu nepasiskiepijusiu asmeniu-viruso nešiotoju bei nuo jo užsikrėsti yra palyginus maža. Nepamirškime, kad už universiteto ar kolegijos sienų bendras pasiskiepijusiųjų procentas sieks tik 65 ar 70 proc. Taigi, rizika susirgti COVID-19 aukštojoje mokykloje bus ženkliai mažesnė nei už jos ribų. Toks saugumo lygis, –  prof. J. Augučio patikinimu, – visoje visuomenėje bus pasiektas labai negreitai, o gal ir niekada to nepavyks padaryti“.

Kreipdamasis į Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę, jo rektorius pripažįsta, jog reikia tam tikro kompromiso, supratimo ir susitaikymo.

„Tikrai sunku nepasakyti pikto žodžio savo kolegai dėstytojui ar studentui, kuris galėdamas ir turėdamas visas galimybes skiepytis, to nedaro. Taip ir norisi paklausti: kaip tu sieki mokslo, galbūt kuri mokslą ir tuo pačiu nepasitiki jo pasiekimais? Tačiau esame skirtingi, įvairūs, unikalūs, ir pakeisti vienas kito nuomonę per prievartą, draudimais ar ribojimais būtų blogas sprendimas. Liktume susipriešinę, įtarūs, nevieningi. Ilgai taip gyventi neįmanoma, kažkada turėtume pradėti sugrįžti. Jei pasiryžtume tokiam žingsniui, tai būtų tam tikra vilties šviesa tunelio gale visai Lietuvos visuomenei. Kuo vėliau tai darysime, tuo bus sunkiau“, – konstatuoja VDU vadovas.